Daugelis filosofų tyrinėjo fenomeną, dažnai vadinamą socialinėmis kaukėmis. Tai pasireiškia emocijų slėpimu, dirbtinai pakeičiant jas kitomis. Žmonės kasdien „vaidina“ pirkėjus, tėvus, mokinius, policininkus ir daugelį kitų vaidmenų.
Šį požiūrį studijavo šveicarų mokslininkas Karlas Jungas. Jis išskyrė kelis psichikos elementus, tarp kurių vienas pagrindinių - kaukė, kuri parodo tai, kaip mes save reprezentuojame pasauliui. Ji gali būti visokių formų, ir naudojama reprezentuoti bei paslėpti mūsų vidinį „aš“. Ši kaukė palengvina žmogaus egzistavimą bendruomenėje, konfliktines situacijas ir bendravimą. K. Jungas manė, jog kuo labiau supranti savo kaukes, šešėlį bei kompleksus, tuo esi sveikesnis, harmoningesnis, labiau subrendęs, atsakingas.
Grafologas tyrinėdamas raštą greitai pastebi aiškiai išreikštus Personos dominavimo ir asmenybės maskavimo požymius, būdingus žmonėms „su kauke“, t.y. tiems, kurie nelinkę atskleisti savo tikrų asmenybės bruožų. Psichologai šį reiškinį vadina pageidaujamu socialumu (lot. socialis- visuomeninis).
Individai turintys šių savybių linkę save parodyti kaip įmanoma geriau, o į klausimus, pvz. testo, pateikia socialiai pageidaujamus atsakymus, t.y. tokius, kurie tiktų esamai situacijai arba aplinkybėms. Perdėtas polinkis nepagrįstai pozytiviam savęs vertinimui iškreipia individo asmeninių bruožų psichologinės diagnostikos rezultatus. Šis polinkis gali būti sąmoningas, kai respondentas tikslingai iškraipo atsakymus, ir nesąmoningas įsiteigimas, kai pats respondentas tiki savo apgaule.
Pageidaujamas socialumas gali būti pastoviai tendencingas, stabiliai pasireiškiantis kažkurį laikotarpį, įtakojamas įvairių klausimynų ar testų. Lygiai taip pat, pageidaujamas socialumas gali būti situacinis, t.y. vienkartinis ir pasireikšti tik testavimo laikotarpiu, pvz. atsakinėjant į darbdavio pateikto testo klausimus.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Reikia pripažinti, kad kiekvienas iš mūsų nori pasirodyti kuo geriau, ypač jei pageidaujama pozicija yra perspektyvi ir gerai apmokama. Tuomet daugelis nesąmoningai sieks parodyti pačias geriausias savo puses. Tačiau, yra žmonių, kurie kasdien neadekvačiai vertina savo pasiekimus ir mano esantys kur kas geresni nei iš tiesų yra, net jei nėra specialiai tam sukurtų aplinkybių, pvz. pokalbis dėl darbo ar pan. Tokie žmonės kasdien tarsi vaidina tam tikrą pavyzdinio personažo vaidmenį.
Gustavas Jungas (šveicarų psichiatras, psichologas) Asmenybę-Personą kaukę apibūdina taip: Persona, tai socialinis vaidmuo, kurį žmogus vaidina vykdydamas visuomenės jam keliamus reikalavimus. Tai viešas asmens veidas, rodomas aplinkiniams, slepiantis tikrąją žmogaus esybę.
Kadangi raštas yra mūsų esybės atspindys popieriaus lape, jame atsispindi dviejų pradų kova: žmogaus „aš“, su tikruoju individualumu ir Persona, kauke, kuri jaučia poreikį vaidinti arba vykdyti tam tikrą socialinį vaidmenį. Jei žmoguje viršų paima ir dominuoja jo esybė, jis gyvena vedamas savo vidinių norų ir įkvėpimo.
Rašte esybę atspindi rašymo spontaniškumas ir rašymo greitis. Žmonės, kurių raštas veržlus, lengvai bėgantis į piekį, gyvenime laisvesni ir betarpiškai bendraujantys su juos supančia aplinka. Personos arba žmogaus Kaukės raštas pasireiškia formoje, t.y. daugiau išoriškas.
