Šventinis laikotarpis praėjo, todėl natūralu, kad dabar galime pajausti tam tikrą tuštumą ir liūdesį. Vis tik, šį metą galima išnaudoti prasmingai ir tiesiog ramiai įvertinti savuosius jausmus, patirtis ir pasidžiaugti smagiais švenčių prisiminimais bei jaukiomis akimirkomis. Kita vertus, galime pažvelgti dar giliau praeitin, į laikus, kai šv. Šventiniai atvirukai šiandien tapo tikra senų laikų nostalgijos išraiška.
Senovinis kalėdinis atvirukas
Atvirukų tradicijos ištakos
Vis tik, įprotis per šventes draugus ar gimines pasveikinti nusiunčiant ar įteikiant atviruką, nėra jau toks senas - jam maždaug 175 metai[1]. Atrodo yra kalbama, kad tradicijos visuomenėje turi prigyti ir prisitaikyti, gyventi kartu ne vienerius metus ir tik taip tapti svarbia kultūros dalimi. Seras Henris Cole'as buvo pirmasis žmogus, prakalbęs apie atvirukų idėją. Jis siekė, kad siuntimo išlaidos pašte būtų sumažintos, o taip, daugelis britų galėtų pasinaudoti pašto paslaugomis ir toli esantiems giminaičiams ar šeimos nariams nusiųsti atviruką.
Ir vis gi, maždaug 1843-ais Jungtinėje Karalystėje pasirodė pirmieji atvirukai. Žinoma, ilgą laiką šia idėja susidomėję buvo tik aukštesniojo visuomenės sluoksnio nariai. Iš pradžių, prekybos taškus pasiekė pirmosios 1000 kopijų, o ši mada ėmė greitai populiarėti. Žinoma, tam įtakos turėjo ir tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, spausdinimo mechanizmai. Tiesa, pirmieji atvirukai nebuvo tik kalėdiniai: tai veikiau buvo universalūs sveikinimai, tinkantys įvairiomis progomis: ir po ilgo laiko grįžus namo, ir susilaukus vaikų ar pasveikus po sunkios ligos. Vėliau, pradėjo populiarėti ir sezoniniai sveikinimai: šv. Kalėdų atvirukai, dar vėliau, ir Valentino dienos kortelės[2]. Jau moderniais laikais, maždaug po 1970-ųjų, šventiniai atvirukai imti gaminti iš perdirbto popieriaus.
Technologijų įtaka tradicijoms
Kai pasaulis tapo kompiuterizuotas, o internetas įgijo ne retenybės, tačiau būtinybės statusą, daugelis taip susižavėjo technologijomis, kad senas, gražias tradicijas paliko užmarštyje. Vietoje laiškų ir dailių atvirukų, daugelis norėjo išmėginti elektroninių laiškų galimybes ar tiesiog siųsti žinutę mobiliuoju ryšiu. Tikriausiai ne vienas atsimena pirmuosiuose telefonuose buvusias polifonines melodijas. Populiarios kalėdinės dainos „Merry Christmas" melodiją už 2 ar net 5 litus buvo galima nusipirkti ne tik sau, tačiau nusiųsti ir draugui. Taip ilgainiui sveikinimai tapo technologinių lenktynių išraiška.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo atsakomybė
Senovinis telefonas
Galime pastebėti, kad šiais laikais, kai visi tik skubame ir lekiame, šventiniam pasveikinimui nebeskiriame tiek dėmesio. Ne tokie jau artimi giminaičiai, seniai nematyti draugai ar menkai pažįstami kaimynai - pasveikinti su šv. Kalėdomis ir metų kaita lyg ir derėtų visus, tačiau tam trukdo ir fizinė distancija, ir mūsų pačių abejingas požiūris. Vis tik, ne tokiais jau senais laikais situacija būdavo kita. Galbūt net ir šiandien namuose dar atrastumėte senesnių atvirukų ir šventinių atvirlaiškių: galbūt juos jums vis dar siunčia seneliai ar teta iš užsienio, o gal taip bendraujate su senu vaikystės draugu? Jeigu netyčia vis dar esate išsaugoję 10-15 metų senumo mobilųjį telefoną ir per stebuklą jis vis dar veikia, savo gautų žinučių archyve tikrai atrasite ne vieną šventinį sveikinimą SMS formatu: vieni jų, itin humoristiniai ir komiški, primenantys apie girtą senį šaltį ir raginantys per šventes nepadauginti. Kiti - religingi, užsimenantys apie šventąjį stebuklą, atgimimą ir Jėzų.
