Pragulos - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi sutrikus kraujotakai, spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulos, pragulų opos ar lėtinės pragulų žaizdos yra terminai, kurie apibūdina tą patį pažeidimą, kurį geriausia vadinti tiesiog pragula arba pragulos žaizda.
Pragulos yra didžiulė visų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemų finansinė našta. Kartu tai didžiulė psichologinė, socialinė ir fizinė našta pacientams, nes pragulos yra lėtinės, sunkiai gydomos žaizdos.
Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš kurių daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Į rizikos grupę patenka intensyviosios terapijos skyriuose gydomi ir šlaunikaulio lūžį patyrę vyresnio amžiaus pacientai. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir tobulėjant medicinos technologijoms, vis daugiau išgyvena sunkių ligonių. Tai sudaro prielaidas, kad ir ateityje pragulos klinikinėje praktikoje išliks aktuali problema.
Pagrindinės pragulų priežastys:
- Netinkama slauga, kai pacientas gydomas stacionare arba slaugomas namie, nuolat gulintis lovoje.
- Pragulų profilaktikos režimo nesilaikymu, kai žmogus yra neįgaliojo vėžimėlyje.
Pacientams, kurie turi antsvorio, pragulų išsivystymo tikimybė yra didesnė. Įvairūs kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas gali lemti, kad pragulas gydyti bus sunkiau.
Taip pat skaitykite: Kaktos operacijos priežiūros rekomendacijos
Pragulų klasifikacija ir stadijos
Pragulos klasifikuojamos į stadijas pagal jų gylį. Pragulų išsivystymo riziką galima įvertinti naudojant Nortono, Waterlaw, Bradeno skales.
Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė. Pragulų stadijos yra tiesiogiai susijusios su pragulų gyliu arba odos storio pažeidimu.
- I stadija - odos pritema (neišnykstantis paraudimas). Dažnai į tai nekreipiama dėmesio ir eritema nelaikoma pragula. Oda spaudimo vietose pradeda parausti. Atsiranda 1 stadijos pragula (ilgiau nei 15 min nepraeinantis paraudimas). Tai neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblykšta. Pirmos stadijos pragula yra eritema - lokalus odos ploto paraudimas, kai audiniai nėra įtrūkę.
- II stadija - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio, kurios dugnas neretai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
- III stadija - dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- IV stadija - dar vienas audinių sluoksnis gilyn. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Pragulų stadijos (NPUAP klasifikacija)
Pragulų prevencija
Pragulų išvengti galima, o pagrindinės priemonės yra tinkama paciento slauga, režimo laikymasis, jei ligonis yra savarankiškas. Kad pragulų nesusidarytų, reikia reguliariai keisti kūno padėtį.
- Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas.
- Pragulų gijimui gerinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą.
- Patalynė turi būti švari, paklotas - be raukšlių.
- Svarbu taikyti tinkamą paciento pakėlimo techniką.
- Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus, pralaidus orui.
- Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priemones - kremus, pavilgus (losjonus).
Neįgaliojo vežimėliu judančiam pacientui būtina turėti specialių amortizuojančių pagalvių, paminkštinimų, priemonių, kurios didelį spaudimą viename taške paskirstytų didesniame plote. Kalbant apie pragulų profilaktiką, siekiama, kad didesnis kūno paviršiaus plotas būtų spaudžiamas kuo mažesniu svoriu.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežastys ir rizikos faktoriai
Jei nėra galimybių ligonį vartyti, labai tinka pripučiami čiužiniai, kurie padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu.
Šiuolaikinis pragulų gydymas
Praguloms gydyti naudojamos priemonių kompleksas. Visuomet pradedama nuo profilaktikos. Tai jau minėtos specialios pagalbinės medicininės priemonės, čiužiniai, pagalvės ir pan. Žaizdos tvarstymas be tinkamos profilaktikos yra bevertis.
Praguloms gydyti yra taikomos bendrosios žaizdos gydymo taisyklės - tinkamas žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, reguliarus pagal klinikines indikacijas tvarstymas, drėgnos terpės žaizdoje palaikymas, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė.
Vietinio pragulos gydymo tikslas - sukurti optimalią gijimo mikroaplinką. Reikia tvarsčio, “perimančio” audinių funkcijas ir apsaugančio sveikas ląsteles nuo dehidracijos, žemos temperatūros, tolesnio mechaninio sužalojimo ir infekcijos poveikio.
