Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija, kad didėja skurdo rizikos lygis, ypač tarp pagyvenusių žmonių. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metais apie 585 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos lygis šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp pagyvenusių žmonių. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygis išaugo reikšmingai padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 EUR 2019 m. iki 430 EUR 2020 m. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pernai šis skirtumas dar labiau padidėjo: vidutinė senatvės pensija augo mažiau nei skurdo rizikos riba. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos.
Siekiant spręsti šią problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį, kuris leis pensijas didinti sparčiau ir artinti mažiausias pensijas prie minimalių vartojimo poreikių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių - 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai - bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, - dėl to didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos.
Ministrė M. Navickienė priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimo naujienos
Kas Keičiasi Nuo Liepos 1 d.?
Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 eurus. Anot ministrės M., „Parengta nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, papildoma išmoka jau šiemet pagerins vienišų šalpos pensijų gavėjų ir mažų pensijų priemokų gavėjų padėtį".
Planuojami Pokyčiai Nuo Kitų Metų
Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlo Vyriausybei nuo kitų metų pradžios taikyti 703 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų MMA (didinama 61 euru, arba apie 9,5 proc.) ir 4,3 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,37 euro arba apie 9,4 proc.).
Taip pat planuojama:
- ženkliai didinti (87 proc.) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų.
- nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą “grindis“ - minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau - proporcingai mažės „grindų“ dydis. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst.
Baziniai Socialinių Išmokų Dydžiai Nuo 2024 m.
Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai:
Taip pat skaitykite: Kaip atsisakyti pensijų kaupimo?
- Šalpos Pensijų Bazės Dydis: Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. Tai palies apie 60 tūkst.
- Tikslinių Kompensacijų Bazė: Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst.
- Valstybės Remiamų Pajamų (VRP) Dydis: Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 9 eurais, jis pasieks 176 eurus.
- Bazinė Socialinė Išmoka (BSI): Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m.
Dirbančių Pensininkų Pensijų Perskaičiavimas
80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų bei per 43 tūkstančius negalios pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje - jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja.
„Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Dalies senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie antros pakopos pensijų įmokas
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne.
Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc.
Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA). Minimalioji mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. - 924 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 d.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Teisinis Reguliavimas
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus ir sukakusiems senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Senatvės Pensijos Amžius ir Būtinasis Stažas
Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
Skurdo Rizikos Lygis ir Bedarbystė
Bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo 2 proc. punktais ir siekia 56, 4 proc. 2021 m. birželio mėn. iš visų 239 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo apie 73 tūkst., t. y. bedarbių, gaunančių nedarbo socialinio draudimo išmokas, dalis, palyginus su visais Užimtumo tarnyboje registruotais bedarbiais, sudarė apie trečdalį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose - nedarbo socialinio draudimo sistemos peržiūra.