Grafologai stengiasi įžvelgti kas ir kiek dominuoja žmogaus rašysenoje. Tik tuomet galima ganėtinai tiksliai charakterizuoti asmenį. Atpažinti žmogų su kauke svarbu ne tik ieškantiems darbuotojų, bet ir renkantis gyvenimo partnerį.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kaukių naudojimas protestuose
Barikados, ašarinės dujos, dūmų uždangos, guminės kulkos - visi šie daiktai šiandien dažnai siejami su gatvių protestais, kurie dažnai baigiasi ir susidūrimais su policijos pareigūnais. Kodėl smurtas gatvėse plinta taip greitai?
Veido kaukės draudžiamos daugybėje šalių, jas specialiais atvejais naudoja teisėsaugos institucijų darbuotojai, kurie saugo, kad būtų paisoma įstatymų, arba tie, kurie nori įstatymą pažeisti. Maža medžiagos skiautė, uždengianti veidą, ne tik paslepia žmogaus tapatybę, bet taip pat žmogui suteikia naują vaidmenį.
„Svarbiausia, kad pasikeičia žmogaus identitetas. Kai demonstracijose ir protestuose dalyvaujantys žmonės dėvi kaukes, jie tai daro dėl kitokių priežasčių nei tie, kurie rengiasi įvykdyti, pavyzdžiui, apiplėšimą. „Uždengdamas savo veidą aš atsiriboju nuo to veidrodinio atvaizdo, kurį mano veiksmai sukuria kitiems visuomenės nariams. Būtent todėl žmonės išlaisvina daugiau emocinės energijos ir įtampos. Jie tiesiog negalvoja, kaip ji paveiks kitus.
Visgi kaukės padeda atsiriboti nuo visuomenės socialinių normų ir ne tokiame teigiamame kontekste. „Žmogus tarsi atribojamas nuo savo veiksmų atsakomybės, sukuriamas abstraktus, sunkiai apibrėžiamas tipas. Tarsi žmogaus veiksmai negali būti vertinami pagal galiojančias normas“, - teigia kaukes tyrinėjantis mokslininkas R. Pasak vokiečių kriminologo, taip žmonės atsiriboja nuo savo įvaizdžio, kurį jie nuolatos suvokia.
„Tai ne aš. Naujasis aš (su kauke) sukuria ir naują savęs įsivaizdavimo ir suvokimo visuomenėje modelį“, - teigia H. Be to, kaukės sukuria apsaugos ir saugumo iliuziją. „Jūsų oponentas ir priešininkas nemato jūsų baimės. Jūs galite suduoti smūgį kitam neparodydamas, ką jaučiate.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Neatsitiktinai smurtinių protestų kurstytojai dažniausiai suvokiami kaip neapibrėžta grupė, dar žinoma kaip „juodasis blokas“. „Išraiškos laisvė jau yra nebe asmens nuosavybę, veiksmus diktuoja protesto choreografija“, - sako R.
Grupės dinamika, teigia H. Clausenas, taip pat keičia individo elgesį. „Ribos peržengiamos taip, kad nebelieka jokių kitų veiksmų alternatyvų. Grupė sukuria savotišką „nuasmeninimą“. Individas nebesuvokiamas kaip vienetas, jo veikimas neatskiriamas nuo visos masės.
„Kai užpuolamas kaukę dėvintis grupės narys, kiekvienas asmuo jaučiasi vienodai suvaržytas, emociškai dalindamasis užpulto bičiulio likimu, nors greičiausiai nėra niekados jo matęs ar kalbėjęsis“, - aiškina H.
Saugumo pajėgos, kurios iš esmės priešinasi smurto protrūkiams, idealiu atveju užtikrina saugumą ir veikia pagal taisykles. Tačiau atsitinka ir taip, kad panaudojama perteklinė jėga. Saugomos savo uniformos ir apsauginių kaukių saugumo pajėgos taip pat gali įsivelti į smurtinius išpuolius, jei tikisi ar gali būti tikri, kad konkretūs žmonės liks bevardžiai ir nebus patraukti atsakomybėn.
Tada abi pusės - smurtaujantys demonstrantai ir saugumo pajėgos - laiko save uždara grupe, „mes“ prieš „kitus“.
Pekino vyriausybė Honkonge, atsižvelgdama į masinius protestus, bandė uždrausti dėvėti kaukes. Kaukių tyrinėtojas Richardas Weihe'as džiaugiasi tokiomis idėjomis: „Tai nuostabi idėja! Nes kaukė taip pat yra įvaizdis, darantis tam tikrą efektą.