Tvarsčių pasirinkimas
Kitas svarbus žingsnis yra tinkamo tvarsčio parinkimas pragulų opoms gydyti. Yra daug lėtinėms žaizdoms gydyti skirtų modernių tvarsčių - hidrokoloidinių, silikoninių, putų ir pan. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kiekviena tvarsčių grupė pasižymi skirtingomis charakteristikomis: skirtingai absorbuoja žaizdos eksudatą, ne visų tvarsčių sudėtyje yra antiseptinių medžiagų, ne visi tvarsčiai naikina bioplėvelę. Todėl svarbu, įvertinus žaizdos būklę, tinkamai parinkti tvarstį.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?
Gydomasis tvarstis pasirenkamas įvertinus šiuos žaizdos kriterijus:
- infekcija - ar žaizda yra infekuota, ar yra infekcijos rizika, ar yra bioplėvelė;
- eksudacija - gausi, vidutiniška, maža ar sausa opa;
- gylis - paviršinė, gili, sinusas, kišenė;
- audiniai - kokie yra vyraujantys audiniai (nekroziniai, apnašas, granuliacijos, epitelis);
- dydis - kokio dydžio pragulos opa, daugybinės opos;
- aplinkinė oda - ar yra maceracija, ar pažeista aplinkinė oda.
Daugiausiai ištirti ir ilgiausiai praktikoje naudojami yra hidrokoloidiniai tvarsčiai. Okliuziniai-hidrokoloidiniai tvarsčiai geriausiai atitinka šiuos reikalavimus: medžiagos, iš kurių pagaminti hidrokoloidiniai tvarsčiai, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti, po tvarsčiu sukuriamas natūralus mikroklimatas, drėgmė, šiluma ir pragulų vietos netraumuojamos.
Pradėjus gydyti pragulą, hidrokoloidinį tvarstį reikia keisti dažniau, nes pirmomis dienomis po juo susikaupia daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Vėliau sekrecija mažėja, ir tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Tvarsčius keičiame nedelsdami, jei pro kraštus sunkiasi sekretas. Su šiuo taisyklingai uždėtu tvarsčiu galima maudytis, tai ypač palengvina ligonio slaugą.
| Tvarstis | Privalumai | Indikacijos |
|---|---|---|
| Hidrokoloidiniai tvarsčiai (pvz., GranuFlex®) | Autolitinis žaizdos valymas, drėgnos aplinkos palaikymas | Žaizdos su nekroziniais audiniais |
| Pluoštiniai Hydrofiber tvarsčiai (pvz., Aquacel®) | Gerai sugeria eksudatą, apsaugo nuo užterštumo | Gausiai eksuduojančios žaizdos, gilios žaizdos |
| Sidabro jonų turintys tvarsčiai (pvz., Aquacel® Ag + Extra) | Baktericidinis poveikis, naikina bioplėvelę | Infekuotos žaizdos |
Pagrindiniai tvarsčių tipai pragulų gydymui
Nekrektomija
Gydant pragulas būtina laikytis bendrų chirurginio gydymo principų: chirurginiu būdu pašalinti apmirusius nekrozinius audinius, įskaitant svetimkūnius, kurie stabdo gijimą ir palaiko infekciją, bet ne visiems ligoniams tai galima pritaikyti. Nekroziniams audiniams šalinti naudojami fermentiniai tepalai. Nekrozinių audinių pašalinimo procedūra vadinama nekrektomija. Dažnai ji atliekama tvarstant ir nėra labai sudėtinga.
Cheminę nekrektomiją galima atlikti tada, kai nekrozės sritis sausa ir stora. Tada nekrozės srities luobas sutepamas 35-40 proc. salicilo rūgšties tepalu, storai aprišamas ir netvarstomas dvi dienas. Kito tvarstymo metu nekroziniai audiniai lengvai atsidalija nuo giliau esančių gyvybingų audinių.
Labai veiksminga savaiminė biologinė nekrektomija hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais. Tvarstant šiomis medžiagomis žaizdoje sulaikoma drėgmė ir sudaromos optimalios sąlygos monocitų ir audinių makrofagų migracijai bei fagocitozei.
Chirurginis gydymas
4 stadijos pragulos yra gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas. Siekiant padengti visą kišenę, neretai reikia panaudoti aplinkinius audinius. Kartais, kai kišenė nėra labai didelė, pavyksta tiesiog susiūti žaizdos kraštus. Kai pragulos defektas didelis, tenka atlikti pasukamojo raumens lopo operaciją.
Reikia paminėti, kad būtina atsakingai pasirinkti antiseptines medžiagas pragulų priežiūrai, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
tags: #pragulos #moksliniai #sraipsniai