Faktas, kad visais laikais vienos miestų dalys pasižymi geresne reputacija, apipinamos tam tikra aura ir yra trokštamesnės tarp naujakurių. Tai vadinamieji prestižiniai rajonai. Tačiau prestižas - labiausiai nuo socialinių veiksnių priklausanti kategorija, istoriškai susijusi su trokštama kaimynyste bei infrastruktūra, o ne geografine lokacija.
Vilniaus senamiesčio panorama
Rajono Prestižas: Socialiniai ir Istoriniai Veiksniai
Paklaustas, nuo ko priklauso rajono prestižas ir ką iš tiesų norima pasakyti šia sąvoka, D. Pocevičius pastebi, kad dažnai nepagalvojama, iš kokių dedamųjų susideda gyvenamojo rajono prestižas.
„Sostinėje yra rajonų, kurie, tiesiog „pasmerkti“ būti prestižiniais, tačiau paanalizavus jų istoriją supranti, kodėl taip atsitiko. Ir, visų pirma, tai lemia socialiniai faktoriai. Geriausias pavyzdys - M. K. Čiurlionio gatvė Vilniuje, savo laiku buvusi ypač trokštama vieta gyventi, nes nuo seno čia telkėsi visas tuometės visuomenės elitas. Tarpukariu taip buvo galima apibūdinti ir, pavyzdžiui, Rasų koloniją, kur ėmė koncentruotis aukštesnio socialinio sluoksnio gyventojai, menininkai, teisininkai“, - pasakoja D. Pocevičius.
XX a. viduryje ir vėliau, pasak jo, tokia teritorija Vilniaus mastu tapo Valakampiai, ilgą laiką buvęs ypač retai apgyvendintas rajonas gamtos apsuptyje, ir evoliucionavęs į vieną trokštamiausių gyvenamųjų rajonų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
„Privatumo bei išskirtinės kaimynystės paieškos dažniausiai ir lemia tai, kad rajonas tampa prestižiniu. Valakampiai buvo itin populiari vieta tarp poilsiaujančių miestiečių. Dienas prie Neries leisti čia garlaiviais atplaukdavo daugybė žmonių. O gretimuose miškuose, gamtos apsuptyje ėmė formuotis užmiesčio vilų, sanatorijų, o dar vėliau - ir gyvenamųjų namų kvartalai“, - aiškina tyrinėtojas.
Iki šiol ši miesto dalis yra santykinai retai apgyvendinta teritorija. Iš pradžių čia statytos mažos vilos, vyravo medinė architektūra, o vėliau išdygo elito vilos ir poilsinės paskirties namai.
„Turniškėse bei Valakampiuose ėmė kurtis valdžios elitas. Buvo nemažai poilsio namų ir iš esmės būtent tuo metu susiformavo šios teritorijos, kaip prestižinės, ypač žalios, ir tinkančios tiems, kurie vertina privatumą bei atidžiai renkasi kaimynystę įvaizdis. Iš to, kaip dabar vystosi ši prie Neries esanti miesto dalis, galima matyti, kad ji ir toliau liks pakankamai uždara ir dėl savo lokacijos bei žalumos patraukli vieta gyventi“, - įsitikinęs D. Pocevičius.
Tendencija išlieka
Šią tendenciją patvirtina ir projektus vystančios nekilnojamojo turto kompanijos. Įmonės „Rewo“ plėtojamo „Valakampių kranto“ projekto vadovas Paulius Čereška sako, kad būtent socialinių veiksnių faktorius paaiškina tai, kodėl prestižiniais laikomi tokie skirtingi miesto rajonai.
