Slaugos poreikis visuomenėje nuolat auga, ypač senėjant visuomenei ir didėjant lėtinių ligų paplitimui. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama užtikrinti kokybišką ir prieinamą slaugą visiems, kuriems jos reikia. Šiame straipsnyje aptarsime slaugos poreikių požymius Lietuvoje, kokybiškos slaugos svarbą, prieinamumą ir iššūkius, ypač šlapimo nelaikymo ir onkohematologinių ligų kontekste.
Šlapimo nelaikymo slauga: poreikiai ir sprendimai
Šlapimo nelaikymas yra dažna problema, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kokybiška šlapimą nelaikančių žmonių slauga yra būtina norint užtikrinti jų gyvenimo kokybę ir išlaikyti aktyvumą. Šiemet Romoje vykusioje tarptautinėje GFI (Global forum of Inkontinence) konferencijoje buvo pristatyta išsami efektyvios šlapimą nelaikančių asmenų slaugos ir priežiūros strategija. Ši konferencija rengiama kas dveji metai, ja siekiama atkreipti visų pasaulio valstybių dėmesį į šlapimą nelaikančių žmonių, jų artimųjų, dirbančių neformaliais slaugytojais ir profesionalių slaugytojų, slaugančių sunkias šlapimo nelaikymo formas turinčius asmenis, kasdienes problemas.
GFI metu pristatyta studija apžvelgė svarbiausius veiksnius, egzistuojančius kiekvieno šlapimo nelaikymą turinčio žmogaus gyvenime. GFI konferencijoje pristatyta studija buvo ruošiama ilgiau nei metus. Pirmajame etape atlikus kelių Europos šalių sveikatos sistemų analizę išskirti pacientui, slaugytojui ir valstybės biudžetui svarbiausi veiksniai ir rodikliai. Vėliau vykusių diskusijų metu atrasta koreliacija tarp visų veiksnių ir rodiklių.
Pasak VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės, jau suvokta, kad visuomenėje yra šlapimą nelaikantys asmenys, kad svarbu užtikrinti jų aktyvumo išsaugojimą. „Tarptautiniu mastu ieškoma sprendimų, kaip šį sveikatos sutrikimą turintį asmenį kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, kaip užtikrinti jo gyvenimo kokybę. Nepamirštami ir slaugytojai, neretai jais būna sergančiojo artimieji, kurie dar daugelyje šalių lieka be socialinių garantijų, be jų darbo įvertinimo ir pagalbos. Manau, ši studija labai svarbi ir reikšminga. Dirbu Sveikatos apsaugos ministerijoje sukurtoje darbo grupėje, kurioje stengiamės optimizuoti išlaidas šlapimą nelaikančių žmonių priežiūros priemonėms ir kad būtų užtikrintas geras prieinamumas. Ši studija bus dar vienas svarbus dokumentas tolimesniam mūsų darbui“, - įsitikinusi J. Misevičienė.
Studijos kūrėjai veiksmingą priežiūrą užtikrinančius veiksnius suskirstė į tris dideles grupes: resursai, procesas ir pasekmių kontrolė.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Trys veiksnių grupės, užtikrinančios veiksmingą šlapimo nelaikymo priežiūrą
- Resursai:
- Slaugančių asmenų įgūdžiai ir gebėjimai.
- Tualetai patalpose ir viešose erdvėse.
- Procesas:
- Šlapimą nelaikančių pacientų, gaunančių slaugos priemones, procentas.
- Santykis tarp kokybišką slaugą gaunančių ir negaunančių asmenų.
- Individualios priežiūros strategijos peržiūra (aktyviems - kartą per metus, iš dalies priklausomiems - du kartus, visiškai priklausomiems - keturis kartus).
- Pacientų dalyvavimas mokymuose ir informavimas apie ligą.
- Pacientų teisė pasirinkti slaugos priemones.
- Pasekmių kontrolė:
- Klinikiniai veiksniai: su šlapimo nelaikymu susiję odos pažeidimai.
- Gyvenimo kokybės veiksniai: ryšys su šeima ir draugais, keliavimas, įtaka seksualiniam gyvenimui, drabužių pasirinkimas, pasitenkinimas santykiais su slaugančiu asmeniu, savigarba, pasitikėjimas ir šlapimo nelaikymo valdymas.
- Ekonominiai veiksniai: ligoninių išlaidos, susijusios su netinkamu pasekmių kontrolės valdymu.