Specialistų teigimu, įprastai žudikai taip pat dėvi kaukes. Ne tik tam, kad liktų neatpažinti, bet ir todėl, kad kaukė sukuria reikiamą atstumą nuo aukos.
Visgi pastaruoju metu kai kurie žudikai sąmoningai nedengia veidų. „Jie jaučiasi kaip scenoje", - sako kriminologas H. Clausenas. - Tokiu būdu jie gali kompensuoti savo pasitikėjimo savimi stoką.
COVID-19 pandemija ir veido kaukės
Medicininės kaukės yra rekomenduojamos kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė asmenims, kuriems pasireiškia simptomai, siekiant užkirsti kelią kvėpavimo lašų sklaidai kosėjant ar čiaudint. Kvėpavimo etiketo (t. y. burnos ir nosies uždengimo nosinaite kosėjant) tikslas, be kita ko, - apriboti infekcijos perdavimą nuo užsikrėtusio asmens.
Įrodyta, kad naudojant medicinines kaukes kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonę sumažinamas iš kvėpavimo takų į aplinką pasklindančių lašelių, kuriuose yra respiratorinių virusų, perdavimas. Kaukė gali padėti sumažinti infekcijos plitimą bendruomenėje kuo labiau sumažinant iš kvėpavimo takų į aplinką paskleidžiamų lašelių išsiskyrimą iš užsikrėtusių asmenų, kurie gali net nežinoti, jog jie yra užsikrėtę, taip pat prieš pasireiškiant simptomams.
Šiuo požiūriu galima laikyti, kad kaukių naudojimas tarp asmenų, kuriems nepasireiškė simptomai, papildo jau taikomą kaukių naudojimo tarp asmenų, kuriems simptomai pasireiškė, praktiką.
Nemedicininės kaukės gali būti įvairios savarankiškai pagamintos ar komercinės kaukės arba veido uždangos iš audinio, kitų tekstilės medžiagų arba kitų medžiagų, kaip antai popieriaus. Esama ribotų netiesioginių įrodymų, kad dėvint iš įvairių medžiagų pagamintas nemedicinines kaukes gali sumažėti kvėpavimo takų lašelių patekimas į aplinką kosėjant, bet iš turimų įrodymų matyti, kad nemedicininės kaukės yra mažiau veiksmingos nei medicininės kaukės kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė. Nėra jokių savarankiškai pagamintų nemedicininių kaukių standartų.
✓ Kaukę reikia keisti, kai ji sudrėksta. Respiratorius (arba filtravimo kaukė (FFP) yra skirtas apsaugoti jį dėvintį asmenį nuo ore esančių teršalų poveikio (pvz., nuo infekcijos sukėlėjų patekimo į kvėpavimo takus įkvėpus mažus ir didelius kietųjų dalelių lašus).
Yra daugybė įrodymų, kad kaukių nešiojimas apsaugo tiek nešiotoją, tiek aplinkinius ir taip padeda stabdyti COVID-19 plitimą, rašo „Business Insider“.
Mitai apie kaukes ir faktai
Pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių mitų, kurie naudojami, siekiant įrodyti, kad kaukės nepadeda ar net kenkia:
- Mitas: jei sergu COVID-19, dėvėdamas kaukę vėl būsiu paveiktas virusinių dalelių, kurias iškvepiu, todėl man bus blogiau.
- Faktas: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad negalite savęs dar kartą užkrėsti, jei tuo metu jau sergate. Taip pat neįmanoma, kad virusas kažkaip „vėl suaktyvėtų“ jūsų kūne.
- Mitas: Aš negaliu kvėpuoti su kauke. Gali būti pavojinga dėvėti kaukę, nes ji gali apriboti mano pasisavinamo deguonies kiekį.
- Faktas: Daugybę kartų buvo įrodyta, kad kaukės yra saugios, todėl dar prieš pandemiją medicinos personalas jas naudojo. Daugelis gydytojų paneigė paplitusį gandą, kad kaukės sumažina jūsų kraujo prisotinimo deguonimi lygį.
- Mitas: jei jaučiuosi gerai ir neturiu kosulio ar karščiavimo, man nereikia dėvėti kaukės.
- Faktas: Tyrimai parodė, kad net žmonės, kuriems pasireiškia ligos požymiai, gali platinti virusą net tada, kai jau nebejaučia simptomų.
- Mitas: kaukes turėtų dėvėti tik tie žmonės, kurie bijo susirgti. Jei esu sveikas ar drąsus, neturiu nešioti kaukės.
