Lietuvoje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 5,48 mlrd. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,412 milijono žmonių.
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB, kurio fondų ir jų veiklos rezultatų, nes jie įsteigti dar palyginus neseniai, į šią apžvalgą neįtraukėme), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Lyderiai pagal Valdomą Turtą ir Dalyvių Skaičių
Kaip matome diagramoje, tiek pagal valdomų aktyvų vertę (2,083 mlrd. eurų arba 38 procentai visų grynųjų aktyvų vertės, per metus paaugo apie tris procentus), tiek pagal dalyvių skaičių (554,064 tūkstančiai arba 39,3 procento visų dalyvių, per metus paaugo apie vieną procentą) ir toliau tarp antrosios pakopos pensijų fondų siūlytojų lyderiauja Swedbank investicijų valdymas. Antroje pozicijoje, kaip ir prieš metus, abiem atvejais yra kito banko iš Švedijos antrinė įmonė SEB investicijų valdymas, t.y. ji valdo 25,9 procento visų antrosios pakopos fondų aktyvų (per metus jų vertė paaugo vos 0,2 procento) bei yra atsakinga už 22,8 procento visų dalyvių (per metus jų skaičius pakilo 2,3 procento) kaupiančių pensiją lėšas.
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų, palyginus su praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaiga, labiausiai savo valdomų aktyvų grynąją vertę, t.y. apie keturis procentus kilstelėjo INVL Asset Management, be to, tas pats pasakytina ir apie dalyvių skaičių, kuris irgi pakilo apie keturis procentus.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Investicinė Grąža Pagal Tikslines Grupes
Toliau apžvelgsime investicinę grąžą pagal skirtingas tikslines grupes.
1996-2002 Metų Grupė
Tarp šios grupės pensijų fondų bent kol kas šiais metais mažiausią neigiamą investicinę grąžą demonstruoja INVL pensija 1996-2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Kitų fondų nuostoliai yra didesni ir kai kuriais atvejais pastebimai didesni, t.y. Luminor 1996-2002 pensijų fondo neigiama grąža siekia daugiau nei šešioliką procentų, t.y. yra pati didžiausia, kai bendras vidurkis yra minus 13,91 procento. Kalbant apie šios grupės fondų sugeneruotą investicinę grąžą nuo jų veiklos pradžios 2019 metais, šiuo atveju lyderiauja vėl tas pats INVL Asset Management antrosios pakopos pensijų fondas, kurio teigiama grąža siekia 42,52 procento. Ne daug nuo jo atsilieka SEB 1996-2002 metų fondas, kurio grąža šiuo metu siekia beveik keturiasdešimt vieną procentą. Bent kol kas mažiausiai nuo veiklos pradžios savo fondų dalyviams uždirbo Luminor 1996-2002 bei Allianz Y3 1996-2002 antrosios pakopos pensijų fondai.
1989-1995 Metų Grupė
Šioje pensijų dalyvių grupėje, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, akivaizdžiai, kalbant apie grąžą nuo šių metų pradžios, kuri visais atvejais neigiama, prasčiausiai atrodo Luminor 1989-1995 fondas su minus 16,2 procento investicine grąža. Bent kol kas mažiausiai nuostolių savo antrosios pakopos pensijų dalyviams sugeneravo INVL pensija 1989-1995 fondas. Ilgesnės trukmės investicinės grąžos atveju ji jau yra teigiama. Šiuo atveju tarp daugiausiai savo dalyviams uždirbusių lyderiauja du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1989-1995 bei Swedbank pensija 1989-1995, kurių grąža viršija keturiasdešimt tris procentus, kai bendras vidurkis siekia trisdešimt devynis procentus. Tuo tarpu Allianz Y2 1989-1995 ir Luminor 1989-1995 fondų rezultatai nuo veiklos pradžios yra patys kukliausi.
