Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai ir naujai patvirtintas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas keičia žaidimo taisykles įmonėse, sugriežtindami vadovų atsakomybę. Nuolat augant darbo ginčų skaičiui dėl smurto ir priekabiavimo, matyti, kad ši sritis Lietuvos darbo rinkoje yra tikrai aktuali.
Pažvelkime į tai, kokios naujovės laukia darbdavių ir darbuotojų, kokios priemonės bus taikomos siekiant užkirsti kelią smurtui darbe, ir kokia atsakomybė numatyta už šių reikalavimų nepaisymą.
Nauji Reikalavimai ir Atsakomybė
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, griežtinantys vadovų atsakomybę dėl smurto ir priekabiavimo. Iš esmės konstatuota, kad ir darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) veiksmai gali būti laikomi smurtu ir priekabiavimu. Taigi, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, griežtinantys vadovų atsakomybę.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas (toliau - Aprašas), kurį patvirtino Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Jame nustatomos būtinos smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonės, kurių turės laikytis visi darbdaviai.
Smurto ir Priekabiavimo Darbe Prevencijos Priemonių Aprašas
Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių apraše pagaliau yra reglamentuota, kokia tvarka turėtų būti sprendžiama situacija, kai skundžiami įmonės vadovo veiksmai. Apraše numatyta, kaip turėtų būti sprendžiama ši situacija. Įmonės vadovui prieš pavaldžius darbuotojus aiškintis nebereikės.
Taip pat skaitykite: Smurto ir bauginimo mažinimas
Praktikoje trūko aiškesnių taisyklių, kaip elgtis gavus tokį skundą. Tokie atvejai yra ne naujiena teisinėje praktikoje, kai gaunamas skundas dėl įmonės vadovo smurto ir priekabiavimo. Pavyzdys iš praktikos - įmonė gavo skundą dėl vadovo elgesio, sudarė komisiją iš 5 darbuotojų atvejui tirti, kur visi komisijos nariai pavaldūs tam pačiam vadovui, kurio veiksmai skundžiami.
Kaip turi būti sprendžiamas klausimas, kai įtarimai priekabiavimu pareikšti pačiam įmonės vadovui - ar kitų darbuotojų komisija, kuri teisiškai negali duoti privalomų nurodymų vadovui, galėtų spręsti dėl vadovo veiksmų? Tuo labiau, kad net priėmus komisijos išvadą, komisijoje esantys darbuotojai yra pavaldūs įmonės vadovui, todėl teisiškai negali spręsti dėl atsakomybės taikymo vadovui ir teikti tokių rekomendacijų, kaip vadovo atleidimas iš darbo.
Remiantis naujuoju aprašu, darbdaviai privalo aiškiai deklaruoti smurto ir priekabiavimo darbe draudimą vidiniuose teisės aktuose, nustatyti aiškias tinkamo elgesio ir etikos taisykles darbo aplinkoje, paskirti atsakingą (-us) asmenį (-is), į kurį (-iuos) gali kreiptis darbuotojai, susidūrę su smurto ir priekabiavimo apraiškomis, bei parengti ir patvirtinti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką.
Mokymai Darbuotojams
Mokymai darbuotojams smurto ir priekabiavimo tema nėra naujas dalykas. Jie iki šiol privalomi visoms įmonėms, nepaisant darbuotojų skaičiaus. Darbdavys turės nurodyti visiems darbuotojams dalyvauti smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai skirtuose mokymuose.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių (neatidėliotinų arba iš anksto suplanuotų būtinų tarnybinių funkcijų vykdymo, nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) darbuotojas negalės dalyvauti mokymuose, jam turės būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių pasibaigimo susipažinti su mokymų medžiaga. Ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų mokymams - darbdaviai privalo užtikrinti ir vykdyti reguliarius darbuotojų mokymus smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje ne rečiau kaip kartą per 3 kalendorinius metus (taigi nuo 2022-11-01, įsigaliojus darbo kodekso pakeitimams, iki 2025-11-01 juos bent kartą būtina surengti savo organizacijoje).
Taip pat skaitykite: Mokyklos vaidmuo prevencijoje
Šie mokymai skirti supažindinti dalyvius su psichologinio smurto ir priekabiavimo sąvokomis, jų teisiniu reglamentavimu bei darbdavio pareigomis užtikrinant saugią ir sveiką darbo aplinką. Mokymų metu bus aptarti Lietuvos teisės aktų reikalavimai ir aktuali teismų praktika, atskleidžianti, kokios pasekmės, pateikiami praktiniai patarimai kaip atskirti psichologinį smurtą darbe nuo kritikos ir/ar grįžtamojo ryšio.
