Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus mirtingumas Lietuvoje mažėja. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021-aisiais šalyje mirė apie 48 tūkst. Nuo 2021-ųjų iki 2023 metų mirtingumas Vilniuje kasmet mažėjo maždaug tūkstančiu ir 2023-aisiais siekė apie 6 tūkst. Kauno miesto savivaldybėje mirtingumas 2021 ir 2022 metais išliko panašus (2021 ir 2022 metais Kaune mirė apie 5 tūkst. asmenų), o 2023-aisiais buvo mažesnis - tais metais Kaune mirė apie 4 tūkst. Klaipėdos miesto savivaldybėje 2021, 2022 metais mirė panašus skaičius, virš 2 tūkst. gyventojų, o 2023 mirtingumo rodmenys buvo keliais šimtais mažesni. Šiaulių miesto savivaldybėje 2023-aisiais mirė virš tūkstančio asmenų. Tai - keliais šimtais mažiau asmenų, nei 2021 ir 2022 metais.
Visą pastarųjų dvidešimties metų periodą mirtingumas Lietuvoje svyruoja išlikdamas santykinai aukštas tiek istorinės raidos požiūriu, tiek ir palyginti su panašaus išsivystymo lygio šalimis. 2024 m. Lietuvoje mirė 37,5 tūkst. žmonių - 448 daugiau nei 2023-aisiais. Didžiausią dalį sudarė mirusieji nuo kraujotakos sistemos ligų - net 50,8 proc. visų mirčių. Kitos dažniausios mirties priežastys buvo piktybiniai navikai (21,5 proc.), išorinės mirties priežastys (6,1 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,7 proc.).
Pensininkų mirtingumas kaimo vietovėse: kiek skiriasi nuo miesto?
Rezultatai rodo, kad nuo 1990 iki 2024 m. širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas mažėjo, tačiau tiek mieste, tiek kaime šie rodikliai išlieka aukšti. Širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas kaime nuo 1990 iki 2024 m. mažėjo nuo 758,33 iki 514,7/100000 gyv., o mieste - nuo 720,32 iki 396,18/100000 gyv. (vidutiniškai po 1,06 proc. ir 1,45 proc. per metus atitinkamai) (p<0,0001). Vyrų ir moterų mirtingumo nuo konkrečių priežasčių pokyčiai taip pat skiriasi pagal gyvenamąją vietą.
Analizuojant netolygumus pagal gyvenamąją vietą, jie įvertinti rodiklių santykiu (kaimas/miestas). Netolygumai rodo, kad kai kurioms mirties priežastims - pvz., virškinimo sistemos ligoms ar išorinėms priežastims - kaime pokyčiai skiriasi nuo miesto. Vyrų mieste mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų tarp 1990 ir 2024 m. mažėjo nuo 178,67 iki 87,78/100000 gyv., o kaime - nuo 126,22 iki 126,22/100000 gyv. (po 3,32 proc. per metus) (p<0,0001).
Dažniausios mirties priežastys ir jų paskirstymas pagal lytį
2024 m. vyrų dažniausios mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (44,6 %), piktybiniai navikai (23,9 %), išorinės priežastys (9 %) ir virškinimo sistemos ligos (6,1 %). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų - dėl plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio navikų. Išorinės mirties priežastys dažniausiai buvo nelaimingi atsitikimai (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktinai apsinuodijus) ir savižudybės, o dauguma virškinimo sistemos ligų - susijusios su kepenimis.
Taip pat skaitykite: Brazilijos pensijų sistemos iššūkiai
2024 m. moterų mirtingumas šiek tiek padidėjo - nuo 1 244,7 praėjusiais metais iki 1 259,3/100 000 moterų - tai sudaro apie 1,2 % augimą. Dažniausios mirčių priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (56,8 %), piktybiniai navikai (19,2 %), virškinimo sistemos ligos (5,3 %) ir išorinės priežastys (3,4 %). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų - dažniausiai krūties, kasos ir storosios žarnos navikų.
