Per pastarąsias savaites Lietuvos viešojoje diskusijoje suaktyvėjo klausimai dėl pensijų sistemos pakeitimų, ypač antrąją pensijų pakopą liečiančių naujovių. Žmonės domisi, kokios galimybės dabar atsirado, kaip keičiasi pensijų skyrimo tvarka ir kokias pasekmes asmeninėms pajamoms gali turėti sprendimai atsiimti sukauptas lėšas ar pervesti jas į „Sodrą“.
Esminiai pokyčiai ir naujos galimybės II pensijų pakopoje
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m.
Jeigu kaupiate pas mus, pakanka interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje pateikti prašymą išmokėti 25 % lėšų. Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų.
Ką reiškia dalinis ar visiškas pasitraukimas iš II pakopos
Jeigu svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas. Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Praktiniai pavyzdžiai: kaip sprendimai veikia skirtingus kaupiančiuosius
Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams. Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai. Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Diskusija: ekonomistų nuogąstavimai ir valdžios pozicija
Jau dabar girdėti ekonomistų nuogąstavimai, kad lietuviai tiesiog iššvaistys šiuos pinigus, remiantis Estijos patirtimi. Aš taip ir vertinu, žinokite, - sako socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Aš manau, Gediminas kaip tik buvo vienas iš autorių, kai mes kūrėme tą antros pensijų pakopos sistemą, tai buvo daroma seniai, kai kurie gal žiūrovai prisimena. Taigi tuo metu buvo taikomas visai kitas modelis. Jis turėtų tą antrą pakopą, turėtų faktiškai aktyviai keisti, reiškia, tą pagrindinę „Sodrą“.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Aišku, mes gynėme „Sodrą“ ir teisingai padarėme, dabar antroji pakopa nefunkcionuoja tinkamai - tai nėra patikima priemonė pajamoms senatvei kaupti. Todėl, be abejonės, sistemą reikėtų saugoti, nes ją sukūrėme tokią, kokia ji dabar yra. Žmonės yra, bet negalima padaryti.
Dabar iš vienos pusės galima tuos pinigus paimti ir nepaimti, jeigu 25 proc. - tai didelė suma, didelė dalis ir tokiu būdu fondo valdytojas, taip, jam pastoviai reikia turėti rezervą. Jis negali drąsiai investuoti. Jis turi daugiau investuoti į saugius fondus. Tada, aišku, grąža bus mažesnė, suprantate? Tada pralaimės tie, kurie dalyvauja.
Iš kitos pusės, valstybė padeda tiems silpnesnėms gyventojų grupėms, kad pinigai būtų kaupiami. Tokiu būdu, nei šis, nei tas. Aišku, mano pozicija yra, kad, gaila, jeigu tokia sistema sukurta, ji funkcionavo, valstybė aukoja pinigus, palaiko ypač silpnesnes grupes, jaunimą, todėl tokiu būdu neišeiti iš šitų fondų. Tai kas turite mažesnes pajamas vidutiniškai šalyje, ypač kas esate jaunesnio amžiaus, būtinai būkite šiame fonde, kadangi jis yra remiamas valstybės. Vienaip ar kitaip jums suma kaupsis.
Oponentai sako, kad yra efektyvesnių būdų investuoti, bet daugelis žmonių, 85 proc., niekur papildomai neinvestuos, paprasčiausiai nupirks papildomo alaus už tuos 12 eurų, arba sukaups pinigų sumą atostogoms - daugelis žmonių nepakeis savo investavimo būdų. Todėl labai gerai, kai turi mechanizmą, kuris gali kaupti pinigus.
Bus laikas, aš manau, po penkių aštuonių metų, gal po dvylikos, kad toks faktiškai radikalus reformavimas antros pakopos būtų naudingas stiprinant „Sodrą“, bet nors bus iš ko paimti. O dabar faktiškai nei šis, nei tas. Dar „Sodra“ pakankamai stabili, dar turime rezervą ir tokia kosmetika tokia man nelabai suprantama. Sako gyventojai, kodėl tie Sodros taškai? Kodėl nėra aiškumo?