Mokymų metu dalyviai sužinos, kaip kurti efektyvias prevencines priemones, reaguoti į galimus psichologinio smurto ar priekabiavimo atvejus bei užtikrinti saugią ir sveikatai nekenksmingą aplinką darbe. Analizuojant praktinius pavyzdžius ir realius atvejus, bus pateikti naudingi patarimai, kaip organizuoti tyrimus, užtikrinti konfidencialumą ir įgyvendinti darbo kultūrą, grįstą pagarba ir bendradarbiavimu. Mokymai suteiks tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių, leidžiančių efektyviai spręsti problemas ir užtikrinti teisės aktų atitiktį.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo samprata bei teisinis reglamentavimas
- Psichologinio smurto atpažinimas ir prevencija
- Reagavimas ir praktiniai sprendimai
Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.
Darbdavys gali tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalauti laikytis lokalinių teisės aktų reikalavimų (atvykti į darbą laiku, drausti palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo ir kt.). Tarp darbdavio ir darbuotojo kilę nesusipratimai/ diskusijos/ nuomonių nesutapimai savaime negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas.
Atpažinkite smurtą darbo vietoje
Įmonės Vidaus Tvarkos ir Procedūros
Įmonės darbuotojų tarpusavio santykiai yra grindžiami sąžiningumu, mandagumu ir bendruomeniškumu. Gali būti periodiškai atliekamas visų darbuotojų psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas.
Taip pat skaitykite: Saugios mokyklos kūrimas
Visi darbuotojai, patyrę smurtą darbe, gali kreiptis į Įmonę, užpildydami Pranešimo apie patiriamą smurtą darbe formą (šios Politikos 1 priedas) arba laisva forma el. paštu. Darbuotojai turi teisę teikti anoniminius pranešimus apie smurto ar priekabiavimo atvejus, naudojantis specialiai tam skirta el. paštu.
Kiekvieną kartą, gavus pranešimą apie patirtą smurtą, apie tai informuojamas Personalo departamento vadovas (jį pavaduojantis asmuo), kuris nagrinėja pranešimo turinį ir organizuoja atvejo tyrimą. Įmonėje vadovo įsakymu sudaroma dvišalė - darbdavio ir darbuotojo atstovų - komisija, kuri nagrinėja pranešimo turinį, tiria įvykio aplinkybes ir priima sprendimus dėl atitinkamų veiksmų kiekvienu konkrečiu atveju.
Pranešimas apie patiriamą smurtą ar priekabiavimą yra išnagrinėjamas kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Tyrimo metu gali būti kviečiami papildomi asmenys, renkami įrodymai, konsultuojamasi su specialistais ar ekspertais, jei tai būtina objektyviam situacijos įvertinimui.
Apie tyrimo išvadą ir sprendimą darbuotojas (pranešėjas ir (ar) su situacija susiję darbuotojai) informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu el. paštu.
Darbuotojui, kuris patiria spaudimą ar galimą kerštavimą po pranešimo pateikimo ar tyrimo metu, gali būti taikomos apsaugos priemonės (pvz., laikinas funkcijų pakeitimas, laikinas atskyrimas nuo įtariamo smurtautojo, galimybė dirbti nuotoliniu būdu). Asmenys, liudijantys smurto ar priekabiavimo atvejus, turi teisę į konfidencialumą ir apsaugą nuo atpildo.
Politika gali būti peržiūrėta, atsižvelgiant į gautus panešimus apie smurtą ir priekabiavimą ar nustatytus jų atvejus, taip pat pasikeitus galimiems pavojams ar atsiradus naujų, esant Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimui.
Atsakomybė Už Prevencijos Priemonių Nesilaikymą
Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje visoms įmonėms įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos nuo 500 iki 1400 eurų - dvigubai didesnės nei iki šiol.
Taip pat būtina vykdyti tinkamą smurto ir priekabiavimo atvejų tyrimą, įskaitant komisijos sudarymą per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, bei užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą, konfidencialumą ir galimybę gauti teisinę bei emocinę paramą.
Darbdavys ar atsakingas įmonėje privalo imtis veiksmų prieš smurtaujančius ir priekabiaujančius darbuotojus. Nepadarius to bus laikoma, kad darbdavys ar įmonės atsakingas asmuo nesiėmė reikiamų sankcijų ir jam bus taikoma administracinė atsakomybė. Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas ar įvykis dėl to, kad darbuotojas negavo pagalbos ir nebuvo imtasi priemonių tam užkirsti, atsakomybė yra skiriama taip pat ir įmonės vadovui ar atsakingam įmonėje asmeniui (administracinė arba baudžiamoji atsakomybė).
Griežtesnė atsakomybė ir nauji reikalavimai nuo 2025 m. turėtų paskatinti darbdavius aktyviau kovoti su psichologiniu smurtu bei mobingu darbo aplinkoje.
Pokyčiai neįvyksta per vieną dieną, tačiau aiškesnis prevencijos priemonių sąrašas ir aiškesnė jų taikymo tvarka, tikėtina, padės darbdaviams greičiau judėti į priekį smurto ir priekabiavimo darbe srityje, keis tiek darbdavių, tiek darbuotojų požiūrį į smurtą darbe.
tags: #prevencines #priemones #pries #smurta #darbe