2025-ieji pasaulio finansų rinkoms įsiminė dėl JAV paskelbtų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos stabilizavosi ir Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė metus su +6,1 proc. vidutiniu pelnu.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad pensijų fondų valdytojai Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį.
Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą.
V. Rūkas pabrėžia, kad ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža yra reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje. Pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža daugiau nei trigubai viršijo EBPO vidurkį ir pagal šį rodiklį tarp visų bloko valstybių Lietuva buvo trečioje vietoje.
2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas: "Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų - apie 8,7 tūkst. eurų".
Toks ryškus skirtumas susidaro dėl to, kad ne visi 1,4 mln. dalyvių kaupia nuo pat pradžių: dalis prisijungė gerokai vėliau, dalis kaupimą yra sustabdę, dalis - emigravę iš Lietuvos.
Pensijų Fondų Rezultatai Pagal Amžiaus Grupes
Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37-50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982-1988“ ir „Pensija 1975-1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“.
Nuo 2019 m. konservatyviausio investavimo - „Turto išsaugojimo fonde“ - sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį trijų fondų - „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1982-1988“ bei „Pensija 1989-1995“ - dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc.
Fondo „Pensija 1996-2002“ dalyvių turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių - gimusių 1974 m. ir anksčiau - pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes, artėjant pensiniam amžiui ir siekiant apsaugoti gyventojų turtą, investicijų rizika mažinama ir investuojama vis į saugesnius instrumentus.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Trečiosios Pakopos Pensijų Fondai
2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc.
Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje.
„Allianz Lietuva“ Pensijų Fondų Rezultatai
„Allianz Lietuva“ pensijų fondai pasirodė geriausiai rinkoje tiek per 2025 metus, tiek per keletą pastarųjų metų. Didžiausią įtaką puikiems fondų rezultatams praėjusiais metais turėjo sprendimas ir toliau didžiąją dalį turto nukreipti į JAV ir Europos akcijų rinkas. Taip pat sėkmingai padidinome šių investicijų dalį rinkoms nukritus balandžio mėnesio pradžioje. Obligacijų segmente dalį investicijų nukreipėme į įmonių ir aukšto pajamingumo obligacijas. Taip pat jau metų pradžioje įžvelgėme potencialą nedidelę fondų lėšų dalį nukreipti į įmones, dirbančias aukso gavybos sektoriuje.
Investicijų valdymas yra sudėtinga sritis, kuri nepasiduoda automatizacijai ar perdėtam supaprastinimui. Stiprios organizacijos pritraukia geriausius atletus, turinčius talentą, patirtį bei daugybės metų įdirbį. Investavime negalime garantuoti galutinio rezultato, tačiau profesionali, disciplinuota ir stabili komanda ilgainiui pasiekia puikių rezultatų.
Lietuvoje atstovaujame vieną stipriausių ir didžiausių draudimo ir turto valdymo bendrovių pasaulyje - „Allianz“, kuri veikia 70 šalių. Taip pat turime profesionalią investicijų valdytojų komandą, kurių kasdienės įžvalgos padeda laviruoti greitai besikeičiančiame pasaulyje bei laikytis kertinių investavimo principų: aktyviai valdyti fondų struktūrą, atsakingai vertinti ir neprisiimti per didelių rizikų, investuoti į aukštos kokybės, likvidų ir patikimą finansinį turtą. Mes nesivaikome trumpalaikių grąžų ar emocijų, visada galvojame apie ilgalaikę perspektyvą ir galutinį rezultatą mūsų klientams.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas komentuoja situaciją.
Kodėl Jauniems Žmonėms Verta Pradėti Kaupti II Pakopoje?
Sprendimas kaupti II pakopoje yra vienas svarbiausių finansinių žingsnių jaunam žmogui dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai vienas paprasčiausių, pigiausių ir efektyviausių būdų kaupti kapitalą senatvei. Tai viena iš nedaugelio investicijų, kurioje gaunate garantuotą pradinę grąžą - valstybės subsidiją. Jaunimui, kurio atlyginimas karjeros pradžioje nesiekia vidutinio šalies darbo užmokesčio, ši priemoka santykinai yra dar reikšmingesnė.
