Persikėlimas gyventi į kitą valstybę dažniausiai yra vienas įsimintiniausių gyvenimo įvykių, kuris gali būti kupinas tiek džiaugsmingų emocijų, tiek iššūkių. Daug klausimų kelia pensijų kaupimas ir išmokos - ar kaupti toliau antros pakopos fonduose, ar nutraukti kaupimą, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis, kaip keičiasi „Sodros“ mokėjimai išvykus gyventi į užsienį.
Kodėl atsirado antroji pensijų pakopa ir ką ji suteikia
Visų pirma, kodėl antra pensijų pakopa atsirado? Tikrai buvo konsensusas valstybėje, ne kažkokie rusai privertė mus tą antrą pensijų pakopą. Tuo metu buvo priimtas sprendimas, kad jeigu mes netaupysime, pensijai bus blogai. Galbūt ne mums, ne dabartiniams pensininkams, bet mūsų vaikams bus labai blogai. Buvo bandoma ieškoti balanso tarp kartų. Balansuojame, mažiname pensijų išmokas arba didinami įmokas, jeigu geri laikai. Buvo sukurta antra pensijų pakopa.
Kai mes taupome ir investuojame ne tik į Lietuvos įmones, o į viso pasaulį, mes diversifikuojame riziką. Mes prisiimame augimą ir Amerikos, ir Afrikos, ir kitų šalių, priklausomai nuo to, kokį portfelį investuoja mūsų pensijų fondai. Mes naudojamės ekonominiu augimu, kuris yra nebūtinai mūsų šalies. Lietuvos dalis pasaulinėje ekonomikoje yra nykstamai maža, todėl nukreipti viską į Lietuvą, pagal finansų teoriją, yra neteisingas sprendimas.
Kaip krizės ir politika paveikė pasitikėjimą antra pakopa
Kas atsitiko? 2008 metų krizė. Buvo sukelti lūkesčiai, kad fondai „skris į kosmosą“. Įvyko kapitalo rinkoje krizė ir žmonės pamatė blogus rezultatus. Tie, kurie sakė, kad nėra nieko gero iš antros pakopos, gavo labai gerus argumentus. Buvo mažinamos privalomos įmokos, skatinimas. Tuo metu buvo pats geriausias momentas investuoti. Dabar klausimas, ką daryti? Yra skirtingų žmonių, vieni pradėjo nuo pačios pradžios ir yra sukaupę nemažai. Jeigu jie mano, kad, pavyzdžiui, pereis į trečią pakopą ir jie patys tuos pinigus sugebės valdyti, tai jie nutrauks ir pereis į trečią pakopą. Kodėl? Bus beveik tas pats, tik mažesnė priemoka. Čia klausimas, ar aš noriu apribojimo, ar už 30 eurų nusiperku laisvę?
Ar verta toliau kaupti išvykus gyventi į užsienį?
Klausimas, kaip žmogus turėtų priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo toliau ar pasitraukimo, priklauso nuo individualios situacijos. Yra tokie tipiniai scenarijai:
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
- Asmuo, kuris emigravo ir neplanuoja grįžti: anuitetas negresia tokiam žmogui. Nežada žmogus grįžti, Lietuvoje pajamų negaus, ta suma nebedidės. Tokiam žmogui apsimoka palaukti du metus, pasinaudoti ta skatinamąja priemoka, jeigu ten yra jo lėšų. Tas žmogus, manau, atsiims ir tai natūralus sprendimas.
- Asmuo, sukaupęs nemažai ir planuojantis galbūt grįžti: sukauptos lėšos niekur nedingsta ir nėra užšaldomos - visa iki tol pensijų fonduose sukaupta suma ir buvimo užsienyje laikotarpiu yra toliau investuojama, sudarant galimybę sukaupti daugiau. Tuomet jums grįžus ir vėl įsidarbinus Lietuvoje įmokų mokėjimas atsinaujina.