Socialinių tinklų įtaka šventiniams sveikinimams
Taigi, taip žvelgiant į ne tokią jau tolimą praeitį galime pasvarstyti, o kas gi šiandien? Juk dažnas pilietis šventinių atvirukų jau neperka, o ir sveikinimų laiškų pavidalu nesiunčia. Net ir tie patys, kažkada moderniai atrodę sveikinimai SMS žinute šiandien atrodo tikra atgyvena. Taigi, kas pasikeitė? Galime kalbėti apie technologijų įtaką ir tai, kaip socialiniai tinklai mus privertė bendravimą bei komunikaciją suvokti kitaip. Nors dažnas skundžiasi, kad jau aibę metų šv. Vis tik, akivaizdu, kad keičiasi ir pats žmogus.
Socialinių tinklų įtaka santykiams
Juk tikriausiai ne vienas saugodavo šventinius sveikinimus ir kitais metais, vėl siuntė juos draugams bei giminėms. Galbūt kai kurie, patys kūrybingiausi, kokį eilėraštį sudėdavo ir patys. Jei kūrybinė paukštė aplenkdavo, tuomet į pagalbą skubėdavo internetiniai portalai, kuriuose sveikinimų žodžių buvo galima atrasti ir religingiems vyresniems, ir pasijuokti nusiteikusiems jaunuoliams. Kai kurie šventiniai žodžiai net ir dabar, regis, liko įaugę į kraują, tačiau nei žinute, nei elektroniniu paštu jų nebesiunčiame.
Taip pat skaitykite: Minint socialinių darbuotojų dieną
Šiandien jau atrodo, kad daugelis įprato atsisakyti ne tik dabar jau su nostalgija menamų atvirukų, bet ir tų pačių, galbūt kartais ir „klišinių“ sveikinimo eilėraščių. Tapo įprasta draugams, kolegoms ar net giminėms tiesiog brūkštelėti paprastą „su šventėmis". Kartais nepasivarginama net ir kažko asmeniškai pasveikinti. Pakanka paspausti „like“ po žmogaus nuotrauka ar tiesiog peržiūrėti jo „Instagram" istoriją. Iš tiesų, realiuose mūsų gyvenimuose šventės tampa vis mažiau reikšmingos. Regis, visas kalėdinis pasiruošimas, džiugus laukimas, šv. Kūčių vakarienė ir šv. Kalėdų rytas - viskas persikelia į socialinių tinklų erdvę. Juk šventiniu laikotarpiu sekame beveik dieną ir naktį nenutrūkstamą nuotraukų ir vaizdo įrašų srautą. Mūsų draugai ir pažįstami perka dovanas, jas pakuoja, gamina šventinius patiekalus, šv. Kalėdų rytą - dovanas išpakuoja.
SOCIALINIAI TINKLAI, darbdaviai ir darbuotojai juose. Pokalbis su Karoliu Rimkumi
Juk šventinio stalo nuotrauka dabar jau beveik atstoja šventinį atviruką. Vietoje juokingo eilėraščio galime sekti kolegų, o gal visiškai nepažįstamų asmenų šventinę vakarienę ir jaustis it patys sėdėtume ten. O kur dar tradicinės fotografijos prie miesto ar namų eglių: vieni po egle sukviečia visą šeimą, kiti skuba įsiamžinti vieni, su poromis, su gyvūnais. Tokios nuotraukos tampa tiek priminimu apie save, tiek ir ne itin originaliu sveikinimu, taigi, vienu šūviu lyg ir nušaunami du zuikiai. Vis tik, negalime nepastebėti, kad tokia komunikacija socialinėje erdvėje tampa itin paviršutiniška.
Tikriausiai daugeliui dabar to ir pakanka. Na, o praėjus Kalėdoms žvelgiama ir į ateinančias šventes. Taigi, kiekviena šventė dabar nebegali būti nepaminėta ir socialinėje erdvėje. Gerai tai ar blogai, sprendžia jau kiekvienas sau. Vis tik, tikriausiai visi sutiksime, kad toks šventiškumas mus verčia tapti tikrais narcizais.