„Supratimas, kurioje miesto dalyje norisi gyventi, laikas nuo laiko keičiasi. Jei XX a. pradžioje Valakampiai buvo nuo miesto gerokai nutolęs rajonas, tai dabar jis kaip tik iš naujo atrandamas tų, kurie ieško žalumos, gamtos, ramybės. Tuomet norą gyventi užmiestyje keitė įsivaizdavimas, kad geresnės gyvenimo kokybės nei miesto centre neįmanoma rasti. Dabar tendencijos ir vėl keičiasi. Diskusijos dėl to, kur, mieste ar užmiestyje, centre ar gerokai toliau nuo centro, gyventi patogiausia, regis, nesibaigia niekada, o Valakampiai tampa savotišku atskaitos, o gal net ir kompromiso tašku abiem pusėms“, - teigia NT įmonės P. Čereška.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pasak jo, tai patvirtina naujos statybos būstais besidomintys pirkėjai.
„Gyvenimą Valakampiuose ypač vertina tie, kurie jau yra gyvenę ar net patys užaugę šioje miesto dalyje. Jie puikiai žino privalumus, jau yra įvertinę, kiek iš tiesų kainuoja visapusiška ramybė ir saugi kaimynystė. Ir matydami, kad už prieinamą kainą gali įsigyti namus gamtos apsuptyje, paprastai juos renkasi ne tik sau, bet kartais ir rekomenduoja greta įsikurti savo artimiesiems“, - aiškina P. Čereška.
Būsto Vertės Kategorijos
R. Ronaldas pabrėžia, kad būsto simbolinio vartojimo tyrimai dažnai yra sudėtingi: „Vartotojų savęs reprezentavimo, identiteto formavimo dalykai yra neabejotinai svarbūs, tačiau ekonominės ir funkcinės vertės marginalizavimas simboliniuose tyrimuose dažnai tampa problemiškas, nes analitinis tyrimo modelis susiaurinamas tiek, kad tampa neadekvatus realiam vartotojų elgesiui“.
Dėl šios priežasties minėtas autorius suformuluoja analitinę prieigą, kuri apima tris būsto vertės kategorijas: funkcinę, investicinę ir simbolinę.
Funkcinė Vertė
Būsto funkcinės vertės analizė remiasi instrumentinio vartojimo prieiga, kai vertė bendrąja prasme suprantama kaip nauda. Nauda yra susijusi su pasitenkinimu. Instrumentinio vartojimo atveju vartotojas yra patenkintas, kai vartojimo objekto funkcinės savybės atitinka su objektu siejamus instrumentinius vartotojo lūkesčius, kitaip tariant - vartojimo objektas patenkina subjekto poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tyrime vadovaujamasi metodologine nuostata, kad būstas, priklausomai nuo funkcinių požymių, skirtingai tenkina asmenų poreikius, siejamus su gyvenamąja vieta. Gyventojų požiūris į būsto funkcinę vertę tiriamas naudojant pasitenkinimo (esama / dabartine) gyvenamąja vieta kriterijų.
Investicinė Vertė
Investicinės būsto vertės analizė remiasi vartotojų kultūrai būdingais sudaiktinimo, komercializavimo procesais. Analizuojamas požiūris į paskolas - finansinius vartojimo instrumentus, kurie ypač aktualūs kalbant apie būstą-namus. Investavimas reiškia tapimą savininku.
Būsto pirkimas, remiantis ekonomine logika, yra sprendimas priešingas būsto nuomai, kai nuoma yra siejama su neracionaliu pinigų panaudojimu, o būsto pirkimas su finansiniu saugumu ir taupymu - nuosavas būstas reiškia tiek finansinės, tiek intymios šeimininės gerovės kūrimą.
Simbolinė Vertė
Simbolinės būsto vertės empirinis tyrimas apima dvi kategorijas - gyvenimo būdą plačiąja prasme ir socialinį statusą. Teoriniu lygmeniu abi sampratos yra sumišusios, vis dėlto skirtumas identifikuojamas taikant vidinės / išorinės vertės kriterijų pagal M. Halbrooko tipologiją.
Gyvenimo būdo kategorija išreiškia vidinę vertę, nes asmens identitetas yra individualus savikūros projektas. Socialinis statusas taip pat gali būti suprastas kaip individualus projektas, tačiau statuso vertę sudaro pripažinimas kitų akyse, t. y. individualios pastangos yra bevertės, jeigu išoriniame lygmenyje jos nėra pripažįstamos / įvertinamos.
