Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Šis įstatymas nustato iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką, iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
Pensijos sudedamosios dalys ir pagrindinės sąvokos
Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - bendroji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.
Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - individualioji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - stažas) - laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Socialinio draudimo bazinė pensija (toliau - bazinė pensija) - šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams patvirtintas bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies mato dydis pinigais.
Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - būtinasis stažas) - šio įstatymo tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti.
Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - minimalusis stažas) - šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją.
Pensijos apskaitos vienetas (toliau - apskaitos vienetas) - santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. Laikinieji pensijos apskaitos vienetai - pensijos apskaitos vienetai, laikinai naudojami apskaičiuojant individualiąją socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dalį, siekiant nepaveikti šios pensijos dalies dydžio, kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą. Pakaitinis pensijos apskaitos vienetas - sąlyginis matas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas pagal pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki asmenį pripažįstant nedarbingu ar iš dalies darbingu, vidurkį ir naudojamas netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičiui nustatyti.
Kas turi teisę gauti socialinio draudimo pensiją
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys pagal šį įstatymą teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalųjį stažą atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau - Lietuvos įmonės) (šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalis).
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Apskaitos vienetai ir individualiosios dalies apskaičiavimas
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau - vidutinis darbo užmokestis).
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Jeigu asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką) individualiajai pensijos daliai.
Bendroji dalis, reikšmės β ir senatvės pensijos apskaičiavimas
β - asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.
Bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais.
Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
Jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
Pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje, taip pat pensijos dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš IK. IK apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Nebijokite kaupiamosios sistemos ypatybių
Dalyvis, mokantis 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoką, į pensijos sąskaitą turi teisę mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai turi teisę ir dalyvio darbdavys (darbdaviai).
SVARBU! Tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.
II pakopoje - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio).
Pagal įstatymą, „Sodrai“ grąžinama dalis yra fiksuota, nepriklausanti nuo finansų rinkų poveikio. Įstatymas taip pat apibrėžia, jog investavimo rezultatas - ir teigiamas, ir neigiamas - priskiriamas pačiam pensijų kaupimo dalyviui. Todėl jam išmokama pensijų fondo išmokos dalis svyruoja priklausomai nuo situacijos finansų rinkose - pasaulinės finansų krizės atveju jis gali būti neigiamas.
Kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje. Pagal įstatymą, dėl tolesnio dalyvavimo II pakopoje pensijų fondų dalyviai gali apsispręsti iki 2027 m. Norint toliau kaupti oresnei senatvės pensijai, papildomai jokių veiksmų imtis jums nereikia.
Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Atsiimant turtą taikomas 3 % atskaitymas „Sodrai“.
Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Likusį turtą galėsite investuoti toliau, skirti jį išmokų anuiteto įsigijimui arba palikti paveldėtojams.
Papildomos nuostatos ir praktiniai aspektai
Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d. maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d.
Kaupti, tęsti ar atsiimti - svarbūs terminai
Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01.
Norėdami gauti pensijų išmoką, atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad praneštumėte apie užvestą paveldėjimo bylą. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el.
Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo.
Praktinė pastaba apie investicijų svyravimus
Kaupimas pensijai yra ilgalaikis, investuojama keliolikai metų ar keliems dešimtmečiams, o rinkų svyravimai - natūrali investavimo proceso dalis. Dalyviams, nusprendusiems tęsti kaupimą, dabartiniai rinkų svyravimai gali būti naudingi: reguliariai mokėdami įmokas jie įsigys daugiau fondo vienetų už mažesnę kainą, o šie vienetai, tikėtina, ilguoju laikotarpiu sugeneruos didesnę investicinę grąžą.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
tags: #pensiju #socialinis #draudimas #moka