1982-1988 Metų Grupė
Bendras penkių veikiančių šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos nuo šių metų pradžios vidurkis šiuo metu yra neigiamas ir siekia 13,64 procento. Prasčiausiai sekasi ir vėl Luminor investicijų valdymo fondui, o geriausiai - INVL Asset Management valdomam fondui, kurio neigiama grąža netgi yra vienženklė, t.y. neviršija minus dešimties procentų. Kalbant apie grąžą nuo fondų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, šiuo atveju lyderiauja Swedbank pensija 1982-1988 antrosios pakopos pensijų fondas su 44,39 procento investicine grąža, kai bendras vidurkis yra 39,24 procento.
1975-1981 Metų Grupė
Šiuo atveju irgi vyrauja ta pati tendencija, t.y. šiais metais pensijų fondų investicinė grąža yra neigiama. Mažiausiai, t.y. 9,86 procento, prarado INVL pensija 1975-1981 antrosios pakopos pensijų fondas, o štai didžiausią nuostolį, bent dabartiniu metu, savo pensijų fondo dalyviams sugeneravo Luminor 1975-1981 fondas. Ilgesnės perspektyvos atveju trijų šios amžiaus grupės antrosios pakopos pensijų fondų (Swedbank pensija 1975-1981, SEB 1975-1981 metų bei INVL pensija 1975-1981) investicinė grąža yra labai panaši ir siekia apie keturiasdešimt keturis procentus, kai bendras grąžos vidurkis sudaro beveik keturiasdešimt procentų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
1968-1974 Metų Grupė
Paveikslėlyje su horizontaliom stulpelinėm diagramom matome, jog šiais metais tarp penkių apžvelgiamų šios grupės pensijų fondų didžiausią neigiamą grąžą sugeneravo Luminor 1968-1974. Tai eilinis kartas, kai Luminor investicijų valdymo antrosios pakopos pensijų fondai bent jau šiais metais atneša daugiausiai nuostolių. Tuo tarpu INVL Asset Management atveju padėtis priešinga, t.y. eilinį kartą šios įmonės valdomi antrosios pakopos pensijų fondai demonstruoja geriausius rezultatus, t.y. nors INVL pensija 1968-1974 fondo grąža nuo metų pradžios irgi neigiama, tačiau šis rodiklis yra mažiausias ir siekia minus 10,95 procento, kai bendras vidurkis sudaro beveik minus keturioliką procentų. Kalbant apie investicinę grąža nuo 2019 metų, kai šie fondai pradėjo savo veiklą, absoliučiai daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1968-1974, kurio grąža sudaro beveik keturiasdešimt vieną procentą.
1954-1960 Metų Grupė
Šios tikslinės grupės pensijų fondų vidutinė investicinė grąža šiais metais yra neigiama ir bent šiuo metu siekia beveik minus keturioliką procentų. Tarp penkių šios amžiaus grupės fondų nuo pat jų įkūrimo daugiausiai savo klientams bent kol kas uždirbo Swedbank investicijų valdymo fondas, kurio grąža siekia 20,47 procento, kai bendras vidurkis yra kiek didesnis nei penkiolika procentų. Kalbant apie investicinę grąžą nuo šių metų pradžios, visais atvejais ji vėl neigiama, o didžiausias minusinis rodiklis yra Luminor 1954-1960 atveju, bet nedaug atsilieka ir SEB 1954-1960 metų antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu vertinant analizuojamų fondų investicinę grąža nuo jų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, tik vos dviejų iš jų grąža yra teigiama, t.y. Swedbank pensija 1954-1960 bei Allianz B 1954-1960, kuris uždirbo daugiausiai - 1,72 procento. Likusių trijų grąža bent šiuo metu su minuso ženklu, o daugiausiai nuostoliu šiuo atveju sugeneravo INVL pensija 1954-1960 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y.
