Nedarbingumo pažymėjimas, dar vadinamas biuleteniu, yra oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo dėl sveikatos būklės laikinai negali dirbti arba prižiūri sergantį šeimos narį. Jis suteikia teisę į ligos išmokas ir leidžia teisėtai nebūti darbe. Lietuvoje nuo 2010 metų nedarbingumo pažymėjimas yra elektroninis. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis) išduodamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (EPTS) ir turi elektroniniam dokumentui būtinus rekvizitus bei yra pasirašytas gydytojo elektroniniu parašu.
Kodėl svarbu biuletenio kontekste balsuoti?
Biuleteniai ir rinkėjų sąrašai yra skirti užtikrinti, kad rinkėjas galėtų įvykdyti savo pilietinę teises be nepagrįstų trukdžių, net kai jo sveikata prastėja arba būtina slauga. Nors tekste aptariami skirtingi atvejai, susiję su biuletenių išdavimu, pagrindinė mintis - užtikrinti tęstinį teisėtą balsavimą ir užtikrinti, kad rinkėjas būtų įtrauktas į rinkimų procesą, kai tai įmanoma pagal teisės aktus.
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir jo teisėtumas rinkimuose
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose arba GKK, esant sutartims su teritorinėmis ligonių kasomis. Elektroninis biuletenis įtraukiamas į EDAS/EP sistemą, o rinkimų komisijos atžvilgiu įrašai patvirtinami per elektroninę rinkėjų sistemą, todėl fizinės popierinės pažymos atnešimo dažniausiai nereikia. Atsižvelgiant į praktinę situaciją, biuletenio originalių dokumentų laikymas gali būti nereikalingas, kai duomenys jau yra elektroninėje erdvėje.
Remiantis teisės aktais, į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas gali gauti rinkimų biuletenius, o komisijos narys nustato, kad rinkėjas atvyko balsuoti į tą apylinkę, į kurios sąrašus jis yra įrašytas. Jei asmuo neturi reikalingų dokumentų arba nėra aišku jo įrašas, komisijos narys gali įteikti svečio lapelį ir nusiųsti į vadovautojąsias institucijas dėl paaiškinimo. Kai rinkėjas ir biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo sąraše, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Ar galima gauti biuletenį telefonu ar nuotoliniu būdu?
Taip, Lietuvoje galima gauti biuletenį telefonu arba nuotoliniu būdu, tačiau tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir gydytojo sprendimo. Sveikatos priežiūros įstaigos gali siūlyti nuotolines konsultacijas, per kurias gydytojas įvertina paciento būklę ir, jei reikia, išduoda nedarbingumo pažymėjimą per elektroninę sistemą. Biuletenio gavimas nuotoliniu būdu dažnai taikomas lengvoms ar vidutinėms ligoms, slaugai, taip pat kai būtinas atostogų laikotarpis ar karantino laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir pareigos nedarbingumo atveju
Kiek laiko galima gauti biuletenį telefonu? Dažnai pirmą kartą išduodamas nuotoliniu būdu biuletenis gali būti iki 7 dienų laikotarpiui. Jei reikia pratęsti ar įvertinti naujus simptomus, gydytojas gali pažymėti pratęsimą arba paprašyti asmens atvykti į gydymo įstaigą papildomai apžiūrai.
Kokios sąlygos nuotoliniam biuletenio gavimui?
- Būtina būti registruotam pas šeimos gydytoją ir turėti prieigą prie E-sveikatos sistemos.
- Gydytojas įveda duomenis į sistemą, todėl svarbu teisingai pateikti asmens duomenis.
- Darbdavys turi būti informuotas ir turėti galimybę matyti EP duomenis EDAS sistemoje.
Kokie laikotarpiai taikomi nedarbingumui?
Mus kalbama apie maksimalų laikino nedarbingumo terminą bei galimybę prasitęsti - svarbu žinoti, kad gydantis gydytojas gali siųsti į GKK nagrinėjimą, kai asmens nedarbingumas viršija tam tikras ribas (pvz., 122 kalendorinės dienos be pertraukos arba 153 kalendorinės dienos su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių). Vaikų slaugos atveju, ypač sunkių ligų atvejais, gali būti suteikiama iki 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas, jį išduoda vaiką gydantis gydytojas.
Kodėl svarbu žinoti išmokas ir jų dydžius?
