Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC), jau šešerius metus sėkmingai prisideda prie pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms ir visuomenės švietimo. Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik momentinis, žaibiškas įvykis - tai kompleksinė problema, kuri paliečia tiek smurtą patyrusio asmens emocinę, tiek fizinę, tiek socialinę būklę.
Siekiant veiksmingai kovoti su smurtu, būtina suprasti jo įvairias formas ir žinoti, kur kreiptis pagalbos. Smurtas gali pasireikšti įvairiose formose, įskaitant fizinį, emocinį, seksualinį, finansinį smurtą, nepriežiūrą ir smurtą skaitmeninėje erdvėje. Svarbu atpažinti šias formas, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti pagalbą.
Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC): paslaugos ir prieinamumas
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai susisiekus su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, galima gauti būtiną pagalbą; iš viso yra 14 organizacijų.
Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba, SKPC tarpininkauja pristatydami visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
Teisinė, psichologinė pagalba ir konsultantai
Teisininkas konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Psichologas padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti. SPKC konsultantai išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje. Emocinė pagalba: išklausome, suprantame ir palaikome; padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius.
Terapijos ir savitarpio pagalbos grupės
Siekdama padėti smurtą patyrusiems asmenims ne tik įveikti traumą, bet ir atgauti pasitikėjimą savimi bei tikėjimą savo ateitimi, SKPC siūlo įvairias pagalbos formas. Be psichologinės ir teisinės pagalbos, vis dažniau siūlomos ir įvairios terapijos: dailės, šokio-judesio, dramos terapijos bei savitarpio pagalbos grupės. Tokios priemonės padeda SAA (smurto artimoje aplinkoje) patyrusiems asmenims išreikšti savo emocijas, atrasti vidinius resursus ir palaipsniui atsigauti po patirto smurto.
Džiugu matyti, kad SKPC vis aktyviau įtraukia šias terapijas į savo veiklą, tačiau daugeliu atvejų tai vyksta savanoriškais terapeutų ir darbuotojų pagrindais.
Skaitmeninis smurtas ir vaikų apsauga
Smurtas skaitmeninėje erdvėje - tai bet kokios formos smurtas, kuris nutinka internete. Ši sąvoka neturėtų būti visiškai atskirta nuo smurto realiame gyvenime, ir pats reiškinys turėtų būti vertintinas kaip smurto realiame gyvenime tąsa. Prieš asmenį gali būti smurtaujama gyvai ir tęsiamas smurtas skaitmeninėje erdvėje, tačiau gali būti smurtaujama ir tik skaitmeninėje erdvėje.
Smurto skaitmeninėje erdvėje formos: persekiojimas (pvz., įžeidžiantys arba grasinamieji el. laiškai, teksto žinutės), priekabiavimas (nepageidaujami atviro seksualinio turinio el. laiškai, grasinimai), dalijamasis intymiomis nuotraukomis ar vaizdo medžiaga be sutikimo. Vaikai dažniau patiria internetines patyčias, viliojimą, sekstingą ir kitokio pobūdžio skaitmeninį smurtą.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Kaip apsaugoti vaikus: kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku, nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinami, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi. Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą; priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų.
Smurtas prieš vaikus ir pagyvenusius žmones
Smurtas prieš vaikus apima seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios priežiūros formas, fizinį ir emocinį smurtą. Emocinis smurtas sukelia didelę žalą vaiko emocinei raidai. Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių ir emocinių poreikių.
Smurtas prieš pagyvenusius žmones gali pasireikšti fiziniu, emociniu, finansiniu smurtu ir nepriežiūra. Finansinis smurtas pasireiškia nusavinant turtą, pavagiant pinigus ar daiktus. Apleidimas reiškia, kad vyresnis suaugęs žmogus, kuriam reikalinga pagalba, paliekamas vienas, neplanuojant priežiūros.
Smurtas bendruomenėje ir darbe
Smurtas bendruomenėje gali būti apibrėžiamas kaip nepažįstamų žmonių smurtinio elgesio tiesioginis ar netiesioginis poveikis asmeniui, šeimai ir visuomenei: priekabiavimas, įsilaužimai, apiplėšimai, nusikalstamų grupuočių veikla ir kt.
Priekabiavimas ir smurtas darbe yra toks pat sudėtingas reiškinys kaip ir kitos smurto formos: fiziniu, psichologiniu ir/ar seksualiniu išnaudojimu; neetišku elgesiu; nepagarbiu elgesiu kitų atžvilgiu. Psichologinis smurtas - pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kuriuo žmogus naudoja toje santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu. E. E. Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų ir imtis būtinų priemonių prevencijai bei pagalbai patyrusiems darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Kaip atpažinti smurtą ir kada kreiptis
Kartais kiekvienam iš mūsų gali būti sunku patikėti, kad prieš mus smurtaujama. Dažniausiai yra sunku pripažinti, nes mylime ir esame prisirišę prie to žmogaus. Jei kyla baimė suerzinti šį žmogų ir noras įtikti jam, kad jis nesupyktų, galima įtarti, kad tas žmogus smurtauja.