- Jauni grįžtantys ar ilgam išvykę: jei prieš išvykstant iš Lietuvos lėšų antros pakopos pensijų fonduose nekaupėte, o grįžęs iš užsienio esate jaunesnis nei 40 metų amžiaus, galite būti į kaupimą įtrauktas automatiškai. Kaupti antros pakopos pensijų fonduose galima ir vyresniems nei 40 metų asmenims, savarankiškai pateikusiems prašymą.
Trečioji pakopa kaip alternatyva
Kadangi investavimas į trečios pakopos pensijų fondus yra savanoriškas ir savarankiškas kaupimo būdas, įmokų mokėjimo dažnį ir dydį nustatote patys. Tai reiškia, kad į Lietuvos kaupimo bendrovių pensijų fondus investuoti ir net pradėti tai daryti galima ir dirbant užsienyje, o tai gali būti ypač aktualu tiems, kurie ateityje planuoja sugrįžti į Lietuvą. Kadangi šioje pakopoje daug lankstumo, ji nėra susieta su darbo santykiais, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas emigrantams.
Anuitetas: kas tai ir kokie variantai
Komunikavimas ir aiškinimas, kaip veikia anuitetas, nėra aiškus. Tai yra labai didelė bėda. Manau, kad tai yra „Sodros“ kaltė, kad jie nesugebėjo paaiškinti, kaip veiks anuitetas. Matyt, nebuvo intereso ir aiškinimo noro, nes yra trys variantai.
- Paprastas anuitetas yra, kai žmogus sukaupta pinigų suma paverčiama įsipareigojimu mokėti kažkokią fiksuotą sumą iki gyvenimo pabaigos.
- Antras anuitetas sako, kad ta suma, kuri bus mokama, bus dar ir paveldima mažesne suma. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra sukaupęs 50 tūkst., tai šiuo metu standartinis anuitetas būtų 198 eurai per mėnesį. Jeigu žmogus nori paveldimumo, suma mažėja iki 178 eurų per mėnesį ir iki kol jam sueis 85 metai, pavyzdžiui, 43 tūkst. iš tos sukauptos sumos bus paveldima. Paveldima suma visą laiką mažės ir atėjus 85 metais taps nulinė.
- Atidėtas anuitetas, kuris reikalingas, kai nenori laikyti „Sodros“ anuiteto fonde, o palikti pinigus investiciniame fonde. Investicinis fondas tau mokės 162 eurų fiksuotą sumą. Jeigu užaugs daugiau, fondas mokės daugiau, jeigu rinkos kris, gausi mažiau.
Jeigu žmogus nesupranta, kuris variantas jam tinka, ekspertas pripažįsta: Neturiu atsakymo, kuriuo pats labai stipriai tikėčiau. Tačiau svarbu susipažinti su skaičiais, paveldimumo galimybėmis ir rinkos rizika prieš priimant sprendimą.
Sodros mokėjimų tvarka išvykus gyventi į Europos šalis
Iki šiol, kai žmogus deklaruodavo išvykimą iš Lietuvos į Europos valstybę, arba buvo gaunama informacija, kad žmogus faktiškai gyvena užsienyje, pensijos mokėjimas būdavo stabdomas nuo kito mėnesio po išvykimo. Kad mokėjimas būtų tęsiamas, reikėdavo papildomai pateikti prašymą dėl socialinio draudimo pensijos mokėjimo atnaujinimo gyvenantiems užsienyje.
Nuo šiol socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nebebus stabdomas. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą. Naujovė aktuali tik socialinio draudimo pensijų gavėjams, pavyzdžiui, senatvės pensijos, negalios pensijos, našlių ir našlaičių pensijos gavėjams. Pakeitimai taikomi tik žmonėms, kurie išvyksta gyventi į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybes, Šveicariją arba Jungtinę Karalystę.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Gyvybės sertifikatas: kada ir kaip pateikti
„Sodra“, pervesdama pensiją užsienyje gyvenančiam žmogui, turi įsitikinti, kad žmogus yra gyvas, o taip pat žinoti tikslią jo buvimo vietą. Todėl kiekvienas pensininkas, kuris Lietuvoje paskirtą pensiją nori gauti užsienyje, turi kasmet patvirtinti, kad yra gyvas.
