Pensija (lot. pensio - išmoka, mokestis) - ilgalaikė periodinė išmoka, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka mokama gyventojams, kurie dėl senatvės, netekto darbingumo (negalios) ar netekę maitintojo praranda darbo pajamas, gauna jų per mažai ar iš viso negauna. Pensija turi garantuoti jos gavėjams (pensininkams) pragyventi būtinas pajamas apsaugant juos nuo skurdo ir pagal galimybes kompensuoti kuo didesnę dalį jų ankstesnių pajamų.
Pensijų idėjos ir Europos precedentai
Kai kurie dalykai, kurie mums atrodo įprasti ir savaime suprantami, yra sąlyginai nesenų įvykių rezultatas. O tai, kad senatvėje gali nedirbti, nes valstybė iš surinktų mokesčių moka pensiją, tapo XIX amžiaus pabaigos naujiena. Tik 1889 m. Otto von Bismarko Vokietijoje buvo baigtas kurti valstybinis socialinis draudimas įsteigiant senatvės pensijos institutą. Šios sistemos kūrimas prasidėjo 1883 m. Taip atsirado pirmoji pasaulyje einamaisiais mokėjimais (angl. pay-as-you-go) grįsta socialinio draudimo sistema.
Einamieji mokėjimai - tai principas, kuris reiškia, kad dirbantieji moka socialinio draudimo įmokas, už kurias yra mokamos pensijos ir kitos išmokos pagal socialinio draudimo taisykles. Skirtingų modelių valstybinio draudimo sistemos netruko pasklisti po Vakarų pasaulį, ir po I-ojo pasaulinio karo vienaip ar kitaip įsitvirtinti daugelyje Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių.
Tarpukario Lietuvos (Smetonos laikų) pensijų sistema
Po Pirmojo pasaulinio karo ir atkūrus nepriklausomybę, tarpukario Lietuvoje socialinės apsaugos sistema pradėta kurti, tačiau universali pensijų sistema nebuvo suformuota. Lietuvoje 1918-1940 visuotinės pensijų sistemos nebuvo, jas gavo tik Nepriklausomybės kovų dalyviai, karininkai, valstybės tarnautojai ir pasižymėję visuomenės veikėjai.
Apskritai tarpukario Lietuvos socialinės apsaugos sistema buvo skylėta kaip rėtis, į ją nepateko šalies gyventojų daugumą sudarantys ūkininkai ir žemdirbiai, todėl užpuolus ligoms ar atėjus senatvei jais rūpindavosi giminaičiai. Dauguma gyventojų nebuvo socialiai apsaugoti, buvo pasitikima, kad ūkininkams socialinę apsaugą garantuoja jų bendruomenė, tarkime, seni žmonės buvo išlaikomi jaunesnių šeimos narių, giminaičių. Vaikai turėdavo prižiūrėti, rūpintis, remti savo senus tėvus.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Apdrausta tik 3-4 proc. gyventojų. Apskritai tarpukariu labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas, 1928 m. pabaigoje pradėtos steigti ligonių kasos. Įdomu tai, kad dalis ligonių kasų buvo kuriamos teritoriniu principu, dalis - pagal atskirtas įmones ar įstaigas. Tačiau ligos draudimu nebuvo draudžiami žemdirbiai, o valstybės tarnautojai ir darbuotojai draudimo netekdavo, jeigu per mėnesį uždirbdavo daugiau nei 400 litų per mėnesį.
Senatvės pensija buvo retas dalykas. Valstybė pensiją mokėjo kariams, valstybės tarnautojams ir pasižymėjusiems visuomenės veikėjams. Valstybės tarnautojai pensiją galėdavo gauti ištarnavę ne mažiau nei 25 metus, jos dydis siekė apie 60 proc. buvusios algos. Pavyzdžiui, pasižymėjusiam visuomenės veikėjui Jonui Basanavičiui 1921 m. liepą buvo skirta 2000 auksinų pensija iki gyvos galvos; norint įsivaizduoti jos dydį reikėjo atsižvelgti į to meto valiutos kursą, todėl ši suma, perskaičiuota į litus, turėjo symbolinę reikšmę.
Darbo santykiai, draudimas ir nelaimingų atsitikimų apsauga
1936 m. buvo priimtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas, pagal kurį privalomai buvo draudžiami fabrikų, miško įmonių, statybų, kelių, uostų, telegrafo ir gatvių tvarkymo darbininkai bei tarnautojai. Po dvejų metų susirūpinta ir žemės ūkio darbininkais - jie irgi apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl jeigu tokie darbuotojai nukentėdavo per nelaimingą atsitikimą, būdavo teikiama nemokama medicininė pagalba, išmokama ligos ar laidojimo pašalpa, taip pat invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos.