Turto Išsaugojimo Fondai
Tarp šio tipo pensijų fondų mažiausią neigiamą grąžą šiais metais pasiekė Luminor turto išsaugojimo fondas, t.y. minus 11,27 procento. O štai Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas bent jau kol kas šioje fondų grupėje nuo metų pradžios savo klientams atnešė daugiausiai nuostolių, t.y. Kalbant apie šios grupės pensijų fondų grąžą nuo jų veiklos pradžios, vos vienintelis INVL pensijų turto išsaugojimo fondas gali pasigirti tuo, kad duotuoju momentu savo dalyviams yra sugeneravęs teigiamą grąžą, kai bendras vidurkis yra neigiamas ir siekia 1,44 procento. Tuo tarpu bent kol kas daugiausiai prarado Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas, kurio investicinė grąža yra minus 2,77 procento.
Finansų Rinkų Įtaka ir Pensijų Fondų Rezultatai
Lietuvos banko pastebėjimais, pirmasis pusmetis nebuvo sėkmingas daugeliui besiformuojančių rinkų: bendrai 13 besivystančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių akcijų indeksas krito 16,13 proc. Dviženkliu kritimu pasižymėjo Indonezijos, Filipinų, Brazilijos, Pietų Afrikos akcijų rinkos. „Pasaulio finansų rinkų veiklą rodo ir pensijų fondų rezultatai. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia didėjo į akcijas investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė - vidutiniškai 1,2 proc., konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondo vieneto vertė sumažėjo 0,3 proc., mažos akcijų dalies - 0,4 proc. Pusmečio investicijų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė -16,45 mln. Eur. Pastaruosius penkerius metus pensijų fondų (PF) vienetų vertė vidutiniškai didėjo 5,1 proc. per metus, PF lyginamųjų indeksų pokytis per tą patį laikotarpį - vidutiniškai 5,9 proc. Kiekviena į PF pervesta įmoka vidutiniškai per metus paaugo 6,10 proc.
Grafike galima matyti, kaip keitėsi Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų pajamingumas per pusmetį, 5 metų laikotarpiu ir į kokį rezultatą yra lygiuojamasi. Pastebima, kad III pakopoje pirmasis pusmetis taip pat buvo sėkmingesnis kaupiantiems akcijų pensijų fonduose - jų vidutinė svertinė vieneto vertė padidėjo 0,3 proc. Obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondų (PF) vienetų vertė 2018 m. „Bendras svertinis visų PF vienetų vertės pokytis sudarė - 0,3 proc. Lietuvos banko duomenimis, iš III pakopai priklausančių fondų, trims pavyko per pirmą pusmetį pasiekti teigiamų rezultatų.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Investicijų analitikas Marius Dubnikovas aiškina, kad vien pusmečio rezultatais remtis nereikėtų - visiems būna tiek geresnių, tiek blogesnių metų. „Dėl to, kad šiandien iš fiksuoto pajamingumo obligacijų, praktiškai neįmanoma normaliai uždirbti. Pajamingumai arba nuliniai, arba neigiami kai kuriais atvejais, nes šiuo metu tie fondai patiria nuostolius. Ar galima kažką priekaištauti fondų valdytojams? Tikrai ne, nes šiuo atveju rinka tokia ir tai laikina situacija, kuri pasikeis. Tad jeigu žmogus yra konservatyvus ir kaupia konservatyviame pensiniame fonde, jis net matydamas neigiamą pirmo pusmečio skaičių, ten ir turėtų likti, nes tai atitinka jo rizikos suvokimą. Ateis periodas, kai rinka pradės duoti pajamingumus ir šie fondai vėl grįš į savo vidurkius, kurie turėtų panašėti į penkių metų vidutinius skaičius“, - komentuoja M. Vertinant pensijų fondų rezultatus M. Dubnikovas žvelgia į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metus bei vidutinį metinį lyginamojo indekso pokytį per 5 metus.