- Faktas: pagrindinė kaukės nešiojimo nauda yra siekis užkirsti kelią aplinkiniams žmonėms susirgti. Todėl, pasak tyrimų, yra labai svarbu, kad visi nešiotume kaukes.
- Mitas: kaukės dėvėjimas yra politikos, laisvės klausimas ir praktiškai nėra svarbu, ar žmonės serga, ar ne.
- Faktas: Kuo daugiau žmonių nešioja kaukes, tuo efektyviau bendruomenė gali kontroliuoti ligą.
- Mitas: jei dėviu kaukę, nesijaudindamas galiu būti šalia kitų žmonių ar net didelėse žmonių grupėse.
- Faktas: Nors tyrimai aiškiai parodos, kad kaukės veikia, vien kaukių nepakanka. Sveikatos ekspertai ir toliau rekomenduoja kitas atsargumo priemones, siekiant sulėtinti viruso plitimą.
Kaukių dėvėjimas mokyklose
2021 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas, kuriuo mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose įpareigojami dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Lietuvos Tėvų forumas jau buvo išdėstęs argumentus, kokią riziką kelią ilgalaikis kaukių dėvėjimas vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Vaikų psichiatrijos specialistai teigia, kad privalomas kaukių dėvėjimas vaikams sukelia didžiulę grėsmę jų psichiniam ir emociniam vystymuisi. Tai užkerta kelią esminiams augančio vaiko psichosomatiniams ir socialinio bendravimo poreikiams.
Naujas Browno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad veido kaukės ir kitos socialinio atsiribojimo priemonės iš tikrųjų gali trukdyti vaikų vystymuisi. Belgijos medikai vaikams, kurie mokykloje pamokų metu turėjo dėvėti veido kaukę, diagnozavo „nerimą ir miego problemas, elgesio sutrikimus ir užsikrėtimo baimę". Pastebėjo padažnėjusius smurto proveržius, izoliaciją ir netekimo jausmo atsiradimą. fizinio ir emocinio kontakto trūkumą“.
Be to, gydytojai pažymėjo, kad „nėra absoliučių įrodymų“, jog veido kaukių dėvėjimas ne ligoninėse ar tyrimų įstaigose, turi kokį pozityvų poveikį stabdant viruso plitimą“. Taip pat esą nėra teisinio pagrindo versti dėvėti kaukes mokyklose.
„Tuo tarpu, aišku, kad sveiki vaikai perserga COVID-19 be komplikacijų ir taip prisideda prie visų imuniteto stiprinimo“. Be to, dėvint kaukes vaikai nuolat liečia veidą rankomis patys to nenorėdami, tokiu būdu platindami kitus patogeninius virusus ir bakterijas.
Saugus kaukių nešiojimo laikas yra ribojamas maksimaliai 2-4 val., o ilgalaikis kaukės dėvėjimas vaikams iš vis netirtas ir gali sukelti nepageidaujamus poveikius vaikų sveikatai, jau nekalbant apie tai, jog paverčia kaukę mikrobų lizdu.
Akivaizdu, kad kol valdžia neužtikrina nemokamo kaukių tiekimo ugdymo įstaigose, tinkamo jų dėvėjimo užtikrinimo ir kontrolės, bei savalaikio jų, kaip pavojingų atliekų, surinkimo, kol neįvertintas galimas kaukės dėvėjimo poveikis mokymuisi ir psichosocialinei raidai, konsultuojantis su mokytojais, tėvais ir (arba) globėjais ir (arba) medicinos paslaugų teikėjais, bei galima žala vaikams, kurią gali sukelti ilgalaikis jos dėvėjimas, - tol toks reikalavimas yra niekinis tiek sveikatos apsaugos, tiek ir teisine prasme.
Kaukė, kuri priglunda prie vaiko veido ir visiškai dengia nosį ir burną, dėl sumažėjusio įkvepiamo deguonies kiekio gali sukelti sveikatos pokyčius, kurie gali būti pavojingi vaikams. Įspėjamieji simptomai yra galvos skausmas, mieguistumas, svaigulys, oro trūkumas, sumažėjęs gebėjimas susikaupti ir kognityvinių funkcijų sutrikimas, kuriais skundžiasi vaikai priversti dėvėti kaukes ugdymo įstaigose.
