Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį.
Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc.) kaupia lėšas antroje pakopoje.
Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos.
Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė.
Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą.
Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą.
Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį.
Kaip pasinaudoti sukauptomis lėšomis sulaukus pensinio amžiaus?
Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos.
- Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką.
- Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį. Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams.
- Jei sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu.
Pensijų anuitetas - tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai“, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas dalyviui. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra“ mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Standartinis pensijų anuitetas, kai garantuojamas mokėjimo laikotarpis, įsigyjamas už visą pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ stabilias ir nemažėjančias periodines išmokas mokės iki gyvenimo pabaigos.
Atidėtojo pensijų anuiteto atveju didžiausia sukauptos sumos dalis (85-90 proc.) paliekama antros pakopos pensijų fonde.
Pensijų kaupimo bendrovė lėšas toliau investuoja ir išmoka periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Periodinių išmokų dydis kinta, nes priklauso nuo pensijų fondo investavimo rezultatų ir padėties finansų rinkose.
Ši lėšų dalis išlieka kaip pensijų kaupimo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldima - asmeniui mirus, likusi dar neišmokėta suma atitenka paveldėtojams. Šio išmokų mokėjimo atveju didžiausią dalyvio sukauptų lėšų sumą gali paveldėti artimieji.
Už kitą sukauptos sumos dalį (10-15 proc.) asmuo įsigyja anuitetą iš „Sodros“.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Valstybė garantuoja, kad dalyviui sulaukus 85 metų „Sodra“ pradės mokėti pensijų anuiteto išmokas vienodomis dalimis ir mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka.
Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui būtų išmokama kaip vienkartinė išmoka, o už 60 tūkst. Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.
Beveik 700 eurų - tokią sumą dirbantieji šalies gyventojai šiandien įvardina kaip norimą gauti pensiją, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 eurų.
Įdomu tai, kad tyrime dalyvavę šiandienos senjorai nurodė norintys gauti apie 600 eurų siekiančią pensiją, tai yra vos 15 proc.
„Tyrimas atskleidė, kad gyventojai turi didelius lūkesčius pensijos dydžiui, kuris smarkiai prasilenkia su šiandienos pensijos dydžiu.
Dirbančiųjų įvardinta ori 693 eurus siekianti pensija yra ne tik kelissyk didesnė už dabartinę vidutinę pensiją, bet ir lenkia vidutinį atlyginimą šalyje.
Akivaizdu, kad mokėti tokio dydžio pensijų valstybė neturi finansinių galimybių nei šiandien, nei tai pajėgs daryti netolimoje ateityje, nes visuomenei senstant dirbantieji turės išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų.
Nepaisant didelių lūkesčių pensijai, tyrimas atskleidė, kad 33 proc. būsimųjų pensininkų kol kas nesiėmė jokių veiksmų, kad užsitikrintų didesnį finansinį saugumą senatvėje.
Šie gyventojai, sulaukę garbaus amžiaus, turės tenkintis valstybine pensija, kuri, tikėtina, sudarys ne daugiau nei 27 proc. jų gaunamo oficialaus atlyginimo.
Tyrimas taip pat parodė, kad populiariausias būdas rūpintis didesne pensija - kaupti ją II pakopos pensijų fonduose.
Tą šiuo metu nurodė darantys 46 proc. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, iš tiesų šis skaičius yra daug didesnis - statistikos duomenimis, II pensijų pakopoje lėšas kaupia apie 90 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų.
Galvodami apie finansinį saugumą senatvėje, maždaug 20 proc. gyventojų taip pat yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, dar tokia pati dalis gyventojų atsideda santaupų į atskirą sąskaitą arba kaupia lėšas banko indėlyje.
„Nors dažnam gyventojui, ypač jaunesnio amžiaus, atrodo, kad pensija dar toli, iš tiesų tai yra palanki aplinkybė - kuo anksčiau pradedama kaupti pensijai, tuo daugiau ir lengviau galima sukaupti.
Be to, svarbu suprasti, kad nepakanka kaupti vien II pensijų pakopoje. Tam, kad išėjus į pensiją, gaunama pensijos suma sudarytų apie 70 proc. buvusių pajamų, reiktų kaupti ir savarankiškai, pavyzdžiui, III pensijų pakopoje.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad joje lėšas šiuo metu kaupia tik apie 6 proc.