„Praktiškai visi rezultatai arba lenkia palyginamuosius indeksus arba labai panašūs. Akivaizdžiai matosi rizikingų ir nerizikingų turto klasių pajamingumai. Jie yra tokie, kurių ir būtų galima tikėtis. Konservatyvus investavimas davė apie porą proc. grąžos, kas ir yra paprastai šios rinkos vidurkis, o rizikingiausi fondai pasiekė net ir apie 8-10 proc. augimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tie, kas gali rinktis rizikingesnius fondus, tai yra jaunesni žmonės,, tai jie ir turėtų tai daryti. Be to, tai parodo, kad visgi fondų valdytojai sugeba gauti grąžas, kurios pridera tokio tipo fondams“, - teigia M. M. Dubnikovo teigimu, jeigu vidutinis metinis vieneto vertės pokytis būtų ženkliai nutolęs nuo vidutinio metinio lyginamojo indekso pokyčio, tuomet reikėtų sunerimti dėl tokių fondo rezultatų.
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad II pakopos pensijų fondų turto vertė jau viršija 3 mlrd. eurų, o kaupime dalyvauja beveik 1,3 mln. Žmonių. Palyginimui III pakopoje valdomo turto vertė siekia apie 100 mln. eurų, dalyvauja beveik 60 tūkst. „Galime kalbėti, kad II pakopa yra didžiausias finansinis instrumentas, kurį naudoja žmonės. Įdomu, kad III pakopoje teturime 100 mln. Eurų. Galime sakyti, kad šita suma yra per maža Lietuvai, nes reiškia, kad savanoriškai žmonės nekaupia pinigų. Žmogus norėdamas sukaupti senatvei turi mažiausiai 10 proc. atsidėti savo turimų pajamų. Akivaizdu, kad žmonės daugiau 2 proc. nelabai nori skirti ir dalyvių skaičius III pakopoje tikrai per mažas. Aišku, šioje vietoje nematome dar gyvybės draudimo, nes gyvybės draudimas šiuos skaičius kiek pakoreguotų“, - DELFI teigia M.
Iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų taip pat pastebima, kad ne pusantro proc. pensijų fondų dalyvių per pirmąjį pusmetį nekeitė savo pasirinkto fondo. Iš vienos pusės, kaip sako M. Dubnikovas, yra gerai, kad žmonės „nešokinėja per fondus“. „Tai rodo, kad jie nelabai ir domisi savo investicijomis, nes kiek daugiau nei 1 proc. pakeitę fondus reiškia, kad absoliučiai niekas nieko čia nekeičia, pasirašo sutartis ir važiuoja. Jei 1 proc. pakeitė, tai 99 proc. Lietuvos banko duomenimis, į II pakopą pensijų kaupime 2018 m. pirmąjį pusmetį įsitraukė 17 211 gyventojų.
2018 m. 2018 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikė 12 III pakopos pensijų fondų. Asmenų, kaupiančių pensiją III pakopos pensijų fonde, skaičius per 2018 m. Lietuvos bankas skelbia, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 171,2 mln. Eur, arba 5,9 proc., ir birželio pabaigoje sudarė 3 082,30 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 92,44 mln., dalyviai, pasirinkę mokėti papildomai, - 46,96 mln., o valstybė jiems papildomai pervedė 48,20 mln. eurų. O III pakopos pensijų fonduose valdomas turtas per pusmetį padidėjo 4,79 proc., arba 4,63 mln. Eur, ir birželio pabaigoje sudarė 101,18 mln.
2019 m. 1996-2002 metų ciklo fonduose šiuo metu pensijai taupo daugiau kaip 131 tūkst. asmenų, o sukaupta suma viršija 230 mln. Pradžioje, noriu pabrėžti, tai nėra Goindex reklaminis straipsnis, neturiu su jais jokių sąsajų, tik pritariu pasyviai investavimo į akcijų turto klase strategijai, kuria vadovaujantis Goindex fondai valdomi. Jeigu mano prognozė išsipildys, Goindex smarkiai lenks kitus žaidėjus rezultatu, tai kitiems irgi teks pasitempti, nes savo nekompetenciją paslėpti bus daug sunkiau nei dabar, kai visi kartu sisiodami nepataiko į taikinį.
Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkoks stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln.
Negebėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas. Tai gali būti geriausias investicinis instrumentas daugeliui asmenų.
Deja, statistikos labai mažai internete, norint patikrinti, ar tai buvo geriausias sprendimas man. T.y., pirmoji įmoka buvo atlikta 2011 metais, paskutinė 2013. Pradžioje, su entuziazmu ketinau padaryti visų fondų skaičiuoklę ir įvertinti kiekvienu atveju, ką būčiau sukaupęs - deja, tai praktiškai neįmanoma. Tokiu atveju, kiekvienas gana lengvai būtų galėjęs pasiskaičiuoti savo rezultatą.
Prieš pereinant prie statistikos, priminsiu, kas yra IRR: (internal rate of return - vidinė grąžos norma) parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga (procentais) kiekvienas iš atliktų SODRA pervedimų (investicijų) į pensijų fondus. IRR atsižvelgia į visus pensijų fondų atskaitymus bei į lėšų pervedimo laiką. Iš esmės, šis rodiklis atsižvelgia į viską bei padaro porą prielaidų, pvz., kad gaunate vidutinį atlyginimą. Svarbu nepamiršti, kad tai tik rodiklis, kuris parodo, ar fondas moka tinkamai pasirinkti akcijas investicijoms. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jūs tiek uždirbsite. Pvz., vienas nuskaičiuotas litas nuo 100 litų įmokos, iškart muša jūsų grąžą vienu procentu.
Iš grafiko matome, kad Finasta fondas per tą laikotarpį pasirodė geriau tik už SEB pensija 3. Bet reikia prisiminti, kad Finastos mokesčiai vieni mažiausių. Visai nestebina visų laikų neigiama grąža Finastos stulpelyje. Tačiau stebint tik mane dominantį laikotarpį, rezultatas yra geriausias. Taip yra todėl, kad per krizę šis fondas krito labiausiai. Taip pat, paskaičiavau, kad viso mano įmokėtos lėšos paaugo 12,06% arba vidutiniškai 4,02%. Kai rinkausi, dar nebuvo Swedbank pensija 5. Tad manau, kad mano pasirinkimas buvo geriausias, t.y., geriausias man pačiam. IRR rodiklis. Įdomu tai, kad internete pilna rezultatų, tačiau dauguma jų nepasiekiami.
Fondo rezultato atvaizdavimo pastebėjimai:
- YTD ir fondo vieneto vertė bus atnaujinama kasdien, tačiau šiuo metu dėl turimų ribotų resursų bus atnaujinama vieną kartą į savaitę (TVARKOMA)
- Buvo stengiamasi imti kiek galima ilgesnį fondo laikotarpį. Datos yra šios 2002.01.02 - 2021.12.31, 2012.01.02 - 2021.12.31, 2019.01.02 - 2021.12.31, 2021.12.31 - šiandienos data.
- Turiu pripažinti, jog visos kompanijos informaciją pateikia skirtingai ir ją surinkti buvo laikui imlus darbas. Turiu pasidžiaugti INVL, kurios puslapis atrodo tvarkingiausias ir paskatinti AVIVA kompaniją kaip galima greičiau susitvarkyti savo svetainę, nes surinkti informaciją yra labai sudėtinga. Bendrai paėmus visoms kompanijoms yra kur pasistiebti (kaip visada galima man parašyti, jog gauti atgalinį ryšį ir pagerinti paslaugą savo klientams).
Fondų praeities rezultatai niekaip neatspindi, ko jūs galite tikėtis ateityje. Ši informacija yra skirta susipažinti ir praplėsti akiratį. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jog rezultatuose neatsispindi visi galimi mokesčiai (dalis jų yra įskaičiuota, o dalis ne), kurie yra skirtingi visose fondo valdymo įmonėse. Svarbu: Fondai gali turėti papildomų mokesčių, kurie nėra susiję su rezultatais.
Ne kiekvienas sulauks orios pensijos? | II pakopa Q&A
tags: #pensiju #fondu #rezultatai #2011