Šalies gyventojai II ir III pakopos pensijų fonduose yra sukaupę per 10 milijardų eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Tai buvo sparčiausiai augusi likvidaus finansinio turto klasė, apmažinusi gyventojų laikomų grynųjų pinigų ir indėlių dalį.
Nors liūto dalį čia sudaro II pakopos pensijų fondų turtas, Lietuvos banko duomenimis, III pakopos pensijų fonduose apie 180 tūkst. dalyvių yra sukaupę nemenką sumą.
Didžiausią dalį III pakopos pensijų fondų turto - beveik 200 mln. eurų arba apie 40 proc. valdo „Artea“ grupė, išsiskirianti ir ilgalaikiais rezultatais.
III pakopos pensijų fondai: lankstumas ir galimybės
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai, bet gerokai lanksčiau. Čia jau pats žmogus sprendžia, kokio dydžio įmokas ir kada mokėti. Beje, dauguma renkasi periodines įmokas, tačiau pamiršta atnaujinti įmokų sumas keičiantis pajamoms.
„Tai, kad mūsų klientai net ir po II pakopos pensijų reformos vertina galimybes ir alternatyvas toliau kaupti pensijai pensijų fonduose - rodo brandų jų požiūrį, - sako V. Miškinis.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Jis pastebi, kad nuo 2026 m. kaupimo II pakopos pensijų fonduose sąlygos šiek tiek priartėja prie III pakopos - nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas - galima jų mokėjimą stabdyti neribotą kiekį kartų po 12 mėnesių. Taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos pensijų fondo vieną kartą išsiimti dalį lėšų pagal poreikius arba atgauti visas lėšas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl sunkios sveikatos būklės.
Tiesa, atsiimant lėšas III pakopos pensijų fonde dalyvavus trumpiau nei 5 metus arba likus daugiau nei 5 metams iki pensijos yra taikomas GPM investicinei grąžai, kaip ir kitiems investavimo instrumentams, ir gali tekti grąžinti GPM permokos lėšas, jeigu iki 2024 m.
III pakopos pensijų fondų grąža
„Atsižvelgiant į rizikos ir grąžos santykį, II ir III pakopos pensijų fondų grąžos yra panašios. Mūsų ilgalaikiai rezultatai yra vieni geriausių rinkoje. Be to, 4 iš 5 mūsų valdomų III pakopos pensijų fondų veikia jau ilgiau nei 15 metų, tad turime patirties, kurios gali neturėti kiti rinkos dalyviai, ir mūsų III pakopos pensijų fondams savo turto yra patikėję beveik 43 tūkst. gyventojų. Nemaža dalis jų sėkmingai kaupia tiek II, tiek ir III pakopos pensijų fonduose“, - sako V.
II pakopos pensijų fondai: privalumai ir lankstumas
„II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir atitinkamo amžiaus dalyvių grupių gyvenimo ciklo pensijų fonduose per metus negali viršyti 0,5 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo pensijų fondų valdymo mokesčiai per metus negali viršyti 0,2 proc.
Jokiems kitiems investavimo instrumentams nėra tokio dydžio tiesioginių valstybės paskatų - valstybė kiekvienam įmokas mokančiam II pakopos pensijų fondų dalyviui į jo pensijų fondą papildomai perveda apie 400 eurų per metus. Po pensijų reformos II pakopos pensijų fonduose atsiras ir daugiau lankstumo - bus galima bet kada vieną kartą per kaupimą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei gyventojas pats įmokėjo.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Dėl II pakopos pensijų fondų investuotojams nekyla jokių rūpesčių nei įmokas mokėti, nei rinktis fondą - rekomenduojama tiesiog tapti pagal amžių tinkamo pensijų fondo dalyviu - fondas įprastai priskiriamas automatiškai.
Svarbu: Fondus valdo UAB „Artea Asset Management“. Investicinių fondų praeities rezultatai parodo tik veiklos rezultatus už buvusį laikotarpį. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Jei anksčiau investicijų grąža buvo teigiama, ji nebūtinai tokia bus ateityje. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi.
Investavimas į pensijų fondus: rizika ir galimybės
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.
Ši informacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus, įsigyti, naudoti ar neatsisakyti bet kokių finansinių produktų ar paslaugų. Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea“ grupė nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Ekspertai sako, kad savarankiškas investavimas - kur kas geresnė alternatyva pensijų fondams nei lėšas tiesiog išleisti, bet net ir investicijos į ETF ar profesionaliai valdomus investicinius fondus reikalauja žinių, laiko ir disciplinos.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Alternatyvos ir pasirinkimai
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo paties gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo - II pakopa nekelia klausimų. Vis dėlto svarbiausias momentas, kad ir II pakopa, ir III pakopa yra pensijų fondai - vienos sistemos dalis, skirta ilgalaikiam kaupimui. Įprastai taupymui ir investavimui visą gyvenimą reikėtų skirti bent 10 proc. savo pajamų, kad senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamus apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai dalį likusių lėšų galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos.