Veiksniai, lemiantys būsto klasę
Juokaujama, kad yra trys svarbiausi nekilnojamojo turto vertės veiksniai: „Vieta, vieta ir dar kartą vieta”. Teiginys - supaprastintas, tačiau atspindi esminę nekilnojamojo turto savybę - jo negalima (su labai retomis išimtimis) perkelti į kitą vietą.
Vietą galima naudoti ne tik kaip turto požymį (labai bloga, bloga, vidutinė, gera, labai gera, išskirtinė) bet ir jo potencialiam kainų rėžiui nusakyti. Kukliai įrengtas būstas išskirtinėje vietoje tikrai bus brangesnis už prabangiai įrengtą butą miesto periferijoje.
Maži butų plotai, pigesnės pastato apdailos medžiagos, plastikiniai langų rėmai, „dėžutės“ forma, menkai išvystyta žalioji erdvė aplink pastatus - ekonominio segmento požymiai.
Ar gali pasikeisti projekto būsto klasė?
Taip, būsto klasė gali pasikeisti, tačiau tokie atvejai yra gana reti. Tarp priežasčių galima būtų išskirti projekto „užsibuvimą“ rinkoje. Pavyzdžiui, 2015 metais pastatytas A ar A+ klasės daugiabutis galėjo būti priskirtas aukštesnei klasei, tačiau užsitęsus pardavimams ir augant energinės klasės reikalavimams, likę butai iš vidutinės klasės gali būti perklasifikuoti į ekonominę.
Socialinis Būstas Lietuvoje
Socialinis būstas įprastai asocijuojasi su nuobodžia architektūra ir ribotu biudžetu. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama socialinio būsto kokybei ir prieinamumui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.
Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos geriau užtikrinti būsto prieinamumą vieniems iš dažniausiai skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje atsiduriantiems asmenims ir sudarytos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų.
Taip pat siūloma padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas, kurios leistų asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą.
Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms - neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams - privalės būti ne didesnė kaip 20 proc.
Be to, siūloma įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant jiems padėti dalyvauti darbo rinkoje ir taip pagerinti savo šeimos finansinę situaciją.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė laikosi nuomonės, kad priimtos pataisos prisideda prie skurdo problemos sprendimo. Ji pabrėžia, kad vienišų tėvų skurdas yra didelis, todėl pataisos yra sveikintinas žingsnis. A. Adomavičienė priduria, kad būsto pritaikymas žmonėms su negalia - didelė problema.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė diskriminacijos neįžvelgia. Vis dėlto, LRT.lt sako B. Nelygios galimybės asmenims gali būti sudaromos dėl jų socialinės padėties, suaugusio ar vaiko negalios, šeimos narių skaičiaus ir kitų priežasčių.
Socialinis būstas - tai ne tik stogas virš galvos, bet ir galimybė žmogui integruotis į visuomenę, dalyvauti darbo rinkoje ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Svarbu, kad socialinis būstas būtų prieinamas, kokybiškas ir atitiktų žmogaus poreikius.
Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau ne pusė milijono eurų. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja, kad projektas atsiėjo beveik 570 tūkst. eurų.
Paryžiuje nauji socialiniai būstai įkurti „La Samaritaine” komplekse. Šie nauji socialiniai būstai, kurių vertė 23,7 mln. eurų, yra Paryžiaus merės Anne Hidalgo administracijos plano dalis. Ji ketina ne tik padidinti prieinamų būstų skaičių mieste, bet ir užkirsti kelią tolesnei socialinei atskirčiai tarp žmonių, gaunančių dideles ir mažas pajamas.
Pagal Bordo mieste įsikūrusių architektūrinių firmų „More Architecture“ ir „Poggi Architecture“ projektą Saintes mieste ką tik pastatytas nė iš tolo įprastų socialinių būstų neprimenantis kompleksas „Balti debesys“ (angl. White Clowds). Šiame 1.886 m² ploto ultrašiuolaikiškos architektūros komplekse iš viso yra 30 gyvenamųjų būstų.
