Pensijų sistema yra vienas svarbiausių socialinės apsaugos elementų, užtikrinančių orų senatvę. Tačiau ekonominės krizės metu valstybės dažnai susiduria su iššūkiu išlaikyti stabilų pensijų finansavimą. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, patyrė pensijų sistemos pokyčius krizės laikotarpiu.
Pensijų Sistemos Reforma ir Ekonominė Krizė
Nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojams, draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu, buvo suteikta galimybė kaupti II pensijų pakopoje. Šios naujovės atsiradimą įstatymų leidėjas grindė tuo, kad ji suteiks darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių pasirūpinti geresne apsauga senatvėje, gauti didesnę pensiją ir garantuos stabilų socialiai priimtiną kompromisą tarp socialinio solidarumo ir individualių interesų.
Seimo priimtu įstatymu visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams 2004 m. buvo nustatytas pradinis 2,5 procento pajamų pensijų įmokos dydis, kuris kasmet buvo didinamas pridedant po 1 procentą pajamų, kol 2007 m. buvo pasiektas 5,5 procento pajamų šios įmokos dydis. Pažymėtina, kad nuo 2007 m. nustatytas 5,5 procento pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis buvo įtvirtintas nenumatant termino.
Kilus ekonominei krizei, Seimas nuo 2009 m. keletą kartų keitė Pensijų sistemos reformos įstatymą, mažindamas kaupiamųjų įmokų dydžius. Dėl Seimo sprendimo sumažinti pervedimus į II pakopos pensijų fondus netgi buvo inicijuota konstitucinės justicijos byla.
Išnagrinėjęs šį kreipimąsi, Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pabrėžė laikiną tokio sprendimo pobūdį. Anot nutarimo, įstatymų leidėjas ekonominės krizės atveju turi įgaliojimus nuspręsti laikinai sumažinti lėšų dalį, pervedamą į II pakopos pensijų fondus, tačiau tai darydamas jis privalo laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiškumo, socialinio solidarumo principų ir kitų Konstitucijos imperatyvų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Konstitucinis Teismas akcentavo ir tai, kad toks sprendimas negali paneigti pačios tokios kaupiamosios pensijos esmės, nustatyti tokio mažinimo masto, kuris nebūtų būtinas minėtiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat buvo aiškiai pasisakyta, jog asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos; o įstatymų leidėjas turi siekti, kad pensiją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų. Jeigu tokie praradimai neišvengiami, įstatymų leidėjas, kitaip tariant - Seimas, atsižvelgdamas ir į valstybės finansines, ekonomines galimybes, privalo nustatyti teisingą jų kompensavimą.
Žvelgiant į šiandieninę situaciją matyti, kad valstybė savo pareigos vis dar nėra įvykdžiusi tiems II pakopos pensijų fondų sistemos dalyviams, kurie prie šios sistemos pagal valstybės iš anksto pasiūlytas konkrečias teisines sąlygas prisijungė iki 2009 m. Būtent jiems, įsismarkavus 2008 m. ekonominei krizei, valstybė vienašališkai pakeitė jau egzistuojančio teisinio santykio sąlygas.
Taigi šiuo metu turime faktinę situaciją, kai per beveik šešerius metus nėra pilnai įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, nors ypatingoji ekonominio sunkmečio padėtis jau yra pasibaigusi, o valstybės prievolė laikytis savo įsipareigojimų - išlikusi.
Tiesa, reikia pastebėti, kad įstatymų leidėjas buvo priėmęs sprendimą, kuriuo siekta kompensuoti dėl ekonominės krizės metu sumažintų pervedimų į II pakopos pensijų fondus šios sistemos dalyvių patirtus praradimus. Kaip antai, 2009 m. balandžio 28 d. priėmus Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, jame, be kita ko, buvo nustatyta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 m. bus 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais - 6 procentai, o nuo 2015 m. sausio 1 d. - vėl 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tačiau šios Seimo priimtos įstatymo nuostatos taip ir liko neįgyvendintos, nes 2010 m. vėl pakeitus Pensijų sistemos reformos įstatymą jos neteko galios.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, į asmenų, tapusių pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m., II pakopos pensijų fondų sąskaitas vietoje 5,5 procento jų pajamų, kaip kad buvo iki krizės, nuo 2014 m. yra pervedamos vos 2 procentų dydžio pensijų įmokos.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Reikia paminėti ir tai, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviams, nusprendusiems patiems mokėti papildomai į pensijų fondus (nuo 2014 m. - 1 procentą, o nuo 2016 m. - 2 procentus), šiuo metu yra pervedama ir papildoma 2 procentų įmoka iš valstybės biudžeto, kurios dydis galimai neatitinka konkretaus kaupiančiojo gaunamo atlyginimo, nes ji yra apskaičiuojama pagal užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkį.