Pensininkų mirtingumui kaime įtaką darančios priežastys
- Didelė kraujotakos sistemos ligų dalis: kraujotakos ligos yra pagrindinė mirčių priežastis, ypač vyresnio amžiaus gyventojų tarpe.
- Onkologinės ligos: piktybiniai navikai yra antroje vietoje pagal mirčių dalį, o ankstyvos diagnostikos trūkumai gali ypač paveikti kaimo gyventojus.
- Išorinės priežastys: nelaimingi atsitikimai ir savižudybės - reikšmingas veiksnys darbingo amžiaus ir vyresniems vyrams kaime.
- Socioekonominiai veiksniai: užimtumo statusas, išsilavinimas ir profesija turi įtakos mirtingumo skirtumams.
- Sveikatos priežiūros prieinamumas: kaimo vietovėse gali būti ribotesnė sveikatos paslaugų ir ankstyvos diagnostikos prieiga.
- Kultūrinės ir laidojimo praktikos pokyčiai (tiesiogiai nemato mirtingumo, bet rodo demografines nuostatas): kremavimosi populiarėjimas gali atspindėti gyvenimo būdo ir vietos planavimo pokyčius.
Kremacija ir laidojimo tendencijos kaip demografinis rodiklis
Daugelio miestų savivaldybių atstovai sako pastebintys, jog populiarėja palaikų kremavimas. 2022 metais tradicinį artimųjų laidojimą karstuose rinkosi 33 proc. kauniečių, kai kremuoti palaikus nusprendė 67 proc. miesto gyventojų. 2023-aisiais artimųjų palaikų laidojimą karste rinkosi 31,4 proc. Kauno gyventojų, kai net 68,6 proc. 2022 metais Klaipėdoje karstuose palaidota 60,7 proc. gyventojų, o urnose - 39,3 proc. 2023-aisiais artimųjų laidojimą karstuose rinkosi 50,4 proc. klaipėdiečių, kremavimą - jau apie 50 proc. miestiečių. Naujausi 2024-ųjų metų duomenys rodo, kad artimųjų palaikų kremavimas šiame mieste tapo populiaresnis nei laidojimas karstuose - pastarąjį rinkosi 47,5 proc., o kremavimą - 52,5 proc.
Lietuvos krematoriumo vyriausiasis administratorius Gražvydas Vaicieka nurodo, kad 2024 m. šalyje tikimasi tolimesnio kremacijų skaičiaus augimo. Vyras antrina, jog palaikų kremaciją gyventojai renkasi dėl keleto priežasčių. „Pirmiausia, tai - ekologiškesnis laidojimo būdas.“ Marijampolės šarvojimo namų „Sustojęs laikas“ vadovas Mindaugas Kubilius teigia, kad kremavimasis galimai populiarėja ir dėl to, kad urnos yra maženės nei karstai, jų daugiau telpa vienoje kapavietėje. „Kremuojame maždaug pusės mirusiųjų palaikus. Manyčiau, kad tam įtakos turi laidojimo vieta - palaikus kremuojant, reikia mažiau kapaviečių.
Kremacijos kaina Lietuvos krematoriume šiuo metu siekia 382 eurus. Kaip teigia Lietuvos krematoriumo atstovas, lyginant su visų laidotuvių biudžetu, ši kaina nėra didelė. „Kremacijos kaina tikrai nėra didžioji galutinės laidotuvių kainos dalis.“ „Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė K. Jancevičiūtė sako, kad nors Lietuvoje ir populiarėja palaikų kremavimas, laidojimo tradicijos keičiasi negreitai. „Remiantis statistikomis, kiekvienais metais matome kremuotų palaikų augimą.“
Vis dar neaišku, ar sostinėje iškils krematoriumas (pokalbis studijoje) HD
Mokslo tyrimų ir analizių išvados apie mirtingumo skirtumus
Siekiant atskleisti socioekonominių kintamųjų poveikį bendram mirtingumo lygiui ir mirtingumo lygiui pagal įvairias mirties priežastis 2010-2011 m. buvo vykdomas Lietuvos gyventojų prieštaringų mirtingumo pokyčių, socialinės diferenciacijos ir veiksnių tyrimas, kurio pagrindinė metodologinė prieiga - mirtingumo ir gyventojų surašymo informacijos jungimas. Vadovaujantis šia tarptautiniu mastu inovacine metodika buvo sujungti 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir 2001-2005 m. mirtingumo duomenys.