Artėjant galimybei nuo 2026 metų pradžios pasirinkti, ar toliau investuoti II pakopos pensijų fonde, dalis gyventojų atvirai svarsto galimybes investuoti savarankiškai. Vienos patraukliausių alternatyvų, su kuriomis pensijų fondai dažnai lyginami - biržoje prekiaujami fondai (angl. ETF).
„Jei žmogus nuperka pasaulio akcijas sekantį ETF, jis prisiima pasaulio akcijų rinkos riziką ir tikėtiną grąžą.
„Jei reikėtų investuoti į fondus, tikriausiai apie 80 proc. lėšų nukreipčiau į plačiai diversifikuotus ETF su mažais mokesčiais, o likusius 20 proc. lėšų - į vieną ar du aktyviai valdomus fondus, kurie man patinka: pagal sektorių, regioną, istorinę grąžą ar fondo valdytojų komandą. Bet fondų būtų ne vienas ir ne du“, - sako A.
Pensijų fondų veiklos rezultatai
Pristatome jums jau tradicine tapusią trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatų apžvalgą. Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose - tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index.
Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, bendra apžvelgiamos pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė jau siekė beveik 500 milijonų eurų (482,71 mln. eurų) bei nuo metų pradžios ūgtelėjo virš aštuoniolikos procentų, o per pastaruosius trejus metus - net daugiau nei dvigubai, t.y. 130 procentų.
Pagal turimo turto vertę tarp trečiosios pakopos fondų valdytojų lyderiauja Artea Asset Management su 193,01 mln. eurų, 40 procentų visų aktyvų (prieš metus - 41,9 procento), kurie šiais metais pakilo virš penkiolikos procentų, o lyginant su 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaiga, pašoko net 133,5 procento.
Pažymėtina, jog ši kompanija pagal klientų skaičių yra antroje pozicijoje (23,6 procento visų dalyvių), o štai daugiausiai jų šiuo metu turi Swedbank investicijų valdymas, t.y. beveik 67 tūkstančius, arba 36,9 procento visų dalyvių, kai prieš metus buvo atitinkamai 26,1 bei 32,5 procento, o tai reiškia, jog pirmu atveju turima rinkos dalis krito, o antruoju - ūgtelėjo.
Sparčiau nei Swedbank banko antrinė įmonė tiek savo valdomo turto vertę, tiek klientų skaičių per minimus laikotarpius didino tik Goindex trečiosios pakopos pensijų fondų valdytoja, tiesa, jos dalis ir toliau išlieka labai maža, bet per metus pašoko atitinkamai beveik dvigubai ir net 2,6 karto.
Pabrėžtina, kad tarp penkių trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų tiek šiais metais, tiek per pastaruosius trejus metus tik Luminor investicijų valdymas fiksavo klientų skaičiaus mažėjimą, t.y. atitinkamai 2,3 procento ir devyniais procentais.
Lyderiai tarp fondų
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, rugsėjo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę, kuri jau siekia beveik 115 mln. eurų, ir toliau akivaizdžiai lyderiauja Artea Ambicingas 16+. Ji nuo 2025 metų pradžios paaugo 12,5 procento, o nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaigos - net 151,3 procento.
Tuo tarpu pagal dalyvių skaičių minimas fondas yra tik trečioje pozicijoje su 21,675 tūkstančiais, o jų padaugėjo atitinkamai tik apie vieną procentą ir 31 procentu.
Absoliučiai daugiausiai klientų (daugiau nei 42 tūkstančiai) tarp apžvelgiamo tipo fondų ir toliau turi Swedbank Pensijos fondas 18+. Šiais metais jų kiekis ūgtelėjo dar kiek daugiau nei penktadaliu, o per paskutinius trejus metus - net virš aštuonių kartų. Tiesa šis fondas valdo tik 28,65 mln.
Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su diagramomis, pagal turimą turtą tarp apžvelgiamų fondų antroje pozicijoje rugsėjo pabaigoje buvo SEB pensija 18+, o po to seka Luminor ateitis 50-58. Jo vertė šiais metais paaugo atitinkamai virš vienuolikos procentų bei apie keturis procentus, o per trejus metus - beveik dvigubai ir 37,8 procento.
Kalbant apie klientų skaičių, tarp trečiosios pakopos pensijų fondų antroje pozicijoje yra Luminor ateitis 50-58, kai SEB pensija 18+ rikiuojasi ketvirtas.