Nedarbingumo metu mokama ligos išmoka, kurią dalinai moka darbdavys (už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas) ir dalinai „Sodra“ (nuo trečiosios dienos). Darbdavio dalis paprastai svyruoja tarp 62,06% ir 100% nuo vidutinio darbo užmokesčio, įmonės kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytas konkretus procentas. Išmoką iš „Sodros“ daugiausia moka 62,06% nuo kompensuojamojo užmokesčio, skaičiuojamo pagal draudžiamąsias pajamas per tam tikrą laikotarpį iki nedarbingumo pradžios. Yra ir išimčių bei papildomų sąlygų, susijusių su stažu, darbo pobūdžiu ar nelaimingais įvykiais darbe.
Darbdavio ir darbuotojo pareigos
Darbdavys turi informuoti apie nedarbingumą, tikrinti EDAS įrašus ir laiku išmokėti pirmąsias dvi dienas pagal darbo grafiką. Taip pat prireikus pateikti papildomus pranešimus Sodrai. Darbuotojas turi informuoti darbdavį iš karto apie nedarbingumą, laikytis gydytojo nurodymų, nebendrauti su veikla, kuri galėtų pabloginti būklę, ir dalyvauti numatytuose vizituose.
Aptariami specialūs atvejai
- Sergančio vaiko slauga iki 14 metų - išmoka 65,94% kompensuojamojo užmokesčio, paprastai ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Kiti šeimos nariai (sutuoktinis, tėvai, vyresni vaikai) - išmoka 65,94% ir trumpesnis laikotarpis per metus.
- Nėštumo ir gimdymo atostogos - specifinis biuletenis su motinystės išmoka (77,58% kompensuojamojo užmokesčio).
- Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos - išmoka iki 77,58% nedarbingumo laikotarpiu, kai tai susiję su darbu.
Kontrolė ir pažeidimai
Sodra turi teisę tikrinti, ar asmuo tinkamai yra nedarbingas ir laikosi gydymo režimo. Gali atvykti į namus, skambinti, prašyti papildomos informacijos. Nustačius pažeidimus ar sukčiavimą, gali būti neskirta išmoka ar net nutrauktas jos mokėjimas, o gydytojai rizikuoja netekti licencijos ar būti teisiškai atsakingi.
Taip pat skaitykite: Paskolos pensininkams
Kaip teikti prašymus ir kaip patikrinti statusą?
Išmokos dažnai mokamos automatiškai per EDAS, o darbuotojas gali matyti statusą prisijungęs prie e.sveikata ar Sodros paskyros. Jei tai pirmas kartas ar duomenys pasikeitė, gali būti reikalingas NP-SD pranešimas Sodrai arba papildomi žingsniai per Sodros paskyrą.
Balsavimo biuleteniai Lietuvoje: praktinės nuorodos
Pagal Lietuvos rinkimų kodeksą, balsuoti atvykęs rinkėjas pateikia tinkamą asmens tapatybę įrodyjantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar kitą dokumentą). Nors biuleteniai išduodami skirtingais atvejais, komisijos narys nustato rinkėjo atvykimą į balsavimo apylinkę. Jei rinkėjas neturi reikiamų dokumentų, jis gali gauti svečio lapelį ir kreiptis dėl biuletenio išdavimo į rinkimų komisijos pirmininką ar pavaduotoją. Biuletenis užpildomas slaptame balsavimo kabinete. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius, o įteiktas biuletenis grąžinamas tik tuo atveju, kai rinkėjui išduodamas tinkamas biuletenis.
Laikykitės ten, premjere | DAR VIENA SOCDEMŲ VYRIAUSYBĖ | SINKEVIČIUS | RUGINIENĖ | ŽEMAITAITIS
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą? - gydytojai gydymo įstaigose, įrašant duomenis į e.sveikata.
- Kada pradedamos mokėti nedarbingumo išmokos? - trečiosios kalendorinės ligos dienos pradžioje, o įprastai per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
- Ką daryti, jei nedarbingumo laikotarpis viršija maksimalią ribą? - gali būti svarstomas darbingumo vertinimas, GKK sprendimai dėl tolimesnio gydymo ar invalidumo nustatymo.
- Kaip patikrinti nedarbingumo pažymėjimo statusą? - prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros Elektroniniuose valdžios vartus.
- Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją sergant? - pagal Darbo kodeksą draudžiama atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, išimtys labai retos.
Taip pat skaitykite: Atostogų klausimai