Pensija yra finansinė parama, skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.
Kokie mechanizmai lemia pensijų didėjimą?
Socialinio draudimo pensija kaip tik ir gali padidėti dviem minėtais būdais: padidinus bazinę pensiją, t.y. pagrindinę visos pensijos dalį, ir nustačius didesnį vidutinių draudžiamųjų pajamų dydį, kuris lemia papildomą pensijos dalį. Valstybinio socialinio draudimo pensijos didėja kartu su pagrindinės (bazinės) pensijos ir vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų augimu.
Draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į "Sodros" biudžetą. Remiantis įstatymu, vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaip tik pastarasis, kiekvieną ketvirtį didėjantis dydis lemia kiekvieno pensininko pensijos didėjimą.
Kiekvienas draudžiamųjų pajamų padidėjimas "suskamba" kiekvieno pensininko piniginėje. Tačiau nevienodai, priklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio. Papildoma pensijos dalis padidėja tokiu pačiu procentiniu dydžiu, kokiu padidėjo draudžiamosios pajamos. Akivaizdu, kad didesnės pensijos padidės daugiau negu mažesnės.
Praktiniai pavyzdžiai: kaip apskaičiuojamas padidėjimas
Draudžiamosios pajamos nuo šių metų liepos 1 dienos bus 901 litas. Palyginti su ankstesniu rodikliu, jos padidės 1,693 procento. Vidutinė 2002 m. pensija - 323 litai (152 Lt - bazinė pensija ir 171 Lt - papildoma dalis) padidės: 171 Lt x 1,693 proc. Žmogui gaunančiam 652 Lt pensiją (152 Lt bazinę pensiją ir 500 Lt papildomą dalį), ji padidės: 500 Lt x 1,693 proc. = 8,46 Lt.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Beje, šį padidėjimą galima apskaičiuoti ir žymiai paprasčiau: reikia savo pensijos papildomąją dalį (ji bus lygi iš visos pensijos atėmus pagrindinę - 152 Lt dalį) padauginti iš naujojo draudžiamųjų pajamų dydžio ir padalyti iš senojo. Jeigu antrojo pavyzdžio pensija būtų dar didesnė, o pirmoji dar mažesnė, padidėjimo skirtumas būtų dar ryškesnis.
Pensijų indeksavimas ir jo apribojimai
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį. Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari - išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas, priminė LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Pasak jos, būtent tokia situacija gali susiklostyti jau po kelerių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų. „Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Lietuvos banko vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis. Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. „Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Demografinis iššūkis ir finansavimo alternatyvos
Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst. Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Vien rezervo neužtektų. Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų. „Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, - teigė K. Tamoševičienė.
Apibendrindama K. Tamoševičienė nurodė, kad ilgainiui teks apsispręsti, kas turės prisiimti didėjančią finansinę naštą. „Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas - arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Pensinis amžius ir būtinasis stažas: kas keičiasi?
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims. Vyrų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau. Moterų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d.
Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Taigi, kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Būtinasis stažas ir pensijos dydis. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Išeiti į pensiją anksčiau - galimybės ir nuostoliai
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas: Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai. Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.). Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją.
Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama. Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
Antros pakopos kaupimo pokyčiai ir išėmimai
Su birželiu baigėsi antrasis ketvirtis, kai gyventojai gali pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo (tačiau jie tai galės padaryti ir toliau). Kaip skelbia „Sodra“, gyventojai prašymus nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje teikia savo pensijų kaupimo bendrovėms. Šios nagrinėja prašymus pagal ketvirčius, o sprendimus priima jiems pasibaigus. Pinigai žmogui pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
Pasak „Sodros“, svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo. Įmokos toliau nuskaičiuojamos iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą dėl kaupimo nutraukimo arba pats žmogus pateiks atskirą prašymą sustabdyti įmokas. Atsiimant lėšas, valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis bus pervesta į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Privataus kaupimo reikšmė ir darbdavių vaidmuo
Dažnai su pavydu žiūrime į Vakarų ar Skandinavijos valstybių gyventojų pensijas, bet nesigiliname, iš kokių šaltinių jos mokamos. Kaip rodo duomenys, maždaug trečdalį (o kai kur ir daugiau) Vakarų ir Skandinavijos gyventojų pensijas sudaro privatus kaupimas II-oje ir III-ioje pakopose. Jose sukauptas turtas, EBPO duomenimis, sudaro vidutiniškai 94 proc. šalies BVP.