Didžiausias jaunimo pranašumas investavime - laikas. Investuojant 30-40 metų, net ir nedidelės įmokos gali pavirsti į reikšmingą sukauptą sumą vien dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuomet uždirbti pinigai toliau „dirba“ ir generuoja papildomą grąžą. Gaila, kad sudėtinių palūkanų efektas, ypač tokiame ilgame laikotarpyje, dažnai yra nuvertinamas arba ne iki galo suprantamas.
Kaip dar vieną svarbų privalumą išskirčiau esamus produkto „saugiklius“, kurie neleidžia lengvai išsiimti lėšų trumpalaikiams poreikiams tenkinti. Taip sukauptos lėšos nėra mažinamos ir nuolat investuojamos pasaulinėse finansų rinkose.
Nors šiais metais įsigaliojusi pensijų reforma suteikia dalyviams daugiau lankstumo, reikėtų labai aiškiai suprasti ir atskirti kokiam tikslui yra kaupiamas turtas II pakopos pensijų fonduose, o kokiems gyvenimo atvejams turėtų būti atsidėtas papildomas rezervas. Kaupdami pensijai mes turime aiškų tikslą - sukaupti oriai senatvei.
Jei atsiėmus pinigus iš kaupimo norisi patenkinti vartojimo poreikius (naujas automobilis, remontas ir pan.), tam reikia sukaupti būtinąjį rezervą - kelių mėnesių atlyginimo santaupas, iš kurių ir tenkinami šie poreikiai. II pensijų pakopa, atvirkščiai, yra finansinis instrumentas ateičiai.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Ar Investuojant Savarankiškai Galima Tikėtis Tokių Pat Rezultatų?
Dauguma tyrimų rodo, kad savarankiškai investuojantys asmenys dažnu atveju atsilieka net nuo pasyviai valdomų indeksinių fondų. Mūsų pasiekti rezultatai įrodo, kad aktyviai ir profesionaliai valdydami fondus galime ne tik „atidirbti“ turto valdymo mokestį, bet ir sugeneruoti papildomą investicinę grąžą visų amžiaus grupių klientams tiek trumpuoju, tiek ilgesniais laikotarpiais.
Šiam tikslui pasiekti skiriame labai daug laiko ir resursų. Todėl mažai tikėtina, kad neturint reikiamos patirties ir įgūdžių, galima pasiekti reikšmingai didesnę grąžą, neprisiimant didesnės rizikos.
Investavimas - kaip profesionalus sportas ar bet kuri kita aukšto lygio veikla - reikalauja tūkstančių valandų darbo, žinių ir emocinio stabilumo, kad galėtume operuoti aukščiausiame lygyje. Ne kiekvienas turime laiko, noro ir gebėjimų užsiimti tokia veikla.
Juk keliaudami atostogauti į kitą šalį, nesinuomojame privataus lėktuvo ir nepraleidžiame tūkstančius valandų mokindamiesi jį pilotuoti. Vietoj to, nusiperkame lėktuvo bilietą ir pasitikime lėktuvo pilotu, kad jis atliks savo darbą be mūsų įsikišimo.
Tas pats ir su pensijų kaupimu: daugeliui žmonių racionaliau patikėti finansų valdymą patikimam partneriui, o savo laisvą laiką skirti artimiesiems, hobiams ar savo profesionalumui ir kompetencijoms kelti.
Pensijų Sistemos Reforma ir 2026-ieji
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.
LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai.
Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų.
„Pensijų fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams - su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Todėl net ir daliai žmonių nusprendus pasitraukti, tai neturės neigiamos įtakos likusių dalyvių pensijų kaupimui ar ilgalaikei investicinei grąžai“, - apibendrina V. Rūkas.
tags: #pensiju #bendroviu #rezultatai #lietuvos #bankas