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
G. Černiauskas: tai savaime ne dėl to tos priemonės sulėtėjo Estijos ekonominis augimas. Ten priemonių buvo žymiai daugiau ir įvairesnių, tai šitoje vietoje aš manau, kad sprendimas padarytas, tam tikra prasme, aš matau jo pozityvumą. Ne tik, kad suteikiame galimybę tiems žmonėms, kam atrodo, kad labiau reikia. Mes neįlysime į juos ten pasakyti jam tikrai geriau ar blogiau padaryti tą, ką jie gali padaryti.
Vėlgi aš pritariu, kad masiškai bėgti nereikia, nes tai yra priemonė ir jeigu tu neturi kitų variantų, kaip kaupti senatvei, tai yra nebloga priemonė. Bet vienas dalykas, kur, ko gero, kas lėmė žmonių daugumos, mes žinome, kad dauguma žmonių palaiko šitą reformą pensinio apmokestinimo, yra tai, kad vis tik efektyvumas arba ta grąža, jeigu ekonomisto terminais, investicijų į tą senatvės pensijų kaupimą buvo labai žemas ir jis buvo netgi žemesnis negu į tą tradicinę lietuvio investavimo formą, kai mes investuojame į nekilnojamąjį turtą, į tą patį būstą, nuo ko jūs pradėjote.
Taigi šioje vietoje aš manau, kad yra verslui irgi tam tikra prasme signalas, kad jeigu ateities mes nežinome ir daug kas keisis, bet jeigu jie nori, kad žmonių pozicija būtų palanki tiems produktams, kuriuos jie pardavinėja, taip sakant šiuo atveju tai jie turi užtikrinti, kad tai būtų efektyvu ne tik jiems, nes dabar pelną jie gauna, viskas, taip sakant, jų požiūriu gerai, bet ir eiliniam žmogui, kad tikrai būtų siekiama ateiti į tą fondą, o ne kaip dabar veržtis iš jo išeiti.
Pensijų skyrimo tvarkos pataisos Seime
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda.
Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t. Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami.
Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti. Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc.
Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba. Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Ministerijos pozicija ir argumentai už ribų palikimą
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d.
Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc. Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES. Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrija - 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatija - 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipras, Vokietija, Slovakija ir Čekija - 6 proc. už kiekvienus metus.
Praktiniai patarimai kaupiantiems ir planuojantiems pensiją
Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos. Kviečiame susipažinti su esminiais pokyčiais ir galimais kaupimo scenarijais, o kilus klausimams - pasitarti su mūsų specialistais konsultacijos metu.
Jeigu kaupiate II pakopos pensijų fonde, atkreipkite dėmesį, kad asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus.
| Potvarkis / Elementas | Kas keičiasi / Pastaba |
|---|---|
| Dalinio atsiėmimo limitas | Vieną kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 %, bet ne daugiau nei įmokėta |
| Viso sukaupto atsiėmimas | Galimas be mokesčių, jei kaupimas tapo apsunkintas arba betikslis |
| Valstybės skatinamoji įmoka | 1,5 % nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio; 2026 m. - 33,49 Eur/mėn. |
| Atidėjimo priedas | Iki šiol +8 % už metus, bet ne daugiau kaip 40 % (ministerija siūlo palikti ribą) |
Š. Ruzgys. Pensijų kaupimui - 10 metų. Ką pasiekėme?
Apsauga nuo sukčiavimo ir praktiškos saugumo priemonės
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Kiti susiję socialinės apsaugos pokyčiai
Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų.
Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų.
Didėja ir materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų.
Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą. Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.
Apibendrinant, II pensijų pakopos lankstumo didinimas suteikia naujas galimybes pasirinkti, kaip tvarkyti sukauptas lėšas, tačiau sprendimai turėtų būti priimami apgalvotai: verta įvertinti ilgalaikę grąžą, valstybės skatinimo naudą ir asmeninę finansinę padėtį. Jei kyla abejonių, rekomenduojama pasitarti su specialistais ir neskubėti tolimų sprendimų.