Įžymybių kultūra ir socialiniai tinklai
Dalis teoretikų įžymybių kultūrą sieja su Holivudo kino industrija bei vėlesne medijų plėtra ir galia (Žukauskienė, 2014; Marshall, 2010), tačiau reikia pastebėti, kad būtent interneto ir socialinių tinklų įsigalėjimas yra vienas esminių įžymybių kultūros įsigalėjimo veiksnių. Socialiniai tinklai - tai plati erdvė šiuolaikinių įžymybių saviraiškai ir tolesnės interaktyvios komunikacijos su savo sekėjais plėtojimui. Nors įžymybių kultūra yra tarpdisciplininių studijų laukas, o jos problemas tyrinėja įvairių sričių atstovai (sociologai, kultūrologai, psichologai, rinkodarininkai, medijų studijų atstovai ir kt.), vis dėlto esminiai tarpusavyje glaudžiai susiję elementai yra šie: medijos, per jas ir jose savo žinomumą susikuriančios įžymybės bei medijų auditorijos, suteikiančios (arba ne) viešai pasirodančioms asmenybėms įžymybės statusą bei lemiančios įžymybių veikimo mastą.
Problemos naujumą generuoja būtent kardinaliai kintantys santykiai tarp šių elementų, kur vis didesnę sprendžiamąją galią įgyja auditorijos, kurių dėmesį reikia stimuliuoti ir išlaikyti, kadangi jos dėmesys turi labai aiškią piniginę išraišką. Įžymybės pripažinimas yra esminė žinomumo augimo sąlyga, kuri neįmanoma be auditorijos įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo komunikacijoje su įžymybe, o įžymybės vertę atskleidžia būtent jos turima auditorija ir sekėjų skaičius. Pastebėtina, kad įžymybių kultūros plėtra bei jų komunikacijos ir sąveikos su sekėjais masto augimas geometrine progresija šiuolaikinėje visuomenėje kelia daug klausimų ir diskusijų. Akivaizdu, kad temos aktualumas reikalauja teoriškai pagrįstų ir empiriškai patvirtintų tyrimų, kurie įgalintų kryptingai ir nuosekliai susisteminti ir įvertinti vykstančius procesus bei esminius veiksnius, skatinančius medijų auditorijų veikimo logiką, pasirinkimus bei įsitraukimą į komunikaciją vykstančių transformacijų kontekste. Šiuolaikinė daugiaterpė medijų aplinka medijų naudotojams pateikia gausybę turinio bei veiklos galimybių įvairiose platformose, pradedant transliacijų stebėjimu, diskusijomis, žaidimais, apsipirkinėjimu ir kt.
Taip pat skaitykite: Naujausi pranešimai socialiniams darbuotojams
Vis dėlto svarbu ištirti, kaip ir kodėl šiuolaikinės medijų auditorijos, turėdamos plačias pasirinkimo galimybes, teikia pirmenybę ir telkiasi aplink įžymybes socialiniuose tinkluose ir įsitraukia į komunikaciją. Siekiant išsikelto tikslo bei uždavinių realizavimo taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodai. Empirinio tyrimo metu buvo atlikta 10 Lietuvos įžymybių, susijusių su mados, stiliaus, muzikos, sporto ir vaidybos sritimis, socialinių tinklų paskyrų kokybinė turinio analizė. Apibrėžti įžymybių kultūrą yra gana sudėtinga, nes vyrauja įvairūs požiūriai į įžymybių studijas.
Įžymybės sąvoka
Prieš konceptualizuojant įžymybių kultūrą ir jos ištakas yra svarbu apibrėžti įžymybės sąvoką. Taigi, diskutuojant apie įžymybes galima pastebėti, kad šiuo metu viešojoje erdvėje cirkuliuoja įvairios žymių žmonių įvardijimo formos: nuomonės lyderis, nuomonės formuotojas, kurių veikla labai glaudžiai susijusi su jų raiška socialiniuose tinkluose. Greta šių terminų minimi ir kiti, pavyzdžiui, garsenybė, autoritetas, žvaigždė, celetoidas. Lietuviškoje akademinėje erdvėje dar kyla diskusijų, kuri sąvoka yra priimtinesnė ir vartotina, kadangi žodis „įžymus“ yra išvestinis iš žodžio „garsus“. Akademinėje erdvėje yra vartojamos tiek įžymybės (Žukauskienė, 2015), tiek garsenybės (Jastramskis, 2010) sąvokos.
