Socialinio darbo prevencija: streso valdymas, žmogaus teisės ir įgalinanti kultūra

Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.

Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo.

Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą.

Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria.

Socialinis darbuotojas

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir prevencija

Žmogaus teisėmis grįstas požiūris socialiniame darbe

Nepaisant to, kad žmogaus teisės yra visuotinės, universalios ir nedalomos, aktualios kiekvienam individualiam žmogui, ilgus metus žmonių su negalia teisės buvo reguliariai paminamos. Svarbu užtikrinti veiksmingą visų klientų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo netinkamo elgesio keliant darbuotojų profesinę kvalifikaciją, reikalingą taikyti žmogaus teisėmis grįstą požiūrį praktikoje.

Tai reiškia - kurti lygiavertį santykį su psichosocialinę ar (ir) intelekto negalią turinčiais klientais, atpažįstant ir keičiant prievartines praktikas bei pasitelkiant į asmenį orientuotą požiūrį.

Perėjimas prie įgalinančios socialinio darbo kultūros

Šia mokymų programa siekiama prisidėti prie naujos socialinio darbo kultūros kūrimo - prie perėjimo nuo „globos“ kultūros prie bendruomeninėmis paslaugomis ir socialinėmis inovacijomis grįstos „įgalinančios“ socialinio darbo kultūros. Socialiniame darbe "vertybe" = "pagarba". Tai pirmiausia teigiamas požiūris į žmogų, kaip į visavertę būtybę, galinčią tobulėti, siekiančią visaverčio gyvenimo.

Taip pat svarbus jautrumas ir atsidavimas. Tai vienas svarbiausių aspektų norint dirbti socialinį darbą.

Stresas socialiniame darbe: priežastys ir pasekmės

Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų negalima išvengti, o dažnai reakcija į jas yra nerimas, baimė ir stresas. Tačiau nerimas retai kada būna produktyvus. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš kelių kolegų gali patirti stresą darbe.

Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje

Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas.

Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais. Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga.

Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito.

Pratimai, mityba ir streso valdymas, dėstytoja S. Čapkauskienė

Streso valdymo strategijos socialiniame darbe

Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata.

Taip pat skaitykite: Dantų problemos ir priklausomybės

Todėl labai svarbu žinoti galimas streso pasekmės ir patiriamo streso įveikos galimybes. Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save.

Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus.

Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.

Sveikos reakcijos į stresą

Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.

Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai. Nesveikais streso įveikos elgesio būdai gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės.

Kiti streso valdymo būdai

  • Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis.
  • Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus.
  • Orientuokitės į problemų sprendimą.
  • Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose.
  • Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.

Darbdavio rolė kuriant palankią darbo aplinką

Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą.

Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus.

Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.

Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai.

Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius.

Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas.

Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas.

Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.

Socialinio darbo praktika

tags: #prevencija #socialiniame #darbe