Taip pat skaitykite: Pensijų kompensavimas Lietuvoje
Sėkmingai perimta ir Lietuvos duomenims pritaikyta inovacinė metodika leido parengti agreguotų sujungtų duomenų informaciją, kurios pagrindu buvo atliekami visi mirtingumo skirtumų rodiklių skaičiavimai šiai mokslo studijai. Leidinyje pateikiami šio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys Lietuvos gyventojų mirtingumo skirtumus pagal užimtumo statusą, profesijas, išsilavinimą ir pagal pagrindines mirties priežastis. Tyrimo metu gauti nauji mokslo duomenys išryškino ypač didelius suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominius mirtingumo skirtumus pagal mirties priežastis bei šių skirtumų nulemtus gyventojų praradimus.
Praktinės pasekmės sveikatos ir socialinei politikai
Atlikto kompleksinio suaugusių gyventojų mirtingumo skirtumų vertinimo rezultatai turi sudominti Lietuvos sveikatos ir socialinės politikos rengėjus ir vykdytojus, gyventojų statistikos specialistus, mokslininkus ir studentus. Duomenys rodo, kad Lietuva susiduria su aukštu mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių. Efektyvi širdies ligų prevencija, ankstyva onkologinių ligų diagnostika, kepenų ligų prevencija ir saugesnė aplinka galėtų ženkliai sumažinti mirčių skaičių.
Demografiniai aspektai: darbingo amžiaus ir vaikų mirtys
Iš visų mirusiųjų penktadalis buvo darbingo amžiaus (16-64 m.). Tai rodo, kad dalies mirčių būtų galima išvengti, jei būtų aktyvesnė prevencija ir ligos būtų nustatomos ankstesnėse stadijose. 2024 m. mirė 71 vaikas (1-17 m.), dažniausios priežastys - išorinės (43,7 %), nervų sistemos ligos (15,5 %) ir piktybiniai navikai (11,3 %). Taip pat mirė 56 kūdikiai (iki 1 m. amžiaus), dažniausiai dėl įgimtų formavimosi ydų (42,9 %) ir perinatalinio laikotarpio ligų (35,7 %).
Prevencijos ir politikos rekomendacijos
- Stiprinti kraujotakos sistemos ligų prevenciją kaimo vietovėse: prevencinės programos, reguliarios patikros, geresnė medikų prieinamumas.
- Didinti ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką: skiepijimų, patikros ir prieinamumo skatinimas.
- Mažinti išorinių priežasčių riziką: saugesnė aplinka, eismo saugumo priemonės ir psichikos sveikatos paslaugos.
- Atkreipti dėmesį į socioekonominius veiksnius: išsilavinimo ir užimtumo sąlygų gerinimas mažintų mirtingumo skirtumus.
- Stebėti laidojimo praktikų pokyčius ir jų ryšį su teritorijų planavimu bei kapaviečių infrastruktūra.
| Metai / Teritorija | Mirčių skaičius (apytikris) |
|---|---|
| 2021 (Lietuva) | ~48 000 |
| 2023 (Vilnius) | ~6 000 |
| 2023 (Kaunas) | ~4 000 |
| 2023 (Klaipėda) | ~2 000 (šiek tiek mažiau nei 2021-22) |
| 2023 (Šiauliai) | ~1 000+ |
| 2024 (Lietuva) | 37 500 |
Apibendrinant, nors bendras mirtingumo lygis per pastaruosius metus mažėja, Lietuva vis dar susiduria su reikšmingais iššūkiais, ypač kaimo vietovėse, kur kraujotakos sistemos ligos, onkologiniai susirgimai ir išorinės priežastys išlieka svarbiausi pensininkų mirtingumo veiksniai.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
tags: #pensininku #mirtingumas #lietuvos #kaimuose