Dabartiniai Lietuvos pensininkai iš privataus kaupimo gauna iki 10 proc. dydžio nuo vidutinės pensijos dydžio išmoką, kuri, palyginti su vakarietiškomis, yra maždaug 3-4 kartus mažesnė. Vis dėlto, reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai pensininkai papildomai kaupė ne visą profesinę karjerą, kaupimo sąlygos ne kartą keitėsi, o papildomam kaupimui skiriama įmoka sudarė 2-5 apie proc., kai Vakarų šalyse ji yra didesnė ir kartais siekia net 10 proc. ar dar daugiau.
II ir III pensijų pakopų tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, norėdama suteikti daugiau galimybių užsitikrinti orią senatvę ir prisidėdama įmoka iš biudžeto, skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje. Tuo metu III pakopoje gyventojai gali kaupti dar papildomai savarankiškai.
Vis dažniau, nors kol kas dar gerokai per retai, prie III pakopos kaupimo prisideda ir darbdavys, pavyzdžiui, skirdamas kelių procentų dydžio įmoką tiesiai į darbuotojo III pakopos fondą. Arba siūlydamas dvigubą modelį, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nusprendžia savarankiškai kaupti III pakopoje 2 proc. nuo savo atlyginimo, darbdaviai prideda papildomus 2 proc., ir tai yra aiški papildoma nauda darbuotojui.
Kaip gauti didesnę pensiją - konkrečios gairės
Kaupimas senatvei ar tiesiog savo ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Visgi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis - išėjimu į pensiją - yra itin svarbi užduotis. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galime nebedirbti ir ne tik išgyventi su gaunamomis pajamomis išėję į pensiją, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.
Norėdami ateityje gauti poreikius atitinkančią senatvės pensiją, tuo turime rūpintis patys jau dabar ir patys padidinti būsimą savo pensiją - tiek kaupdami savarankiškai, tiek susitardami su savo darbdaviu, jog prie kaupimo prisidėtų ir jis. „Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto.
Šokiruojančiai PAPRASTAS pensijų planas [NEMOKAMA skaičiuoklė]
Trumpai apie aktualius skaičius
| Rodykle | Dabartinis dydis | Pastaba |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 745 EUR | Vidutinė senatvės pensija yra 745 eurai. |
| Bazinė pensija (pavyzdys) | 269,77 EUR | Šiemet nurodytas bazinės pensijos dydis. |
| Sodros pensininkų skaičius | >630 tūkst. | Senatvės pensijas gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų. |
| Antros/trečios pakopos turto dalis BVP | ~12% (LT) | II ir III pakopų fonduose sukauptas turtas šiuo metu sudaro apie 12% nuo BVP. |
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus? Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.
- Ar galiu išeiti į pensiją anksčiau? Taip, yra galimybė išeiti anksčiau pasinaudojant išankstine senatvės pensija, tačiau ji mažinama 0,32% už kiekvieną likusį mėnesį iki pensinio amžiaus.
- Ar pensijos visada bus indeksuojamos? Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį, tačiau Lietuvos banko vertinimu indeksavimas gali būti stabdomas ateityje dėl demografinių iššūkių.
Taigi pensijų didinimo mechanizmas pastaraisiais metais buvo aktyvesnis ir pensijos buvo indeksuojamos didesniais procentais, tačiau ateityje dėl demografinių ir finansinių apribojimų pensijų augimas gali sulėtėti arba būti laikinai sustabdytas. Kiekvienas pensininkas šiais abiem jam maloniais atvejais nesunkiai galėtų pats paskaičiuoti, kiek padidės jo gaunama pensija.