Šis testas padės įvertinti, ar kas nors smurtauja prieš tave: ar jauti įtampą ar bijai jo/ jos? ar dažnai tave žemina, šaiposi ir verčia jaustis niekam tikusiu? ar nuolat tave tikrina, ką darai ir kur eini? ar draudžia bendrauti su kitais? ar mėgina įtikinti, kad niekas tavimi nepatikės, jei pasakysi apie skausmą? ar trukdo turėti asmeninių pinigų? ar gąsdina ir žeidžia agresyviais veiksmais (pvz., daužo, laužo, mėto daiktus)? ar spaudžia užsiimti seksualine veikla prieš valią? Jeigu bent į vieną iš šių klausimų atsakei „taip“, vadinasi su tavimi elgiamasi netinkamai arba smurtaujama.
Nekaltink savęs dėl smurto. Tiesiog kitas žmogus elgiasi neleistinai. Turi teisę jaustis saugus ir gyventi be baimės. Jei nesijauti saugiai, nėra pagarbos ir rūpesčio, vadinasi kažkas negerai.
Teisinė apsauga ir apsaugos nuo smurto orderis
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę ir taikyti prevencijos priemones. Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti; pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų, nebendrauti.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto pavojaus rizika. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi orderio įpareigojimų. Kai smurto pavojų keliantį asmenį įpareigojama laikinai išsikelti, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina jo išsikėlimą.
Institucinės funkcijos, bendradarbiavimas ir prevencinės priemonės
Institucijų ir įstaigų funkcijos apima informacijos sklaidą, koordinavimą ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mokymus, probacijos tarnybos organizuojamas smurtinį elgesį keičiančias programas. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų strategijose. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti prevencines ir pagalbos teikimo veiklas.
Smurto prevencijai ir visuomenės švietimui ypač svarbi švietėjiška veikla - tiek mokyklose, tiek darbo vietose, tiek viešose diskusijose. Asociacijos nariai aktyviai vykdo projektus, nukreiptus į jaunimą, vykdo mokymus ugdymo įstaigose, organizuoja konferencijas ir diskusijas, dalyvauja radijo laidose bei žiniasklaidos interviu, palaiko tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kartu siekiame, kad mūsų visuomenė suprastų, kad jokia forma smurtas negali būti laikomas priimtinu.
Prevencinė veikla mokyklose
Tarnyba parengė rekomendacijas, kaip kurti saugią aplinką mokykloje. Mokykloje smurtas dėl lyties gali būti išreiškiamas įvairiai: pravardžiuojant, skleidžiant gandus, nepageidaujamais prisilietimais, seksualiniu priekabiavimu, pornografijos rodymu, sekstingu, fiziniais veiksmais, socialine atskirtimi. Prevencinėse programose turi būti išskirtas lyties aspektas, kad būtų numatytos konkrečios priemonės atpažinti ir užkirsti kelią smurtui dėl lyties.
Pedagogų profesinei kompetencijai kelti būtina: mokytojai turėtų būti apmokomi atpažinti ir reaguoti į patyčias bei smurtą dėl lyties, o mokymai turėtų būti nuolat tobulinami. Siūloma lyčių lygybės temas dėstyti nuosekliai nuo žemesnių iki vyresnių klasių, aptariant sveikus santykius, sutikimo kultūrą ir gebėjimą brėžti ribas.
Statistika ir iššūkiai - kodėl daug lieka nepamatyta
Net 60 % smurtą patyrusių asmenų pagalbos niekur nesikreipia. Europos Sąjungos duomenimis, tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Tai reiškia, kad didelė dalis smurtą patyrusių asmenų lieka be reikalingos paramos, be palaikymo ir padrąsinimo.
Nors dauguma žmonių Lietuvoje teigia, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepriimtinas, statistika atskleidžia kitą realybę - net 45 % gyventojų pateisina ar iš dalies pateisina trinktelėjimą žmonai kaip „drausminimo priemonę“. Būtent todėl itin svarbi nuolatinė švietėjiška, prevencinė veikla visuomenėje.
Projektai, mokymai ir metodinė pagalba SKPC specialistams
2023 metais pradėjus, o 2024 metais tęsiant, asociacija įgyvendino projektą „Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centras“, finansuotą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Šio projekto metu buvo sukurta nuotolinė internetinė platforma, skirta SKPC specialistams. Platformoje specialistai gali rasti aktualią informaciją, susijusią su metodine pagalba, dalintis gerąja patirtimi bei gauti konsultacijas.
Projekto rėmuose asociacija taip pat organizavo SKPC specialistų supervizijas, parengė rekomendacijas dėl SAA pavojų patiriančio asmens identifikavimo kriterijų ir apibrėžė kriterijus SAA patyrusio asmens su negalia identifikavimui.
| Paslauga | Aprašymas |
|---|---|
| Emocinė pagalba | Išklausome, suprantame ir palaikome; padedame įveikti krizę. |
| Teisinė pagalba | Konsultacijos dėl išlaikymo, santuokos nutraukimo, ikiteisminio tyrimo, dokumentų rengimas. |
| Terapijos | Dailės, šokio-judesio, dramos terapijos ir savitarpio pagalbos grupės. |
| Prevencija | Mokymai mokyklose, darbo vietose, viešinimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. |
Smurtas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, religijos, etninės ar kultūrinės kilmės. Smurto prevencijai reikalingi suderinti teisės aktai, institucinis bendradarbiavimas, efektyvios pagalbos paslaugos ir nuolatinė visuomenės švietimo veikla.