Šie veiksniai rodo, kokiomis kryptimis reikia judėti šlapimo nelaikymo priežiūros srityje. Lietuvoje jau galima pasigirti pagerėjusiu slaugos priemonių prieinamumu, tačiau vis dar reikia tobulinti šlapimo nelaikymo pasekmių kontrolę, mažinti ligoninių išlaidas ir gerinti slaugytojų psichoemocinę būseną.
Onkohematologinių ligų pacientų poreikiai
Atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti pacientų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, ligos suvokimą ir poreikius. Tyrimas atliktas 2024 m. birželio-rugsėjo mėn. Naudotas instrumentas - klausimynas. Anketą sudarė tyrimo autorių sukurti sociodemografiniai klausimai, trumpojo ligos suvokimo skalė (BIPQ), poreikių vertinimo klausimynas (NEQ). Imtį sudarė 266 respondentai. Aprašomoji duomenų analizė atlikta SPSS programa.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir jaučia, kad liga labai stipriai veikia jų gyvenimą, mano, kad gydymas gali jiems padėti, liga netruks ilgai, jaučia negalintys kontroliuoti savo ligos, tačiau teigia, kad gerai supranta savo ligą. Tyrime dalyvavę pacientai labiausiai akcentavo poreikius, susijusius su santykiais, komunikacijos procesu, informacijos gavimu dėl ateities prognozių.
Esminis onkohematologinių ligų gydymo ir valdymo bruožas yra priežiūra, apimanti holistinį požiūrį - biopsichosocialinį modelį - į visapusišką pacientų gerovę. Siekiant paciento visapusiškos sveikatos, svarbu, kad slaugytojai patenkintų ne tik jų būtiniausius fiziologinius, bet ir psichosocialinius poreikius.
Tyrimo metodai: Išanalizavus mokslinę literatūrą, tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, naudojant apklausos raštu metodą. Tyrimui atlikti pasirinkta netikimybinė tikslioji imtis.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresnio amžiaus skyriuje gydomi pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs onkohematologiniai susirgimai. Iš viso buvo išdalintos 275 anketos, į tyrimą įtrauktos 266 tinkamos anketos sudarė 96,73 %. Tyrimo instrumentą sudarė tyrimo autorių parengti sociodemografiniai klausimai, trumpasis ligos suvokimo klausimynas (angl. Brief Illness Perception Questionnaire - BIPQ) ir poreikių vertinimo klausimynas (angl. Needs Evaluation Questionnaire - NEQ).
Trumpojo ligos suvokimo klausimyną sudaro 8 uždari ir 1 atviras klausimas. Ligos suvokimo skalių vertinimai buvo nuo 0 iki 10 balų, kur didesnis balas reiškia sunkesnį ligos suvokimą - pacientas labiau suvokia sunkesnius ligos padarinius, ilgesnę ligos trukmę, didesnį susirūpinimą savo liga. Kuo didesnis bendrojo ligos suvokimo balų skaičius, tuo labiau pacientas savo ligą matė kaip grėsmingą, pavojingą, neigiamai paveikiančią.
Respondentų charakteristikos:
- Pacientų pasiskirstymas pagal lytį: moterų - 56 %, vyrų - 44 %.
- Pacientų pasiskirstymas pagal amžių:
- 60-74 m. - 41 %
- 75-90 m. - 30 %
- 45-59 m. - 22 %
- 29-44 m. - 5 %
- 18-28 m. - 2 %
- Šeiminė padėtis: vedę/ištekėjusios - 58 %, našliai/našlės - 17 %, išsiskyrę - 12 %, nevedę/netekėjusios - 11 %, gyvenantys su partneriu - 3 %.
Vertinant atskiras ligos suvokimo poskales pagal apskaičiuotą vidurkį, labiausiai išsiskyrė susirūpinimo liga (8,07 ± 2,635), gydymo kontrolės (8,02 ± 2,759) ir ligos pasekmių (7,20 ± 2,883) poskalės. Susirūpinimo liga skalė rodo, kiek respondentai jaučiasi susirūpinę dėl savo ligos, o gauta vidurkio reikšmė atskleidžia, kad susirūpinimas dėl ligos yra aukštas. Gydymo kontrolės skalės didesnis vidurkis atskleidžia, kad respondentai tiki, jog gydymas gali padėti pasveikti. Ligos pasekmių skalė atskleidžia, kaip stipriai respondentų gyvenimą veikia liga.