Verta pasakyti, jog pagal įstatymą, daliai kaupiančiųjų, nusprendusių patiems mokėti papildomai į pensijų fondus, 5,5 procento įmokų dydis bus pasiektas 2020 m., kuomet įmokos dedamoji iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bus padidinta iki 3,5 proc., o jau minėta papildoma 2 procentų įmoka iš valstybės biudžeto išliks stabili.
Taigi, didžiajai daliai pensijų kaupimo sistemos dalyvių (t. y. iki 2009 m. apsisprendusių sudaryti sutartis dėl pensijų kaupimo II pakopos fonduose) iki šiol nėra atstatytas įmokų į pensijų fondus ikikrizinis dydis, kurį valstybė buvo įsipareigojusi neterminuotai pervesti į pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaitas pensijų fonduose. Taip pat nėra kompensuoti šių asmenų praradimai, atsiradę dėl ekonominiu sunkmečiu sumažintų įmokų į pensijų fondus.
Šiame kontekste verta priminti, kad, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; šie principai suponuoja ir tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Teisinės valstybės brandą liudija ne tik valstybės valdžios institucijų pagarba savo žmonėms, jų teisėms, teisėtiems lūkesčiams ir interesams, ne tik valstybės gebėjimas vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, bet svarbiausia - reali ir veiksminga pažeistų teisių apsauga, net jei viena iš teisinio ginčo šalių yra pati Valstybė.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Dirbantiems pensininkams net ir ekonominės krizės metu pensijų negalima mažinti labiau nei kitiems, o sumažintas pensijas visiems senatvės pensininkams būtina kompensuoti, konstatavo Konstitucinis Teismas (KT), antradienį paskelbęs savo išvadą.
KT 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. „Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y.
Prieš beveik aštuonerius metus priimtame nutarime taip pat sakoma, kad solidarumo principas, kai dirbantieji realiai moka senatvės pensijas darbingumą praradusiems šalies piliečiams, nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą ir fakto, jog pensija turi būti susieta su asmens mokėtomis įmokomis į socialinio draudimo biudžetą, „Solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas.
Latvijos Konstitucinis Teismas anksčiau yra pripažinęs, kad 2009 m.
Pensijų pertvarka: ką svarbu žinoti
Išankstinių Pensijų Didinimas
Antradienį Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, pritardamas išankstinių pensijų didinimui. Įstatyme įtvirtinta, kad vietoje šiuo metu galiojusio išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Seimui patvirtinus naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, nuo 2021 metų jos mažės 0,32 proc. Mažesnis procentas bus taikomas tiek išankstinei, tiek senatvės pensijai.
Be to, nuo 2021 metų turintiems 40 metų darbo stažą išankstinės pensija nemažės, jei ji pasirenkama likus 3 metams iki pensijinio amžiaus.
T.Tomilinas antradienį Seime sakė, kad vadinamosios „skurdo pensijos“ yra gelbėjimosi ratas pagyvenusiems žmonėms krizės metu. „Krizės metu ypatingai sudėtingoje padėtyje atsiduria būtent pagyvenę žmonės, kurie dažnai atleidžiami iš darbo. Gerai, kad Seimas pastebėjo, jog aktuarinis skaičiavimas yra nebeaktualus ir šiandien galime skirti papildomus 5 mln. eurų išankstinių pensijų didinimui“, - kalbėjo jis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui, nes, anot jo, siūlymai paremti moksliniais skaičiavimais. „Tačiau negaliu pritarti tam, ką padarėme prieš tai, kai Lietuvoje tvirtinome du skirtingus socialinio draudimo amžius - 35 ir 40. Anksčiau ar vėliau turėsime grįžti prie šių klausimų, nes vienu ir kitu atveju tai reikalauja pinigų ir jie yra visų pensininkų pinigai. Iš niekur kitur nepaimame, tai yra tas katilas, iš kurio visi socialinio draudimo pensijas gaunantys žmonės gauna išmokas“, - tikino jis.
Už įstatymo pakeitimus pasisakė ir valstietis Algimantas Dumbrava. „Tų žmonių, kurie išeis į išankstines pensijas, gyvenimo kokybė pagerės“, - aiškino jis.
Dėl šių pakeitimų vidutiniškai 30 mėnesių išankstinę pensiją gaunančiam žmogui ji mažėtų 9,6 proc. vietoj dabartinio 12 proc. mažinimo. Visą šios pensijos mokėjimo laikotarpį ją gauti pasirinkusiam žmogui bus taikomas 19,2 proc. mažinimas vietoje dabartinių 24 proc.
Valstybės biudžete tam reikės numatyti daugiau kaip 5 mln. eurų per metus - nuo 5,3 mln. eurų 2021 metais iki 5,9 mln. eurų 2023 metais.
Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Išankstinės pensijos - vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų - mokamos nuo 2004 metų liepos. Šių metų liepą išankstinę pensiją gavo apie 5,5 tūkst. gavėjų.
Įsigaliojus šiam įstatymui naujai perskaičiuotos pensijos jų gavėjams bus pradedamos mokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d., išmokant pensijos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus išankstinę pensiją arba socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2021 m.
Toks pensijos mažinimas taikomas tol, kol asmuo gyvena. Jei asmuo pasirenka išankstinę pensiją gauti visus 5 metus, likusius iki senatvės pensijos amžiaus sukakties (t. y.
2020 m. biudžete daliniam išmokų kompensavimui numatyta 10 mln. eurų. Iš viso socialinių išmokų gavėjams nekompensuota 181,5 mln. Kompensacijos žmonėms bus išmokamos kitų metų rugpjūčio mėnesį be žmogaus prašymo, išskyrus atvejus, kai asmuo kompensavimo metu negauna atitinkamos išmokos - tokiu atveju reikės pateikti prašymą „Sodrai“ arba kitai išmoką mokančiai įstaigai iki 2020 m.
Jeigu nutiktų taip, kad įsigaliojus šiam įstatymui, teisę į kompensaciją turintis žmogus mirtų, išmoka būtų mokama paveldėtojams. Paveldėtojai turėtų pateikti prašymą iki 2020 m.
Labai svarbu pažymėti, kad šios kompensacijos neturės įtakos kitoms žmonėms pagal įstatymus priklausančioms ir kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.
„Tai buvo ir tebėra mūsų moralinė skola žmonėms, dėl kurių pensijų bei išmokų grąžinimo Konstitucinis Teismas nepasisakė - ir kurių niekas iki mūsų net ir nesiruošė grąžinti. Aš labai džiaugiuosi, jog pagaliau pradėsime tai daryti. Tai buvo tiesiog mūsų garbės reikalas. Taip, ne iš karto, ne tokiomis proporcijomis, kurių norėtųsi - tačiau pradžia padaryta. Žmonės to laukė dešimt metų, nemaža dalis, ko gero, jau buvo praradę bet kokią viltį.
„Piliečiai savo valstybe gali pasitikėti tik tuomet, kai valstybės atstovai įgyvendina pažadus, paiso teisingumo principo ir atsižvelgia į gyventojų lūkesčius.
Iki šiol, remiantis 2012 m. Įstatymo pakeitimams Seimas pritarė vienbalsiai - už balsavo 85 Seimo nariai. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas parengė valstiečiai Tomas Tomilinas ir Rima Baškienė.
Pasak jo, vidutiniškai išankstinės pensijos gavėjas šią pensiją gauna 30 mėnesių, šiuo metu ji mažinama 12 procentų (pataisoms įsigaliojus ji bus mažinama iki 9,6 proc.).
Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė susiginčijo dėl vykdytos pensijų mažinimo politikos 2009 m. krizės metu.
Išankstinių pensijų gavėjų skaičius ir išmokų dydis
Šių metų liepą išankstinę pensiją gavo apie 5,5 tūkst. gavėjų. Išankstinės pensijos - vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų - mokamos nuo 2004 metų liepos.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai išankstinių pensijų pokyčiai:
| Rodiklis | Iki 2021 m. | Nuo 2021 m. |
|---|---|---|
| Mažinimas už kiekvieną mėnesį iki pensijos | 0,4% | 0,32% |
| Vidutinis mažinimas (30 mėn.) | 12% | 9,6% |