Pastovaus deguonies trūkumo sukeltos ligos gali būti ir labai rimtos bei išsivystyti ne iš kart. Kaukės net nebuvo sukurtos nuolat dėvėti plačiajai visuomenei, o ypač vaikams, net jų gamintojai nenurodo, jog vaikai gali jas dėvėti didžiąją dienos dalį, nuolat.
Taigi, nėra jokio pagrindo versti vaikus dėvėti kaukes ugdymo įstaigose, o tuo labiau nustatinėti tokius įpareigojimus, neturint tam įstatyminių įgaliojimų.
Kaukių istorija ir kultūra
Manoma, kad veido kaukės atsirado seniai - mažiausiai prieš 30 000 metų Arabijoje, kurios buvo vadinamos mashara. Afrikiečiai kaukes naudodavo ritualuose ir ceremonijose kaip būdą bendrauti su dvasiomis. Jose buvo atvaizduojami ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, taip suteikiant galias bendrauti su gyvūnų dvasiomis.
Skirtingos kaukių išraiškos turėjo įvairias reikšmes: užmerktos akys - ramybę, išsipūtusi kakta - išmintį. Kaukės būdavo stilizuotos, nes buvo ieškoma „esmės”. Aktoriai naudodavo kaukes sukurti kelis veikėjus, o kartais vienas aktorius galėdavo suvaidinti visus kūrinio veikėjus.
Korėjietiškai „kaukė“yra „tal“, kuri manoma kilo iš kinų kalbos ir reiškia „būti laisvam“. Korėjiečiai kaukes naudojo įvairiau - kariai naudojo mūšiuose, kaukes turėjo ir jų arkliai. Šamanai jas naudojo ritualuose, žymių žmonių kaukės naudotos juos pagerbti, o taip pat neapsieita ir teatre.
Modernesnės kaukės buvo naudotos Venecijoje - tai 1168 metais prasidėjusio Venecijos karnavalo dalis. Mažai žinoma apie kaukių atsiradimo priežastis, bet jas galima skirstyti į du tipus: italų komedijos ir karnavalo kaukes.
Komedijos kaukės buvo naudojamos improvizacijos teatre, kuris išpopuliarėjo XVI - XVIII a. Kai kurios karnavalo kaukės išlaikė veikėjų pavadinimus iki šių dienų.
Lietuvoje nuo seno buvo gaminamos kaukės iš medžio, beržo tošies, pakulų, šiaudų, popieriaus, avikailio, vilnų, bulvienojų, senų apyvokos reikmenų. Kartais - dažomos ryškiomis spalvomis. Ypač populiarios buvo medinės kaukės. Joms būdingas sveikas liaudies humoras, satyra.
Kaukės vartotos nuo senų laikų teatralizuotose liaudies apeigose (per Užgavėnes, Velykas, vestuves, linamynius, vakarones). Manoma, kad buvo siejamos su pirmykščiais tikėjimais, saulės grįžimo šventėmis.
Kaukės būna antropomorfinės (čigonų, žydų, vaistininkų, vengrų, elgetų), zoomorfinės (ožio, gervės, arklio, rečiau meškos) ir demonomorfinės (velnio, giltinės). Jos dažnai turi iškreiptą, groteskišką pavidalą: kreiva didelė nosis, keli kyšą dantys, nevienodo dydžio akys, didelės ausys ir nušepusi ilga barzda iš ašutų arba avikailio.
Kaukės nešiojimo įprotis prasidėjo XX a. pradžioje Japonijoje, kai masinė gripo pandemija visame pasaulyje nužudė 20 - 40 milijonų žmonių - daugiau, nei žuvo Pirmajame Pasauliniame kare. 1918 m. gripo atmaina, pavadinta ispaniškuoju gripu, sukėlė visuotinę pandemiją. Virusas plito greitai ir skynė gyvybes nesirinkdamas. Užsikrėtė jauni, seni, ligoti ir sveiki žmonės. Gydytojai nežinojo, ką rekomenduoti savo pacientams. Daugelis medikų ragino žmones vengti susibūrimų ar tiesiog kitų žmonių.
Labiausiai jomis pasitikėjo Azijos gyventojai. Po keleto metų, 1923 m. Japonijoje dėl Didžiojo Kanto žemės drebėjimo sugriuvo ir sudegė beveik 600 000 namų labiausiai apgyvendintoje šalies dalyje.
Vėliau, šeštajame dešimtmetyje, sparti pokarinės Japonijos industrializacija sukėlė augančią oro taršą.
tags: #socialiniu #kaukiu #nuotraukos