Iliustruodama ankstyvo kaupimo naudą, J. Cvilikienė pateikia tipinį pavyzdį, kuomet vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas tikėtųsi gauti 70 proc. atlyginimo siekiančią pensiją (apie 460 Eur). Tam jis III-iojoje pensijų pakopoje turi sukaupti 35,6 tūkst. eurų, jeigu yra vyras, arba 47,4 tūkst.
Jeigu gyventojas pradeda kaupti nuo 25-erių metų, jam kas mėnesį reikia atsidėti tik 28 Eur (vyrui) arba 36 Eur (moteriai). Pradėjus kaupti vėliau, pavyzdžiui, 35-erių, mėnesinė įmoka turi būti beveik dukart didesnė, nuo 45-erių metų - beveik 4 kartus didesnė.
Pradėjus kaupti nuo 55-erių metų amžiaus, mėnesio įnašas kaupimui III pensijų pakopoje turėtų būti beveik 10 kartų didesnis nei 25-erių metų gyventojo. Vyrui tai būtų 255 Eur/mėn., moteriai - 340 Eur/mėnesį.
„Akivaizdu, kad gaunant vidutinio dydžio atlyginimą atsidėti dideles sumas yra sudėtinga. Todėl kuo anksčiau priimsite sprendimą kaupti senatvei, tuo mažiau reikės kas mėnesį skirti, kad sukauptumėte reikiamą sumą“, - priduria J.
„Swedbank“ apklausa taip pat parodė, kad 95 proc. gyventojų pesimistiškai vertina galimybę išgyventi iš dabartinės vidutinio dydžio pensijos (apie 300 Eur/mėn).
Pasak apklaustųjų, tokios sumos neužtektų turimiems poreikiams patenkinti. Sunkiausiai tokią sumą pragyvenimui įsivaizduoja jauniausi iki 25 m. Dabar gaunamą pensiją kaip per mažą vertina 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų - jų teigimu, pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Tam kad išgyventų, 90 proc. senjorų naudoja turimas santaupas, paprastai - ne daugiau 200 eurų per mėnesį.
Savarankiškai dirbantiems
Savarankiškai dirbantys darbuotojai gyvena kitokiu ritmu nei etatiniai: jie neturi nuolatinių mėnesio pajamų ir, pavyzdžiui, dirbantieji pagal individualią veiklą visus mokesčius, išskyrus sveikatos draudimą, privalo sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Savarankiškai dirbti šiandien renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai - lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai, pavyzdžiui, informacinės technologijų (IT) specialistai.
Tam būtina laikytis elementarios pajamų paskirstymo taisyklės ir šiokios tokios finansinės disciplinos. Pataria vadovautis „50-30-20“ taisykle.
Pasirinkus taupymą per gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų fondus, nuo sumokėtų įmokų galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.
II pensijų pakopoje kaupiant maksimalia apimtimi ir mokant papildomas pensijų įmokas, nuo papildomų įmokų taip pat galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio“, - vardija Š.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Pensijos atidėjimas
Kai kurie gyventojai žino, kad įgijus teisę gauti senatvės pensiją galima kreiptis dėl jos atidėjimo. Tačiau tai gali padaryti ir tie žmonės, kurie pensiją jau gauna - tereikia susisiekti su „Sodra“ ir paprašyti atidėti paskirtos pensijos mokėjimą.
Visgi „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad pensijos mokėjimas negali būti atidedamas taip, kaip tik užsimano gyventojas.
Pasak jos, atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą trumpiausiai galima 1 metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
Taigi, jeigu žmogus jaučiasi gerai, dar dirba ir jam užtenka pajamų (dirbant toliau, pensija taip pat toliau didinama), jam verta apmąstyti pensijos atidėjimą.
„Sodra“ nurodė, kad šiais metais senatvės pensiją yra atidėję 740 žmonių. Anot jos, tokių žmonių skaičius kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2024 m. pensiją atidėjo 785 žmonės, o 2023 m. - 823 žmonės. 2022 m. tokių gyventojų buvo 854, o 2021-aisiais - 897.
„Sodra“ dalijasi, kad atidėti pensijos mokėjimą dažniausiai renkasi aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie ir toliau lieka darbo rinkoje.
„Tikėtina, kad jiems tuo gyvenimo etapu nereikia papildomų pajamų, todėl jie renkasi atidėti pensijos gavimą ir taip padidinti būsimą senatvės pensiją“, - komentavo ji.
Kiek gali padidėti pensija?
„Sodra“ dalijosi, kad atidėta senatvės pensija padidinama pasibaigus atidėjimo laikotarpiui - po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus.