Pensijų dydis Lietuvoje - aktuali tema, nuolat sulaukianti dėmesio tiek iš politikų, tiek iš pačių gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime esamą situaciją, remdamiesi naujausiais statistikos duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Siekiant, kad Lietuvoje gaunamos pensijos ateityje nebūtų tarp mažiausių, o prilygtų Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, joms reikia skirti didesnę biudžeto dalį, teigia Vilniaus universiteto docentė Jekaterina Navickė. „Mes išleidžiame apie 6 proc. nuo BVP pensijoms, o ES vidurkis - 12 proc. Tai tokio lygio pensijas ir turime. Jeigu norime jas padvigubinti, reikėtų skirti atitinkamą biudžeto dalį. Tai nėra milžiniški skaičiai. Mes kalbame apie ES vidurkį, ne apie kokius nors šios srities lyderius“, - trečiadienį, diskusijos „Bene mažiausios pensijos Europoje: ori senatvė Lietuvoje - misija neįmanoma?“ metu kalbėjo J. Navickė.
Kas yra pensijų išlaidos kaip BVP dalis ir kodėl tai svarbu
Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje.
Lietuva ES kontekste: kur esame pagal BVP dalį pensijoms
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Lietuva iš kitų šalių išsiskiria mažiausia pensijoms skiriama BVP dalimi.
Taip pat skaitykite: Pensijų augimo tendencijos
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. visoje ES išlaidos pensijos sudarė vidutiniškai daugiau kaip 12,27 proc. BVP. Kaip rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys, visoje Europos Sąjungoje pensijoms išleidžiama daugiau kaip dešimtadalis - 12,9 proc. - BVP. Lietuvoje pensininkams atitenka dvigubai mažiau - vos 7,1 proc. šalies BVP. Už Lietuvą pensijoms daugiau išleidžia tiek Lenkija (10,8 proc.), tiek Latvija (7,9 proc.), tiek Estija (8,1 proc.).
ES lyderiai ir autsaideriai pagal % BVP
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Didžiausios išlaidos pensijoms yra Graikijoje (16,4 proc. BVP), Italijoje (16,3 proc.), Austrijoje (15,0 proc.), Prancūzijoje (14,9 proc.) ir Portugalijoje (14,2 proc.).
Palyginimo lentelė: išlaidos pensijoms (% nuo BVP)
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (% nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0 |
| Austrija | 16.2 |
| Suomija | 15.2 |
| Prancūzija | 14.9 |
| Portugalija | 14.2 |
| Lietuva | 7.3 |
| Latvija | 7.9 |
| Estija | 8.1 |
| Lenkija | 10.8 |
| Vengrija | 6.68 |
| Malta | 6.7 |
| Airija | 3.7 |
Ryšys tarp BVP dalies pensijoms ir pensijų adekvatumo
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596 eurai. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2023 m. siekė apie 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Lietuva užima prasčiausius rezultatus visoje ES pagal tai, koks yra santykis tarp senjorų gaunamų pensijų ir gautų darbo pajamų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei Kroatijoje (35 proc.), o su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc). Tokie žemi rezultatai signalizuoja, kad Lietuvos senjorams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį išėjus į pensiją.
„Šaltinis: vz.lt“
EBPO ir Baltijos palyginimai
Šią savaitę paskelbta, kad naujausias EPBO tyrimo duomenimis, Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pakeitimo normą - pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Organizacijos prognozėmis, Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo, mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių. Taip pat, pasak EBPO tyrimo duomenų, Lietuva užima žemiausią vietą ir tarp Baltijos valstybių. Tyrimo duomenimis, Estijoje pakeitimo norma sieks 34,4 proc., o Latvijoje - 52,1 proc.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Išlaidų pensijoms struktūra ir „Sodros“ vaidmuo
Išlaidos pensijoms sudaro išlaidas, susijusias su tokiomis socialinėmis išmokomis: neįgalumo (netekto darbingumo) pensijomis, išankstinėmis pensijomis, senatvės pensijomis, našlių pensijomis. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
„Pensijų sistema yra vis reformuojama. Galima dar labiau tobulinti, bet man atrodo, kad tai, jog mūsų pensijų pagrindą sudaro „Sodros“ pensijos yra labai gerai. Ta sistema veikia. Tik sistemos finansavimas yra neadekvatus“, - kalbėjo J. Navickė.
Biudžetas ir planuojami pokyčiai (rodikliai ir indeksavimas)
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc.“ Pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; Bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; Našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; Pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m. Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
2026 m. indeksavimas ir poveikis
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Mokesčių struktūra ir finansavimo šaltiniai
„Mes gyvename lengvai šizofreniškoje sistemoje, kur iš vienos pusės norime gerų, aukštų pensijų, aukštos kokybės ir prieinamų paslaugų, gero išsilavinimo, sveikatos apsaugos. Bet iš kitos pusės nenorime už tai mokėti. Tai reikėtų kažkaip savo norus ir galimybes artinti ir surasti resursų tiems lūkesčiams“, - pabrėžė ji. Aukštas darbo apmokestinimas. Pasak ekspertės, Lietuvoje taip pat susiduriama su aukštu dirbančiųjų apmokestinimu, bet kitokie mokesčiai yra arba nesubalansuoti arba nesurenkami. „ES kontekste, mūsų turto ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra visiškai nesurenkami. Iš kitos pusės, turime didelę naštą dirbantiesiems, viską bandome imti iš jų“, - paminėjo ji.
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris palies vis daugiau gyventojų, jau svarstoma, kaip su tuo susigyventi teks visą gyvenimą vardan Lietuvos plušėjusiems mūsų senjorams, gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems patogiai savo susikurtose tvirtovėse. Panašu, kad nelengvos dienos lauktų tų, kurie paveldėjo ar patys savu laiku įgijo brangesnį turtą, pavyzdžiui, senamiestyje, kurio vertė dabar išaugusi kone dešimteriopai. Ypač skaudi situacija - senjorams, kurie jau dabar sunkiai suduria galą su galu. Naujojo NT mokesčio įvedimas, kartu su nuolatiniais būsto vertės pervertinimais, gali tapti finansiniu iššūkiu.
II pakopa ir įmokų taisyklės
Pensijų Įmokos: Kas ir Kiek Moka? Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai).
„Diskusijos apie antrąją pensijų pakopą visada yra apie tai, kad turime būti liberalūs. Tai ir būkime, leiskime žmonėms laisvai disponuoti tomis lėšomis“, - pridūrė ji. Visgi, J. Navickė nemano, kad Lietuvos pensijų sistema turėtų būti drastiškai keičiama, visiškai imituojant skandinavišką modelį. Jos manymu, antrosios pensijų pakopos sistema galėtų būti lankstesnė ir labiau privatizuota, atsisakant valstybės subsidijavimo ir sukuriant galimybes pasinaudoti tomis lėšomis.
Kasdienybė ir pensijų pasiskirstymas: skaičių pjūvis
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc., t. y. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J. Mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį.
Pavyzdžiui, vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc. Anot „Euromonitor International“, 2023 metais senjorų išlaidos būtinosioms reikmėms sudarė 45,8 proc. viso jų biudžeto, palyginti su 36 proc. Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc. Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės.
Gyventojų patirtys ir indeksavimo poveikis
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Administravimo aspektai ir prieiga prie pensijų
Reikia kreiptis į „Sodrą“, pildyti prašymus, pateikti krūvą dokumentų ir pereiti visą biurokratinį kelią. Parlamentaras Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad ši sistema - ypač sudėtinga vyresniems žmonėms, gyvenantiems regionuose, todėl valstybė esą turėtų užtikrinti, kad pensijų skyrimas vyktų automatiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažino, kad tokia tvarka daugeliu atvejų būtų įmanoma. Tačiau kliūtimi tampa vis dar neišnykę popieriniai archyvai - ypač iš sovietmečio laikų, kai nemaža dalis darbo stažo nėra skaitmenizuota. Tokiais atvejais „Sodra“ pati turi kreiptis į senas darbovietes ar net užsienio institucijas, o procesas tampa ilgas ir sudėtingas. Nepaisant to, ministrė ramina - net jei pensijos skyrimas užtrunka, žmogus nepraras nei cento. Išmokos apskaičiuojamos ir išmokamos atgaline tvarka.
Demografiniai pokyčiai ir ilgalaikės projekcijos
Valdžios sektoriaus finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Finansų ministerijai pristačius Lietuvos stabilumo 2019 metų programą kilo ne vienas klausimas. Joje nurodyta, kad pagal Eurostato 2017 metais atliktą demografinę Lietuvos projekciją, iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 1,83 mln. Nuo 2017 iki 2060 metų Lietuvoje darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų sumažės nuo 65,6 iki 51,4 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų pagausės - jie sudarys nuo 19,5 procento iki 32,9 procento visų gyventojų.
Pagal Eurostato taikomą metodiką dėl migracijos darbingo amžiaus gyventojų ypač sparčiai mažės 2020-2030 metais - vidutiniškai apie 2,2 procento per metus, ir tai neigiamai veiks BVP. 2018 metais pradėjus taikyti naują pensijų indeksavimo formulę padidėjo fiskalinis tvarumas. Pensijų išmokos ir surinkti pensijų taškai dabar indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius. Dėl naujo indeksavimo mechanizmo ir aukštesnių darbo stažo reikalavimų senatvės pensijai gauti pensijų išlaidos 2016-2060 metais turėtų sumažėti 3,7 procento BVP, palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis grindžiamomis projekcijomis.
Papildomi akcentai apie finansavimo spragas ir rezervus
Beje, papildomų lėšų pensijoms skirti Lietuvoje yra. „Sodra“ ne vienerius metus surenka milijonus eurų daugiau nei išmoka ir rezerve yra sukaupusi milijardus eurų. „Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.“
Regioniniai skirtumai ES ir socialinė situacija
Pensininkų pajamų nelygybė didėja visoje ES. 2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc. Net ir atsižvelgus į vietines kainas, Rytų ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, pensininkai išlieka nepalankioje padėtyje, palyginti su kitų Vakarų šalių pensininkais. Paprastai pensininkai yra viena iš pažeidžiamų visuomenės grupių, nes bene vienintelės jų pajamos ir yra iš pensijų. Dėl to nereikia stebėtis, kad, nepaisant visos pažangos ir džiaugsmo, kad „taip gerai dar negyvenome“, Lietuvoje taip pat yra bene daugiausia skurdo arba socialinės atskirties riziką patiriančių gyventojų. Pernai tokių gyventojų dalis mūsų šalyje sudarė 24,3 proc.
Pietų Europos šalys, priešingai, siūlo daug dosnesnes pensijų sistemas. Graikijoje (78 proc.), Ispanijoje (77 proc.) ir Italijoje (75 proc.) pensijos padengia daugiau kaip tris ketvirtadalius pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją. Tuo tarpu turtingesnės Vakarų šalys, tokios kaip Vokietija (49 proc.), Belgija (48 proc.) ir Danija (47 proc.), taip pat atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau jos paprastai mažesnius rodiklius kompensuoja didesne socialine parama ir didesnėmis faktinėmis pensijų išmokomis.
Apibendrinant rodiklį „pensijų išlaidos proc. nuo BVP“ Lietuvos atveju
Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. Aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje“, - akcentuoja I.
„Šalis Išlaidos senatvės pensijoms (% nuo BVP) Italija 17.0 Austrija 16.2 Suomija 15.2 Airija 3.7 Malta 6.7 Lietuva 7.3“
Didžiausios individualios pensijos - išskirtiniai atvejai
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Paklausta, kuo tokių pensijų gavėjai gyvenime užsiėmė, M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja.
Ekspertų rekomendacijos ir diskusijos kryptys
Visgi, anot jos užtikrinti tokį - dvigubai didesnį - finansavimą būtų įmanoma tik padidinus mokesčius. „ES kontekste, mūsų turto ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra visiškai nesurenkami. Iš kitos pusės, turime didelę naštą dirbantiesiems, viską bandome imti iš jų“, - paminėjo ji. Jos manymu, antrosios pensijų pakopos sistema galėtų būti lankstesnė ir labiau privatizuota, atsisakant valstybės subsidijavimo ir sukuriant galimybes pasinaudoti tomis lėšomis.
Paprastai kalbant, palyginti, kiek visi gyventojai sukuria vertės ir kokią jos dalį skiria vyriausiajai kartai. Nors kasmetinė pensijų indeksacija išties vyksta, o skaičiai popieriuje kyla, bendras išlaidų lygis vis dar rodo, kad mūsų valstybė pensininkus vertina kur kas mažiau nei daugelis kitų ES šalių. Tai yra beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis - 12,9 proc. BVP.