Žvelgiant į žmonijos istoriją kur kas reikšmingesnė sąvoka yra herojus. Apie herojus žmonija sužino iš legendų, mitų ir pasakojimų, keliaujančių iš lūpų į lūpas ir gyvuojančių ne vieną amžių. S. Drucker ir R. S. Cathcarto teigimu, herojai parodo, kas mes buvome, kas mes esame ir kas mes būsime. Tačiau, pasak jų, šiame amžiuje tradicinių herojų stokojama, kadangi šiuolaikiniai herojai yra greičiau komunikaciniai fenomenai (Drucker, Cathcart, 1994). Kiekviena era turėjo savo herojus, geriausiai įkūnijančius laikmečio vertybes, idealus bei įsitikinimus. Herojai - tai tarsi elgesio modeliai, kuriais kiekvienos epochos žmonės siekė vadovautis. Visoms bendruomenėms reikia herojų, nes jos formuojasi aplink herojus (Drucker, Cathcart, 1994, p. 5). Tačiau įsigalėjusios elektroninės komunikacijos priemonės pradėjo išstumti tradicinius herojus ir pateikė jų pakaitalą, o medijų kultūra sukūrė naujo tipo herojus - žvaigždes ir įžymybes. Ir iš esmės įžymybėmis žvaigždės tapo ne dėl savo pačių veiksmų rezultatų ar nuopelnų bendruomenei, o šiandien juos sukuria medijų profesionalai ir šou verslo atstovai.
Problema yra ta, kad įžymybės ėmė išstumti ir keisti žmonių vertybes ir suvokimą, ką galima laikyti herojumi, kadangi žmonėms tampa svarbu jau ne dėl kokių nuopelnų jis žymus, bet ką valgo, su kuo bendrauja, kur leidžia laisvalaikį ir pan. Pasak R. van Kriekeno, šiuolaikines įžymybes galima įvardyti kaip demokratizuotus aristokratus (Van Krieken, 2012). Vienas pirmųjų šio fenomeno tyrinėtojų D. Boorstinas dar 1962 m. įžymybes apibrėžė kaip žmones, žinomus dėl savo žinomumo, bei kaip žmogiškuosius pseudoįvykius (Boorstin, 1992). Autorius teigė, kad šiuolaikinė visuomenė pasižymi pernelyg dideliais lūkesčiais, trokšdama iliuzijų, tikėdamasi visko ir neįmanomo, pati skatina medijas kurti įvairius pseudoįvykius. Pasak jo, įžymybės nėra herojai ar lyderiai, o tiesiog Holivudo sukurtos visuomeninės figūros, kurios yra priverstos gyventi pagal tam tikrą scenarijų ir kurias visuomenė įsivaizduoja esant realiais žmonėmis (Boorstin, 1992). Tačiau su šiuo požiūriu nesutinka L. Barronas, kuris teigia, kad žvaigždė visada pasižymi kokia nors išskirtine savybe (Barron, 2015, p. 1).
Pastebėtina, kad pasaulyje yra daug gabių ir talentingų dainininkų, aktorių, mados kūrėjų ar sportininkų, tačiau tokio masto įžymybėmis kaip Davidas Bekhamas ar Lady Gaga tampa vienetai. Tai rodo, kad greta savo turimo talento asmuo turi gebėti prisitaikyti prie šiuolaikinių medijų formato, kuriam yra svarbūs asmens gebėjimai kurti įvykius, sulaukiančius medijų auditorijų susidomėjimo. Apibrėžiant įžymybę galima įvardyti itin reikšmingus šiuos aspektus: tai asmuo, kuriam medijos ir visuomenė skiria daug dėmesio (Lee ir kt., 2008), asmenybė pasižymi tam tikra socialine ir kultūrine galia (Barron, 2015), geba generuoti tam tikrą pridėtinę vertę (Van Krieken, 2012), įžymybės vardas yra lengvai identifikuojamas ir toks asmuo geba daryti poveikį visuomenei (Turner, 2004).