Kaip atsirado ir vėliau išsivystė pensijų sistema Lietuvoje
Universali socialinės apsaugos sistema Lietuvoje atsirado tik sovietiniais laikais, nors ne iškart po karo. Ten viskas buvo grindžiama kitais principais: pensijos buvo skiriamos pagal profesines kategorijas, gydytojai gaudavo vienokias, kariai - kitokias. Dirbtinai buvo sukurta situacija, kad nebuvo nedarbo, todėl visi absoliučiai dirbo, įmokos buvo diferencijuojamos pagal profesijas, bet išmokos priklausė ne nuo to, kiek sumokėjai, o nuo to, kokia tavo profesinė kategorija. Pensinis amžius buvo labai mažas: 55 metų moterims ir 60 metų - vyrams.
Atstatymas, 1994 m. reforma ir antros pakopos atsiradimas
SSRS okupacijos metais pensijų sistema aprėpė daugiau gyventojų, nuo 20 a. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 pradėta pensijų reforma. Pensijų sistemos pagrindu tapo socialinio draudimo pensijos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) lėšų.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Įgyvendinant kitą pensijų reformos etapą 2004 pradėjo veikti privatūs pensijų fondai: antrosios pakopos, į kuriuos apdraustieji asmenys, pasirinkę dalyvauti pensijų kaupime, perkelia dalį savo mokamų privalomojo pensijų socialinio draudimo įmokų, ir trečiosios pakopos, kuriuose papildomai kaupiamos laisvos jų dalyvių lėšos.
Antros pakopos sukūrimas ir pradžia
2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
Antros pakopos pokyčiai, modeliai ir argumentai
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis pastebi, kad per pusantro dešimtmečio antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje padaryta nemažai reikšmingų pakitimų, kuriuos Lietuvos bankas vertina teigiamai. „Pirmiausia, 2004-2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis - 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito“, - teigė jis.
Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė. Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Naujovės, mokesčiai ir gyvenimo ciklo fondai
Kita naujovė, kurios pasiekta keičiant papildomo kaupimo tvarką, - kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai. Iki šiol antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto buvo 1 proc., tačiau nuo šių metų jie pradėjo mažėti ir nuo 2021 m. sudarys 0,5 proc. „Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui“, - komentavo A. Prapiestis.
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.
Anuitetai ir administravimo centralizacija
„Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs“, - aiškino A. Prapiestis.
Taigi, anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo. Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis - atidėtasis pensijų anuitetas, kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos.
Kodėl teko keisti antros pakopos sistemą?
A. Prapiesčio nuomone, prieš daugiau nei 14 metų gyvavimą pradėjusi antroji pensijų pakopos sistema buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos Lietuvoje. „Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų.“
Toks spartus ir didelis dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant senatvės pensijų finansavimui skiriamų valstybės išlaidų dalies, lemtų mažėsiančią pakeitimo normą. Taip atsitiktų dėl mažėsiančių einamojo finansavimo modeliu pagrįstos pensijų sistemos įmokų, kurių nepakaks didėsiančių išmokų poreikiui patenkinti. Savo ruožtu tai rodo senatvės pensijų sistemos tvarumo problemą ir poreikį ją reformuoti.
Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia santykinai dar mažesnes būsimų ateities pensininkų pajamas senatvėje, nei yra šiuo metu. Būtent dėl šių priežasčių kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę.
Investicijų rezultatai ir pensijų fondų grąža
Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus.
Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad pensijų fondų rezultatams įtaką daro daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos.
Būtent pagal pensijų fondų rezultatuose matyti reikšmingiausi įvykiai per pusantro dešimtmečio: pasaulinė finansų krizė, Europos skolų krizė, pernai metų pabaigos svyravimai rinkose. Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc.
| Metai | Grąža (%) |
|---|---|
| 2004 | 11,6 |
| 2008 | -19,7 |
| 2011 | -2,9 |
| 2012 | 11,2 |
| 2018 | -3,9 |
Vidutinė grąža ir infliacijos apsauga
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigė, kad nepaisant sudėtingų daugiau nei 14 metų, galima pasidžiaugti, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai. „Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4-5 proc. per metus nuo investuojamos sumos. Manau, kad vertinant bendrai, rezultatas buvo geras ir svarbiausia, kad viršijo to laikotarpio vidutinę infliaciją, o tai ir yra svarbiausia kaupiant pensijai - kad pinigai neprarastų savo perkamosios galios, o galbūt net ją šiek tiek didintų“, - komentavo pašnekovas.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004-2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc.“, - akcentavo pašnekovas.