Jei žmogus išvyksta gyventi į užsienį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., reikės pateikti gyvybės sertifikatą iki tų pačių metų gruodžio 31 d. Tai padarius, pensija bus mokama toliau be jokių pertraukų nuo kitų metų sausio 1 d. Jei pensininkas išvyks nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., šiemet dar nieko pateikti nereikės. Svarbu gyvybės sertifikatą pateikti iki kitų metų gruodžio 31 d., kad pensijos mokėjimas būtų tęsiamas nuo dar kitų metų sausio 1 d. Svarbu prisiminti, kad metų pabaigoje pateiktas gyvybės sertifikatas užtikrina pensijos mokėjimą iki kitų metų pabaigos. Kitais metais vėl reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad žmogus yra gyvas ir tam tikroje vietoje. Jei sertifikatas bus pateiktas vėliau, tai yra po sausio 1 d., pensijos mokėjimas bus atnaujintas ir pensija išmokėta už visą laiką nuo jos sustabdymo.
Kaip pateikti gyvybės sertifikatą? Tapatybės patvirtinimo procedūra gyvenantiems užsienyje yra paprasta. Reikiamus dokumentus galima pateikti vaizdo pokalbio internetu metu, o tapatybės patvirtinimui naudojamos elektroninės priemonės.
Norint patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą vaizdo pokalbio metu su „Sodra“, reikia iš anksto registruotis telefonu +370 5 250 0883, pasirinkus temą „Pensijos ir šalpos išmokos“. Registracijos metu reikia patvirtinti savo tapatybę. Taip pat reikalingas galiojantis el. pašto adresas - į jį bus siunčiama visa svarbi informacija apie pokalbį. Pokalbio metu žmogus prisijungia per atsiųstą nuorodą ir „Sodros“ specialistui parodo reikiamus dokumentus - jų tikslus sąrašas pateikiamas iš anksto. Jei visi dokumentai tinkami, „Sodros“ darbuotojas užregistruoja pažymą, ir pensijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų metų pabaigos.
Pažymą, įrodančią, kad žmogus gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, galima atsiųsti „Sodrai“ ir paštu. Dokumentas turi būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba tos šalies kompetentingos įstaigos („Sodros“ atitikmens) darbuotojo. Žmogus taip pat gali nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. apsilankyti „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir raštu patvirtinti savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje bei pateikti toje užsienio valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kas gali netekti išmokų išvykus
Išvykę į užsienį, galite netekti kai kurių „Sodros“ pensijų ar išmokų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims. Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims: šalpos senatvės pensija; šalpos negalios pensija; šalpos našlaičių pensija; šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų; šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus; vienišo asmens išmoka; valstybinė mokslininkų pensija; kompensacija už ypatingas darbo sąlygas; transporto išlaidų kompensacija.
Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.
Mokesčių rezidencijos aspektai ir deklaracijos
„Lietuvoje nuolat gyvenantis asmuo (su tam tikromis išimtimis) paprastai yra laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu, t. y. tuo tarpu asmuo, išvykęs iš Lietuvos ir nutraukęs pagrindinius (asmeninius, socialinius, ekonominius) ryšius su Lietuva, nebeturėtų būti laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu. Be to, pagrindinių ryšių nutraukimą kartu gali patvirtinti ir Lietuvos pilietybės atsisakymas arba kitos valstybės pilietybės įgijimas.
Anot „Ellex Valiunas“ mokesčių ekspertės Rūtos Švedarauskienės, asmens apsisprendimas nebus lemiantis veiksnys, jeigu pripažįstama, kad toks asmuo Lietuvoje gauna pozityvių pajamų. Pavyzdžiui, bus laikoma, kad asmuo gauna pozityvių pajamų, jeigu jis turi daugiau kaip 50 proc. bendrovės, veikiančios šalyje, akcijų. Tokiu atveju, net ir faktiškai išvykęs, asmuo tebebus laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu ir savo visas pajamas privalės deklaruoti bei GPM mokėti Lietuvoje.