Remiantis pateiktu procentiniu pasiskirstymu grėsmingo ligos suvokimo dalyje matyti, kad labiausiai išsiskyrė grėsmingo ligos suvokimo ypatumai - susirūpinimas liga (82,33 %) ir asmeninė kontrolė (71,05 %), kurie reiškia, kad pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir negali patys kontroliuoti savo ligos. Vertinant mažiausią grėsmingumą keliančius aspektus nustatyta, kad tai ligos trukmė (41,73 %), gydymo kontrolė (22,93 %) ir ligos aiškumas (37,59 %).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad statistiškai reikšmingai ligos suvokimas skyrėsi pagal lytį ir šeiminę padėtį: moterys pasižymėjo didesniu ligos suvokimo balu, lyginant su vyrais; nevedusių / netekėjusių ligos suvokimo balas taip pat buvo didesnis.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Vertinant poreikius pagal socialines-demografines charakteristikas nustatyta, kad informacijos apie diagnozę ir ateities prognozę, finansinius, psichoemocinius palaikymo ir paramos poreikius statistiškai reikšmingiau buvo linkę išskirti vyresni tyrimo dalyviai.
Atsižvelgiant į respondentų ligos suvokimo ir atskirų poreikių tipų sąsajas, labai silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas atvirkštinis ryšys nustatytas tarp respondentų ligos suvokimo ir informacijos, susijusios su gydymu ir tyrimais, poreikiais.
Slaugos paslaugos namuose: prieinamumas ir apimtys
Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams.
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.
Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas - mažas, vidutinis ar didelis. Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
| Metai | Slaugos paslaugų skaičius | PSDF lėšos (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2020 | 660 tūkst. | 12,4 |
| 2023 | 2,5 mln. | 38 |
Paliatyvioji pagalba: poreikis ir kriterijai
Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Siekiant kuo geresnės pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybės, stengiamasi sumažinti pacientų socialinę izoliaciją, susijusią su ligos progresavimu, nerimą ir baimę, leisti žmogui paskutinį laiką praleisti oriai, o jo artimiesiems tuo metu suteikti reikiamą pagalbą.
Paliatyviosios pagalbos poreikis nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, įvertinus paciento būklę pagal įvairius indeksus: Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo komos skalę. Rezistentiškas gydymui širdies nepakankamumas - IV funkcinė klasė, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų. Progresuojantis, gydymui atsparus kvėpavimo nepakankamumas, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų. Lėtinio, greitai progresuojančio kepenų nepakankamumo terminalinė stadija ir gyvybei pavojingos komplikacijos, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
Kriterijai pagal ligos pobūdį: Dvipusė hemiparezė ir (ar) smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai, ir (ar) recidyvuojanti pneumonija, ir (ar) pseudobulbarinis ir (ar) bulbarinis paralyžius, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų. Progresuojantis raumenų silpnumas ir (ar) sąmonės sutrikimai, ir (ar) pulmokardialinis nepakankamumas, ir (ar) kvėpavimo sutrikimas, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų. Chirurgiškai negydoma liga, hemiplegija, paraplegija arba tetraplegija, smegenų edema ar koma, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Mokymų kursas (trukmė 96 val.) skirtas asmenims tiesiogiai susijusiems su paliatyvių pacientų priežiūra/slauga ir visiems, norintiems įgyti žinių ir praktinių įgūdžių šioje srityje. Mokymosi programos trukmė: 96 akad. val. Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 70 akad. val. Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 26 akad. val. Savarankiško darbo trukmė: 0 akad. val.
Temoje aptariama praktiniai mitybos būdai, priežiūra ir naudojami metodai. Slaugančiųjų profesinis perdegimas. Skausmo malšinimo metodas gali skirtis priklausomai nuo situacijos ir individualių paciento poreikių, todėl svarbu atidžiai įvertinti ir pritaikyti tinkamą gydymo planą kiekvienam pacientui.
Negalios nustatymo tvarka Lietuvoje
Lietuvoje neįgalumo lygis nustatomas vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) nustatyta tvarka. Ši tvarka reglamentuoja, kaip nustatomas dalyvumo lygis asmenims, kuriems reikalinga pagalba dėl sveikatos būklės. Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Procesas, kaip nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis
- Gauti gydytojo siuntimą: Kreipkitės į gydantį gydytoją ir pateikite prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti.
- Pateikti Agentūrai dokumentus:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Negalios vertinimas: Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- Sprendimo priėmimas: Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų: Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu.
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu.
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Pagalbos koordinavimas ir laikinas atokvėpis
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Vaikų su specialiaisiais poreikiais slauga
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.