Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Vaikams specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją. Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Ką reiškia „specialieji ugdymosi poreikiai“ ir kodėl svarbu juos nustatyti
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Institucijos, atsakingos už specialiųjų poreikių nustatymą
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek nustačius neįgalumo lygį, tiek neįgalumo lygio nustatymo metu.
Papildomai, švietimo pagalbos, pedagoginių ir psichologinių vertinimų vykdo pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) ar švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT). Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. savivaldybės ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba.
Kada kreiptis ir kam kreiptis pirmiausia
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT siuntimą parengia gydymo įstaiga (poliklinika ar ligoninė).
Kreipimosi į NDNT tvarka
- Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti.
- Dokumentų pateikimas: Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT.
- Siuntimo galiojimas: Tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų.
Vertinimo kriterijai ir eiga NDNT
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis. Bazinį funkcionavimo lygmenį: Tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: Tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu.
Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių. Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Tėvai turėtų neleisti tarnybos darbuotojui esamus sunkumus vertinti tik kaip fizinius. Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas.
PPT/ŠPT vertinimo eiga ir pažymos
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas - tai vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas. Jį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai. Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Vaiko vertinimas: Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Pažymų išdavimas: Po vertinimo PPT išduoda pažymas: Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Taip pat išduodama Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai.
Vaiko gerovės komisijos vaidmuo ir individualus pagalbos planas
Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija.
Vaiko gerovės komisijos posėdis: Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai. Mokytojo padėjėjo pagalba gali būti reikalinga, kai vaikas gauna rekomendacijas dėl papildomos individualios pagalbos.
Ugdomoji integracija ir specialiosios mokyklos
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai gali būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose visiškos integracijos forma (kai specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai yra ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojoje klasėje) ir dalinės integracijos forma (kai specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai yra ugdomi lavinamosiose, išlyginamosiose, specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse). 2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Formos ir įstaigos, teikiančios pagalbą
Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams teikiama formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinio namuose ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybose. Jos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose įstaigose ar organizacijose. Jos paskirtis - padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą.
Psichologinė pagalba teikiama ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose švietimo pagalbos įstaigose ar atitinkamo psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pagalbos teikimo.
Kas vertina ir kokie specialistai dalyvauja vertinime
Tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, surdopedagogas, jeigu vaikas turi klausos sutrikimų, tiflopedagogas, jeigu vaikas turi regos sutrikimų) atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo tarnybos pažymą. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai - vienos ar kelių rūšių paslaugos, skirtos šeimai įgalinti, t. y. Kompleksines paslaugas šeimai teikia Bendruomeniniai šeimos namai - savivaldybės teritorijoje veikianti savivaldybės įstaiga ar nevyriausybinė organizacija.
Vertinimo tikslas ir rekomendacijos
Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Pažymoje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Parama šeimai ir kompensacijos
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Taip pat teikiamos techninės (kompensacinės) priemonės, medicininė pagalba (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymas, finansinė pagalba (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.), socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Teisinė bazė ir rekomendacijos tėvams
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja keli teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas, taip pat švietimo ir mokslo ministro patvirtinti tvarkos aprašai dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos, mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginio, psichologinio, medicininio ir socialinio pedagoginio aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašai.
Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Stebėti vaiko raidą nuo pirmųjų gyvenimo metų ir laiku kreiptis pas specialistus.
- Nesileisti esamų sunkumų vertinti tik kaip fizinius - pasiruošti klausimyno pildymui ir pateikti išsamią informaciją apie vaiko kasdienę funkciją.
- Gauti raštišką tėvų sutikimą prieš pradedant pirminį vertinimą ugdymo įstaigoje.
- Bendradarbiauti su PPT/ŠPT specialistais ir dalyvauti Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.
- Pristatyti išduotas pažymas į ugdymo įstaigą, siekiant, kad pedagogai gautų rekomendacijas dėl vaiko ugdymo.
Apie įtraukiojo ugdymo reformą
2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
| Etapas | Atsakinga institucija | Rezultatas / dokumentas |
|---|---|---|
| Pirminis įvertinimas | Vaiko gerovės komisija (VGK) | Aprašymas, rekomendacija kreiptis į PPT/ŠPT |
| Kompleksinis vertinimas | PPT / ŠPT specialistai | Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, rekomendacijos |
| Neįgalumo / specialių poreikių nustatymas | NDNT (pagal gydytojo siuntimą) | Specialiųjų poreikių nustatymas, kompensacijos |
| Individualaus pagalbos plano rengimas | Ugdymo įstaiga, VGK su PPT/ŠPT | Individualus pagalbos planas, mokymo pritaikymas |
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.
tags: #del #specialiuju #apsaugos #poreikiu