Lietuvos valstybinio socialinio draudimo (VSD) sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu. Tai reiškia, kad šiuo metu dirbantys žmonės savo įmokomis finansuoja dabar mokamas pensijas, taip pat, kaip jų pensijas ateityje finansuos tuo metu dirbsiantys ir įmokas mokėsiantys žmonės.
„Sodros“ pensija nėra kaupiama individualiai asmeniui. Ji nepriklauso tiesiogiai nuo sukauptų pinigų sumos, bet nuo stažo ir apskaitos taškų skaičiaus, t. y. nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo.
Lėšų kaupimo principu veikia privatūs kaupimo fondai, o socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumo principu: „Sodros“ pensija yra socialinė garantija, užtikrinanti pajamų tęstinumą visiems, net ir tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo uždirbti daug, pvz., dirbo mažiau apmokamą darbą.
Žmogaus asmeninis indėlis į sistemą turi įtakos jo pensijos dydžiui. Jei žmogus įgyja daugiau nei būtinąjį stažą, padidėja jo bendroji pensijos dalis. Kuo daugiau įmokų žmogus sumoka, tuo didesnė bus jo individuali pensijos dalis.
Kaip skaičiuojama pensija ir jos dalys?
Senatvės pensiją sudaro 2 dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendroji dalis visiems yra tokia pati ir priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, kuris kasmet yra didinamas. Šiemet bendroji pensijos dalis yra lygi 298,45 euro. Taigi tiek minimalų (15 metų), tiek būtinąjį (34 metų) stažą turintiems pensininkams priklauso tokia pati - 298,45 euro - bendroji pensijos dalis.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Jei asmuo turi didesnį nei 34 metų stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Pvz., žmogui, kuris turi 42 metų stažą, bendroji dalis kiltų iki 368,67 euro (42/32 metų x 298,45 euro).
Individualiąją pensijos dalį lemia įgytų apskaitos taškų skaičius. Jų skaičius priklauso nuo to, kiek mėnesių asmuo mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo. 1 taškas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jeigu asmuo uždirba daugiau nei VDU, per metus jis gali sukaupti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Apskaitos taško vertė kasmet yra indeksuojama ir šiemet siekia 7,16 euro. Jei asmuo turi, pvz., 20 apskaitos taškų, jo individualioji pensijos dalis sieks 143,2 euro (20 x 7,16).
Apskaitos vienetų skaičiavimas
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. - neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau - vidutinis darbo užmokestis).
Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytą stažą, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį - proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Jeigu asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitant kaupiamosios pensijų įmokos dalį). Įmokų sumai apskaičiuoti taikoma šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų socialinio draudimo išmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d., suma didinama 1,289 karto.
Jeigu iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavęs ir pensijos išmokos sutarties nesudaręs ar išmokos iš pensijų kaupimo bendrovės negavęs asmuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta tvarka nutraukia dalyvavimą pensijų kaupime, jo pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir įskaitomos kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Dalyvavimą pensijų kaupime nutraukusio asmens iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka kaip pensijų kaupime nedalyvavusiam asmeniui. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įskaitant šiuo laikotarpiu į pensijų fondą pervestą kaupiamosios pensijų įmokos sumą. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto už asmenį pervestų kaupiamųjų pensijos įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Jeigu iki 2025 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvauti pradėjęs ir pensijų išmokos sutarties nesudaręs ar pensijų išmokos negavęs asmuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 359, 3510, 36, 37, 40 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 291 straipsniu ir 6 straipsnio bei Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nutraukia dalyvavimą pensijų kaupime, jo pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų sumos dalis, susidariusi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtų įmokų, pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir įskaitoma kaip prašymo nutraukti pensijų kaupimą pateikimo pensijų kaupimo bendrovei metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
SADM teigimu, jei pensijos būtų skaičiuojamos vien pagal įmokas, tai reikštų, kad dažnu atveju moterys, neįgaliųjų slaugytojai, mažų pajamų gavėjai ir eilė kitų asmenų kategorijų sukauptų tikrai nedideles socialinio draudimo pensijas.
Vien virtualiomis sąskaitomis grindžiama sistema būtų nenaudinga ilgai dirbantiems mažų pajamų gavėjams, o naudinga tik didelių pajamų gavėjams, kas didintų ir taip didelę pajamų nelygybę. Ministerijos aiškinimu, tai - socialinio solidarumo išraiška, kuomet tie, kurie uždirba mažiau ir atitinkamai mažiau įmokų sumoka „Sodrai“, dėl bendrosios pensijos dalies, susietos būtent su stažo trukme, gali tikėtis didesnių pensijų, nei būtų tos, kurios apskaičiuojamos vien pagal įmokas.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Sodra“ atstovė nurodė, kad turint būtinąjį stažą (šiemet - 34 metai) visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 m. jis yra 450 eurų.
Didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija 2 tūkst. eurų, o mažiausios senatvės pensijos nesiekia ir 350 eurų.
Lietuvoje gyvenantiems pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir negalios (netekto darbingumo) pensijų gavėjai, netekę 60 ir daugiau procentų dalyvumo (darbingumo).
Pensijos kasmet yra indeksuojamos, t. y. didinamos prisitaikant prie infliacijos, kintančių atlyginimų ir ekonomikos sąlygų. Bendroji dalis šiemet buvo padidinta 10,63 proc., o individualioji pakilo dėl 12,23 proc. padidėjusios apskaitos taško vertės.
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m.
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai pensijų sistemos elementai:
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Pensijos dalys | Bendroji (priklauso nuo stažo) ir individualioji (priklauso nuo įmokų ir apskaitos taškų) |
| Apskaitos taškai | Kaupiami mokant įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio |
| Būtinasis stažas | 34 metai (2024 m.) |
| Minimali pensija | 450 eurų (2025 m.) |
| II pensijų pakopa | Galimybė kaupti papildomai, lankstesnės sąlygos nuo 2026 m. |
II pakopos pensijų fondai: periodinių išmokų mokėjimo tvarka
tags: #pensiju #skaiciavimas #sodroje #istatymas