Įdomu tai, kad norint skubiai nutraukti mokestines sąsajas su valstybe, išvykimą reikėtų planuoti pirmąjį metų pusmetį. Mat išvykimo metais šalyje praleidus daugiau nei 183 dienas, mokesčių rezidentu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ) asmuo laikomas iki pat metų pabaigos. Tačiau ir čia esama svarbios išlygos - pusmečio taisyklė galioja tik tuo atveju, jei asmuo šalyje iki tol gyveno ne trumpiau kaip tris pilnus metus.
Asmeniui, buvusiam Lietuvos rezidentu bent trejus paeiliui einančius metus ir išvykstant į valstybę, kuri įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą, Lietuvos rezidento statusas yra išlaikomas dar dvejus metus. Prieš galutinai išvykstant būtina pateikti specialią fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją. Prisijungus prie VMI deklaravimo sistemos, išvykstančiojo gyventojo pajamų deklaracijoje reikia nurodyti konkrečią datą, kada gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos. Be to, turi būti nurodomos visos gyventojo pajamos, gautos Lietuvoje iki išvykimo dienos.
Praktiniai patarimai planuojantiems kaupti arba nutraukti kaupimą
- Įvertinkite, ar planuojate grįžti į Lietuvą: jei taip, kaupti antros pakopos fonduose gali būti prasminga, nes sukauptos lėšos investuojamos toliau.
- Jei neplanuojate grįžti ir neturite vietinių pajamų, pasvarstykite apie lėšų atsiėmimą po dviejų metų, pasinaudojus paskatinimais, jei tai aktualu jūsų atveju.
- Susipažinkite su anuiteto variantais ir skaičiavimais: paveldimumas, atidėtas mokėjimas ir rizika investiciniame fonde.
- Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomai, įvertinkite riziką, susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.
- Prisiminkite apie gyvybės sertifikatą ir „Sodros“ reikalavimus: pateikite reikiamus dokumentus laiku, naudokite vaizdo pokalbį arba notarinį patvirtinimą.
- Jei planuojate keisti mokesčių rezidenciją, suplanuokite išvykimą atsižvelgdami į 183 dienų taisyklę ir būtinybę pateikti galutinę pajamų deklaraciją.
Koks yra idealus pensijų fondo klientas?
Žmogus, kuris turi didesnių pajamų, jis pats aktyviai nenori valdyti ar nėra finansų ekspertas. Jei jis mano, kad ta paslauga, kurią teikia pensijų fondas už reguliuojamą kainą, yra tinkama, tada aš manau, su tuo nėra nieko blogo ir visi galėtų toliau tęsti kaupimą.
Rizikos ir šaltiniai
Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavote. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Pensijų fondus valdo įvairios valdymo įmonės; prieš priimdami sprendimą, įvertinkite jų sąlygas ir istorinius rezultatus.
| Asmens situacija | Rekomenduojama veikla |
|---|---|
| Išvyksta ir neplanuoja grįžti | Apsvarstyti atsiėmimą po 2 metų arba peržiūrėti trečią pakopą |
| Išvyksta, planuoja grįžti | Tęsti kaupimą antros pakopos fonduose arba pradėti trečią pakopą |
| Jaunas, nėra kaupęs | Galima būti įtrauktam automatiškai arba pradėti savarankiškai kaupti III pakopoje |
Visuomet svarbu vertinti asmeninius finansinius tikslus, laikotarpį iki pensijos, rizikos toleranciją bei planus dėl gyvenamosios vietos. Konsultacija su finansų ar mokesčių specialistu padės priimti labiausiai tinkantį sprendimą.
tags: #pensijos #kaupimas #isvaziuojant #is #lietuvos