Grąža
Šiais metais visų mūsų šalyje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų grąža yra teigiama, kas yra pozityvu. Daugiausiai uždirbo kaip įprasta investuojantys į akcijas. Goindex pasaulio akcijų fondas su 8,34 procento grąža lyderiauja. Po to seka SEB pensija 18+ su aštuonių procentų uždarbiu bei du Artea banko antrinės įmonės valdomi fondai, t.y. Ambicingas Active 16+ bei Ambicingas 16+ su 7,5 procento investicine grąža, kai bendras vidurkis sudaro kiek mažiau nei penkis procentus.
Kalbant apie vidutinį laikotarpį, t.y. pastarųjų trejų metų investicinę grąžą, čia vėl didžiausiu uždarbiu gali pasigirti tas pats Goindex pasaulio akcijų trečiosios pakopos pensijų fondas, tiesa, labai nedaug atsilieka SEB index. Klimato ateitis. Abiejų, tik į akcijas investuojančių, grąža viršija 52 procentus, kai visų fondų bendras vidurkis siekia 33,29 procento.
Tarp apžvelgiamų fondų, kurie veiklą vykdo penkerius ar daugiau metų, bendras investicinės grąžos vidurkis šiuo metu sudaro beveik keturiasdešimt procentų, o jį daugiau nei dvigubai lenkia Artea Ambicingas Active 16+ su įspūdingu 91,09 procento uždarbiu.
Nuo minimo fondo pagal investicinę grąžą per pastaruosius penkerius metus gan nemažai atsilieka antroje ir trečioje pozicijoje esantys Artea Ambicingas 16+ (75,03 procento) bei SEB pensija 18+ (74,18 procento) trečiosios pakopos pensijų fondai.
Antrosios pakopos pensijų fondai
Po nesėkmingos metų pradžios sulaukėme atsitiesimo ir bent kol kas šiais metais, kaip, beje, ir per pastaruosius trejus bei visus veiklos metus, visi antrosios pakopos pensijų fondai generuoja teigiamą investicinę grąžą. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą.
Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995, 1996-2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Taigi, naujausi Lietuvos banko pateikti duomenys. Rugsėjo pabaigoje mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų bendra vertė jau siekė kiek daugiau nei 10 milijardų eurų (10,056 mlrd. eurų). Nuo šių metų pradžios ji pasistiebė virš dešimt procentų, o štai per pastaruosius trejus metus - net 83,5 procento.
Lyderio pozicijoje niekas nesikeičia, t.y. tarp minimo tipo fondų didžiausią turtą valdo (36,2 procento visų aktyvų, prieš metus - 37,5 procento) ir daugiausiai klientų (37,7 procento visų dalyvių, prieš metus - 38,7 procento) turi Swedbank investicijų valdymas, tiesa, jų procentinė dalis per metus krito.
Sparčiausiai tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų ir toliau auga vėliausiai šioje srityje veiklą pradėjęs Goindex. Pažymėtina, kad šiais metais šios įmonės turimų aktyvų vertė pašoko labiau nei padidėjo klientų skaičius, t.y. atitinkamai 76,9 bei 52,6 procento, tačiau jų procentinė dalis bendroje visų fondų sumoje siekia atitinkamai tik 2,9 ir 3,4 procento, kai prieš metus - 2,2 bei 2,6 procento.
Be minėtos fondų valdytojos, 2025 metais kaip ir per pastaruosius trejus metus savo valdomus aktyvus labiausiai kilstelėjo Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Luminor investicijų valdymas, t.y. atitinkamai 13,1 bei 12,4 procento ir abiem atvejais beveik dvigubai. Tuo tarpu Artea Asset Management atveju prieaugis buvo lėčiausias ir sudarė 6,3 bei 64,7 procento.
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (investicinės grąžos vidurkis svyruoja tarp maždaug 4 - 6 procentų), na o absoliučiai geriausiai bent kol kas sekasi Allianz Lietuva gyvybės draudimo valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža visais atvejais yra pati didžiausia.
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 47,5 procento investicinę grąžą. Čia pagal uždarbį lyderiauja Goindex bei Allianz Lietuva gyvybės draudimo apžvelgiamo tipo pensijų fondai.
Nuo savo veiklos pradžios 2019 metais, duotuoju momentu rizikingiausi analizuojami fondai savo klientams jau sugeneravo solidžią vidutiniškai kiek daugiau nei 100 procentų siekiančią investicinę grąžą. Šiuo atveju geriausiai sekasi SEB banko įmonės valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tačiau nuo jų pagal uždarbį nedaug atsilieka Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Artea Asset Management.
tags: #pensiju #fondo #valdytojai