Įžymybes galima laikyti tam tikrų vaidmenų atlikėjais milijonams, ypač jauniems žmonėms, kadangi detalūs garsių žmonių gyvenimo naratyvai - kova už savo tapatumą, seksualumą, palikuonis, gebėjimas efektingai pasirodyti viešai - žavi daugelį sekėjų (Couldry, Markham, 2007). Tyrimai rodo, kad įžymybės tampa šiuolaikinių jaunų žmonių mentoriais (Gleason ir kt., 2017; Marshall, 2010), įkvėpimo šaltiniais (Stefanon ir kt., 2008; Kellner, 1995), o jų įtaka ypač svarbi jaunų žmonių tapatybės formavimuisi (Jorge, 2011; Inkinen, 2009; Giddens, 2000). Be to, įžymybių kultūra svarbi ir demokratiniams procesams, nes įžymybės, įsitraukdamos į politiką ir panaudodamos savo socialinių tinklų paskyras viešųjų reikalų diskusijai, tokiu būdu į diskusijas įtraukia ir savo sekėjus bei paskatina juos veiksmui (Couldry, Markham, 2007).
Lygiai taip pat įžymybės gali tapti pozityvių socialinių pokyčių skatintojais, kviečiančiais pasaulio visuomenę atkreipti dėmesį į svarbias problemas, keisti požiūrį bei įsitraukti į kovą prieš pasaulį kankinančias blogybes. Aktoriai Leonardo di Caprio, Marco Buffalo aktyviai užsiima aplinkosaugos klausimais, o aktorė Angelina Jolie kaip žmogaus teisių aktyvistė ir Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė lankosi pabėgėlių stovyklose. Net ir dirbant prie kilnių projektų, didesnė tikimybė sulaukti visuomenės palaikymo galima būtent įžymybių dėka. Žinomumas tampa tarsi kokybės ženklu šiuolaikinėje visuomenėje, išskiriančiu iš bendros visumos įvairiose srityse veikiančius asmenis.
Teigiama, kad šiuolaikinė medijų kultūra yra itin intensyvi ir komercializuota, kurioje yra nepaprastai ryški orientacija į įžymybių kūrimą ir vartojimo skatinimą (Driessens, 2014; Kellner, 1995). Įžymybių vaidmuo tampa itin reikšmingas, nes būtent jos yra suvokiamos kaip gebančios efektyviai skatinti vartojimą ir medijų auditorijų įsitraukimą į šiuos procesus. Todėl šiame kontekste įžymybės suvokiamos kaip rimtas verslas, turintis didžiulį ekonominį poveikį, generuojantis didžiules pajamas, stimuliuojantis kūrimą ir vartojimą (Van Krieken, 2012). Pasak H. Jenkinso, įžymybės yra kapitalizmo produktai, parduodami rinkoje, o jų vertingumas priklauso nuo to, kaip jos konstruoja visuomenės nuomonę, ir nuo to, kokia yra jų reputacija (Jenkins, 2006). Tačiau aišku viena, kad esminė žinomumo sąlyga - viešumas, kadangi žymus žmogus turi būti atpažįstamas didelės visuomenės dalies ir gebėti pritraukti jos dėmesį.
Ryšys tarp medijų ir įžymybių kultūros yra itin glaudus: medijos sukuria ir palaiko įžymybių žinomumą, o įžymybės teikia medžiagos medijų turiniui, nes žymių žmonių gyvenimo istorijos, patiriami išbandymai bei išgyvenimai padeda pritraukti auditoriją, sukonstruojant nuoseklų audiovizualinį pasakojimą ir parenkant įtraukiančius elementus. Viena vertus, medijos yra įžymybių kūrimo ir jų žinomumo sklaidos priemonė, kita vertus, pačios auditorijos turinio pasirinkimo motyvai dažnai susiję su mėgstama įžymybe - auditorija teikia pirmenybę medijų turiniui, kuriame figūruoja koks nors įžymus veidas. Įžymybės populiarumą galima išmatuoti pagal gerbėjų būrį, vardo sklaidos intensyvumą žiniasklaidoje, vaizdų gausą žurnalų viršeliuose, užklausų skaičių interneto paieškos sistemoje ir pan.
Socialiniai tinklai ir dėstytojai
Rugsėjo 1-ąją naujieji studentai pirmą kartą susitiks su savo dėstytojais - žmonėmis, lydėsiančiais juos akademiniame kelyje. Naujoji karta, užaugusi socialinių tinklų aplinkoje, turi kitokius lūkesčius, todėl kyla klausimas: kokio dėstytojo šiandien tikisi studentai? Pasak S. Lektorė pabrėžia, kad nebūtina būti nuolat aktyviam ar kurti naują turinį kasdien, tačiau privalu užtikrinti elementarią socialinių tinklų higieną.
