Pensijų indeksavimas liepos mėnesį: tvarka ir taisyklės

Pensijų gavėjai kasmet laukia pokyčių, kurie lemia pensijų dydžių pasikeitimus. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta pensijų indeksavimas Lietuvoje, kokie pokyčiai numatomi nuo liepos mėnesio, ir kaip tai paveiks šalies pensininkus.

Pensijų indeksavimo principai

Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro. Indeksavimas taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne.

Kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme, koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Tačiau šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų einančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.

Kas keičiasi nuo liepos 1 d. - pagrindinės naujovės

• Pensijų anuitetų gavėjams išmokos bus vidutiniškai indeksuojamos 4,7 proc. Nuo liepos 1 dienos pensijų anuitetų gavėjams išmokos bus vidutiniškai indeksuojamos - tai yra, didinamos - 4,7 proc.
• Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimas: siūloma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių.
• Siūloma, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos didėjimas, jei Seimas pritars, įsigaliotų jau liepos 1 d.
• Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į «Sodrą» dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.
• Dirbantiems pensininkams atnaujintos pensijos turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį ir padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.

Pavyzdžiui, jeigu naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai.

Nukentėjusių asmenų pen­sijos: specialus didinimas

Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūloma pradėti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos pertvarką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų didinimo. Teikiamomis pataisomis siūloma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinės nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį priartinant prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio.

Taip pat skaitykite: sužinokite pensijų indeksavimo tvarką ir taisykles

Pasak M. Navickienės, vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų) nuo 2024 m. liepos 1 d. siektų apie 145 eurus. Siekiant vienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas siūloma nevertinti, ar asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Pakeitimais taip pat numatoma panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti «Sodrai». Pritarus šiam siūlymui, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų skyrimo užtektų tiesiogiai kreiptis į «Sodrą».

Dirbančių pensininkų perskaičiavimas

Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. «Sodra» perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.

80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų bei per 43 tūkstančius negalios pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje - jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.

Išankstinė pensija ir tarifų mažinimas

Šiuo metu išėjus į pensiją anksčiau, išmoka už kiekvieną mėnesį, kuris liko iki pensinio amžiaus, mažinama 0,4 proc. Seime pasiūlyta šį procentą sumažinti iki 0,32 proc. ir Vyriausybė tam pritaria. Pavyzdžiui, į pensiją 30 mėnesių anksčiau išėjęs asmuo gautų nebe 12 proc., o 9,6 proc. mažesnę pensiją. Mažesnis procentas būtų taikomas tiek išankstinei, tiek senatvės pensijai.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

2020 metais prezidento iniciatyva pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Pagrindinis to tikslas - kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis. Pensijų indeksavimas pradėtas 2018 metais.

Valstybės politikos tikslai ir finansavimas

Ministrė M. Navickienė priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Šie pokyčiai ir indeksavimo mechanizmai yra skirti užtikrinti, kad pensijos išliktų adekvačios ir atitiktų kintančias ekonomines sąlygas, taip pat mažinti skurdo riziką tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Skaičiuojama, kad 2024 m. naujoms siūlomoms priemonėms įgyvendinti reikės 16 mln. eurų, 2025 m. - 31 mln. eurų, 2026 m. - 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Teisinis reguliavimas ir praktika

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šiuo metu valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuoja keturi įstatymai: Valstybinių pensijų, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Teisėjų ir valstybinių pensijų ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymai.

Dar du įstatymai - Profesionaliojo scenos meno ir Sporto įstatymai − reglamentuoja kompensacinių išmokų ir rentų skyrimo bei mokėjimo sąlygas kūrybiniams darbuotojams ir sportininkams. Pakeitimais taip pat siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai arba tėvui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Pensijų indeksavimo istorija ir statistika

2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos rodikliai parodė, kad skurdas tarp senjorų sumažėjo labiausiai - 6,1 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių - 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Praktiniai patarimai pensininkams

• Dirbantiems pensininkams: stebėkite «Sodros» pranešimus ir pasitikrinkite, ar jūsų įmokos yra tinkamai fiksuotos, nes tai lemia individualų perskaičiavimą.
• Vienišiems šalpos pensijų gavėjams ir mažų pensijų priemokų gavėjams: kreipkitės į «Sodrą» dėl vienišo asmens išmokos (28 eurai).
• Nukentėjusiems asmenims: informuokitės apie galimus teisės aktų pakeitimus ir tai, kada keičiasi tvarka dėl pensijų skyrimo (pvz., «Sodros» aptarnavimo vieno langelio principas).
• Planuojantiems ankstyvą pensiją: atsižvelkite į galimą sumažinimo procento pokytį nuo 0,4 iki 0,32 proc., kas mažina nuolaidą ankstyvumo atveju.

Lentelė: pagrindiniai indeksavimo ir susiję pokyčiai nuo liepos 1 d.

Pokytis	Aprašymas
Pensijų anuitetų indeksacija	Vidutiniškai 4,7 proc. padidinimas nuo liepos 1 d.
Nukentėjusių asmenų pensijos	Siūlomas 87 proc. didinimas, vidutinė suma ~145 eurų (be našlių ir našlaičių pensijų).
Vienišo asmens išmoka	Galimybė gauti 28 eurų išmoką kreipiantis į «Sodrą».
Išankstinė pensija	Siūlymas sumažinti sumažinimo koeficientą nuo 0,4 iki 0,32 proc.
Dirbančių perskaičiavimas	Perskaičiavimai vykdomi iki liepos pabaigos, išmokos mokamos su nepriemoka nuo sausio.

Ko laukti toliau

Seimas skubos tvarka pradėjo svarstyti Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti socialinį teisingumą ir panaikinti valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų. Po pateikimo projektas Nr. XIVP-3906 toliau bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo komitete. Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 15 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame komitete.

Vyriausybė taip pat pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tai dar vienas mechanizmas, leidžiantis prisitaikyti prie realių ekonominių sąlygų ir užtikrinti pensijų augimą net ir esant trumpalaikiams BVP svyravimams.

Šie pokyčiai ir mechanizmai rodo valstybės siekį, kad pensijos būtų teisingesnės, atitiktų rinkos sąlygas ir padėtų mažinti skurdo riziką tarp vyresnio amžiaus asmenų. Pensininkams svarbu sekti teisės aktų pataisas ir «Sodros» informaciją, kad laiku pasinaudotų jiems priklausančiomis išmokomis ir teisių apsauga.

tags: #pensiju #indeksavimas #liepos