Socialinio būsto kompleksas "Balti Debesys"
Tai keli namų tūriai, tarsi sukrauti iš baltų dėžių su ažūriškais fragmentais. Laisvo komponavimo kompozicija su iš pagrindinio tūrio į išorę išsišovusiais perforuotais metaliniais balkonais šiam kompleksui suteikia skulptūrišką kubistinį pavidalą ir namai atrodo it savotiškos modernios architektūros skulptūros.
Perforuoto metalo elementų formuojamos erdvės įsileidžia saulės šviesą, tačiau tuo pat metu ir garantuoja gyventojų privatumą. Šios erdvės pridengtos nuo tiesioginių praeivių žvilgsnių, gatvės triukšmo bei padeda išpildyti projekto autoriams keltą užduotį - sukurti kuo daugiau išorės erdvių.
Būsto kainos Vilniuje
NT bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda patvirtino, kad šiais metais Vilniuje daugiausia pirkėjų susidomėjimo sulaukė brangesni ir vidutinės klasės butai. Jų buvo parduota maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pigesnių ekonominės klasės butų. Jis įvardijo, kad šiuo metu vidutinės klasės būsto kaina siekia apie 2170 Eur/kv. m, o ekonominės klasės - apie 1520 Eur/kv. m.
Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipė dėmesį, kad populiariausio vidutinio ploto ir kambarių skaičiaus butai skirtinguose Vilniaus rajonuose skiriasi: miegamuosiuose rajonuose žmonės dažniau renkasi didesnį kambarių skaičių nei miesto centre.
Per 10 metų perkamo buto vidutinis plotas sumažėjo 10 kvadratinių metrų. Š. Tarutis pridūrė, jog būsto mažėjimą lemia nemažai priežasčių: žmonės būstą perka pagal tuometinius poreikius, o ne visam gyvenimui, todėl renkasi ne maksimalų, o reikalingą plotą; taip pat žmonės nori keltis arčiau miesto centro, pirkti kokybiškesnį, aukštesnės klasės būstą, kurio kaina - aukštesnė; galų gale, augančios kainos skatina vertinti, kokio ploto žmonėms reikia.
Pasak M. Žibūdos, tame pačiame projekte 25 kv. m ir 70 kv. m būsto kvadratinio metro kaina gali skirtis net iki 50 proc. Visų pirma - didelė mažų butų paklausa dėl mažesnės sandorio sumos ir didesnio tokio būsto likvidumo. Visų antra - dėl sąlyginai didesnės kvadratinio metro savikainos, nes tokie būsto elementai kaip sanitarinio mazgo zona, virtuvės zona, balkonas, parkavimo vieta ir pan., yra dalijami statistiškai mažesniam buto plotui.
Š. Tarutis atkreipė dėmesį, kad, rinkos analitikų duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį dviejų kambarių butų Vilniuje 1 kvadratinio metro kaina svyravo nuo 840 iki 3 900 eurų, vieno kambario butų - nuo 970 iki 3 400 eurų.
| Būsto tipas | Kaina už kv. m (Eur) |
|---|---|
| Dviejų kambarių butai | 840 - 3900 |
| Vieno kambario butai | 970 - 3400 |
Anot A. Avulio, jei ekonominė padėtis nesikeis, ir toliau vis populiaresnis turėtų būti aukštesnės klasės būstas. Taip pat pastebime, kad klientai vis labiau vertina savo laiką ir nori palikti tokius darbus kaip būsto įrengimas plėtotojams - manome, kad ši tendencija tęsis ir toliau, kol dalinės apdailos butai taps labiau išimtis, o ne taisyklė. Vieta taip pat išlieka labai svarbus kriterijus renkantis būstą. Šiuolaikinis žmogus aktyvus, turi daug veiklos, tad itin vertina savo laiką.
tags: #prestizinis #socialinis #bustas