Ekspertai primena, kad investavimo rezultatai priklauso nuo rinkų svyravimo ir trumpalaikiai vertės kritimai sunkesniu metu yra natūrali rinkų būsena. „Per ilgą taupymo ir investavimo laikotarpį neigiami metai neišvengiami, tačiau istorija rodo, kad investavimas į akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą yra pelningas būdas turtui kaupti. Svarbiausia nepamiršti, kad pensijų kaupimas yra keliasdešimties metų laikotarpis“, - kalbėjo V. Rūkas.
Problemos: nepastovumas, konkurencija ir pasitikėjimas
Kaip vieną iš didžiausių blogybių per visą laikotarpį M. Kalesinskas įvardijo nepastovumą ir nuolatinius pokyčius. „Kaupimas antroje pakopoje per dažnai keitėsi ir paprastam kaupiančiajam sunku visada sureaguoti. Čia labai svarbu stabilumas ir nuoseklumas. To ir turėtume siekti“, - teigė jis.
Pašnekovas tiki, kad būtent dalis gyventojų sustabdė ar nutraukė kaupimą antroje pakopoje ne dėl pensijų fondų rezultatų, o dėl pokyčių ir neužtikrintumo dėl galimų reformų ateityje. „Vis dėlto su šia reforma buvo mažinami valdytojų mokesčiai, įvesti gyvenimo ciklų fondai. Visa tai yra teigiamas pokytis ir jų yra nemažai, bet tai, kad tų pokyčių labai daug ir per dažnai, išvadą galime padaryti“, - svarstė Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas.
Paklaustas, kaip vertina konkurencinę aplinką tarp pensijų fondų valdytojų, M. Kalesinskas teigė norintis matyti daugiau žaidėjų rinkoje. „Antros pakopos sistemos pradžioje turėjome daugiau fondų valdytojų. Vėliau dalis konsolidavosi ar pasitraukė, todėl dabar turime 5. Mano vertinimu, tai nėra daug. Tai, kad konkurencija nėra pakankama, rodo tai, kad valdytojų mokesčiai skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria nuo nustatytų maksimaliai galimų“, - kalbėjo pašnekovas.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Gyventojų požiūris ir tolesnės perspektyvos
Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, apibendrindama 14 metų antros pakopos sistemos patirtį, pastebi, kad paskutiniais metais matyti, jog vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje. „Tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks ir kad šiam tikslui reikia nuolat atidėti dalį lėšų, supranta vis daugiau šalies gyventojų“, - pridėjo ji.
Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad per metus planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc. O tokių gyventojų, kurie galvoja pensijoje gyventi iš valstybės mokamos pensijos, sumažėjo nuo 88 proc. iki 78 proc.
Lietuvos bankas palaiko pokyčius, kurie didintų sistemos tvarumą, skatintų platesnį dalyvavimą ir mažintų administracines išlaidas. Siūlomi sprendimai apima mokesčių mažinimą valdytojams, gyvenimo ciklų fondų diegimą, centralizaciją anuitetų administravime ir leidimą laikinai sustabdyti kaupimą.
Santrauka
Pensijų sistema Lietuvoje nuo Smetonos laikų iki šių dienų vyko ir tebevyksta reikšmingi virsmai: tarpukariu socialinė apsauga buvo ribota, senatvės pensija buvo privilegija kariams, valdininkams ir išrinktiems visuomenės veikėjams, o universali sistema susiformavo tik sovietmečiu. Nepriklausomybės atgavimą sekė kaštų ir tvarumo iššūkiai, o 2004 m. atsiradusi antros pakopos sistema suteikė galimybę daliai gyventojų kaupti papildomai. Per daugiau nei dešimtmetį sistema patyrė daugybę pokyčių: kito kaupimo modeliai, keitėsi mokesčiai, buvo įvesti gyvenimo ciklų fondai ir centralizuotas anuitetų administravimas. Pastarosios reformos siekia padidinti pensijų sistemos atsparumą demografiniams iššūkiams, sumažinti administracines sąnaudas ir skatinti platesnį dalyvavimą kaupime.