„Kiekvienam dėstytojui ir mokytojui patariu neatidėliojant peržiūrėti savo paskyras: profilio nuotrauką, pateikiamą informaciją apie save. Tiesa, S. Kamašauskė pabrėžia, kad profilio nuotrauka - vienas svarbiausių elementų, kuriam dažnai skiriame per mažai dėmesio. „Asmeniniame, privačiame nuotraukų albume galime turėti daug kasdienybės, asmenukių ar linksmų nuotraukų iš švenčių, tačiau kai kalbame apie atvirą profilį ir dar pagrindinę nuotrauką - tokie variantai nėra tinkami. Jei neturite profesionalios nuotraukos, pakanka paprastos fotosesijos - darbo vietoje, dienos šviesoje, su tvarkinga apranga. Aktyvumą socialiniuose tinkluose dažnai suvokiame kaip influencerių užsiėmimą, tačiau, pasak S.
„Turinio kūrimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau nebūtina rašyti ilgiausių įrašų. Kartais pakanka pasidalinti kolegų ar ekspertų straipsniais, nuorodomis į naujausius atradimus, ar mintimis, kurios patiko, surezonavo. VILNIUS TECH lektorė pati savo „Instagram“ paskyroje dalijasi įžvalgomis apie mados komunikaciją ir teigia, kad tai ne tik jos akademinis tyrimų laukas, bet ir didžiulis pomėgis, kuriantis autentišką dialogą: „Sulaukiu teigiamų reakcijų tiek iš studentų, tiek iš kolegų. Kokybiškas turinys prisideda prie asmenybės atskleidimo. Pabrėžiu būtent „atskleidimo“, nes esu kategoriškai prieš bandymą apsimesti įdomesniu nei esi.
Lektorė priduria, kad socialiniuose tinkluose verta parodyti ir dalį asmeninio gyvenimo: „Mums visiems įdomūs žmonės, jų hobiai, veiklos. Dėstytojas, kuris sportuoja, tapo, augina bites ar rašo poeziją, tampa artimesnis ir įdomesnis. Mano gyvenimo būdas ir vertybės yra dalis profesinės tapatybės, todėl laisvai dalinuosi tuo, kuo gyvenu. Dažnai net paskaitose pasitelkiu pavyzdžius iš sričių, kurios man artimos, ir jaučiu tai kaip didelę stiprybę. S.
„Naujoji realybė tokia - dėstytojas nebėra vien tik informacijos šaltinis, nes jos gausu visur. Jo vaidmuo šiandien - formuoti studentų vertybes, ugdyti darbo etiką, motyvuoti. Šiems tikslams socialiniai tinklai yra labai naudinga priemonė“, - pabrėžia S. Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų įtraukimas į mokymosi procesą didina studentų įsitraukimą, o aktyvūs dėstytojai socialiniuose tinkluose studentų akyse tampa patikimesni ir prieinamesni. „Jei dėstytojas dalijasi savo žiniomis, komentuoja aktualijas ar pasirodo spaudoje, studentai labiau juo pasitiki ir net didžiuojasi. Jie jį mato kaip nuolat tobulėjantį savo srities ekspertą“, -dalinasi pašnekovė ir priduria, kad tai visiškai natūralu - kuo daugiau matai žmogų, kalbantį apie savo sritį, tuo labiau asocijuoji jį su žiniomis. S.
Be to, socialiniai tinklai leidžia lengviau įtraukti studentus į universiteto gyvenimą. „Veiklų universitetuose netrūksta - nuo renginių iki mokslinių tyrimų. Tačiau informacijos sraute nesunku pasimesti, todėl studentai dažnai neišnaudoja visų galimybių. S. Kamašauskė atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti motyvaciją socialiniuose tinkluose, itin svarbus kolegų palaikymas. „Pradėjus dalintis profesiniu turiniu ar universiteto gyvenimu, pakanka vieno kritiško komentaro iš kolegos ir motyvacija krenta. Pasak jos, ne mažiau svarbus ir vadovybės požiūris. „Mūsų universitete šiuo klausimu atmosfera labai palanki - dėstytojai skatinami dalintis, niekas nesmerkia ir nekritikuoja. Rugsėjį pradedu kuruoti savo inicijuotą projektą, skirtą skatinti dėstytojus pažvelgti į socialinius tinklus kaip į įrankį profesinei tapatybei formuoti. S.
tags: #poziurio #tradicijos #socialiniams #tinklams