pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2025 m. Taigi, kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Kodėl ilginamas pensinis amžius ir kaip veikia „Sodros“ pensijų sistema
Sodos“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Kuo dirbančių žmonių yra daugiau ir kuo daugiau „Sodros“ įmokų jie sumoka, tuo daugiau pinigų yra mokėti pensininkams, kurie nedirba. Per pastaruosius dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst. Tiesa, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių, taip pat imigruoja daugiau užsieniečių. Vis dėlto pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau. Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų. Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Kaip keitėsi ir kada planuota pasiekti 65 metų ribą
Kaip didinamas pensinis amžius 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m. Taigi nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Prognozės į ateitį
Tačiau kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo. Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Ką reiškia būtinasis stažas ir kaip jis keičiasi
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį. Būtinasis stažas ir pensijos dydis Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 296,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34x296,45). Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką. Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 296,45 euro.
Išankstinė pensija ir jos skyrimas
Nuo pensinio amžiaus ir stažo priklauso išankstinė pensija. Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžiaus. Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Kaip nurodoma Sodros tinklapyje, 2024 metais į senatvės pensiją galės išeiti 64 metų ir 8 mėnesių sulaukę vyrai (gimę 1959 m. liepos 1 d. - 1960 m. balandžio 30 d.) ir 64 metų ir 4 mėnesių sulaukusios moterys (gimusios 1960 m. sausio 1 d. - 1960 m. rugpjūčio 31 d.). 2023 metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo 2 mėn. trumpesnis. Vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins 2025 metais, pasiekęs lygiai 65 metus. 2024 metais būtinasis stažas senatvės pensijai tiek vyrams, tiek moterims bus ilgesnis pusmečiu - 33,5 metų.
Praktiniai pavyzdžiai ir įgijimas daugiau stažo
Įgijus daugiau nei būtinojį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turėjusio 25 metus stažo. 2026 m. vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinajį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Pensijų persikėlimas į Lietuvą ir tarptautiniai aspektai
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą ES/EEA šalyse gali būti skaičiuojama pagal socialinio draudimo istoriją ir mokama tos šalies institucijų, nepriklausomai nuo pilietybės. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Ateities pokyčiai ir socialinio draudimo našta
Nors nauja Vyriausybės programa ir svarstymai gali būti apie pensijų priklausomybės nuo stažo keitimą, dabar pagrindinis dėmesys krypsta į vyresnio amžiaus įtraukimą į darbo rinką, kad būtų kompensuotas gyventojų skaičiaus senėjimas. Užimtumo tarnyba nuo liepos 1 d. turi įsigaliojusias nuostatas: asmenims nuo 60 metų, kurie netenka darbo, jie gali gauti išmokas iki pusantrų metų. Taip siekiama mažinti išankstinių pensijų gimimą ir skatinti išlikti darbo rinkoje bei mažinti skurdą vyresniame amžiuje.
Vienas VSD kūrėjų: kas slepiama nuo Lietuvos žmonių? Kodėl oficiali versija nesutampa su faktais?
Keičiantis diskusijoms apie pensijų sistemą
Vyriausybės programa ir ekspertų nuomonės analizuoja galimybes sumažinti priklausomybę nuo stažo ir didinti skatinimą dirbti, įtraukti daugiau žmonių į darbo rinką bei didinti mokesčių surinkimą. J. Zailskienė teigia, kad dabar vyrauja nuomonė, jog reikia rasti balansą tarp teisinių garantijų pareigūnams ir žmonėms, kurie ilgesnį laiką dirbo bei mokėjo įmokas. Vyresnio amžiaus darbuotojų integravimas į darbo rinką išlieka esminiu, o valstybei svarbu užtikrinti stabilų finansavimą ateities pensijoms.
- Prieš priimant sprendimus dėl išankstinės pensijos, būtina įvertinti finansinę situaciją ir konsultuotis su Sodros specialistais.
- Vidutinė pensija Lietuvoje artėja prie 750-810 EUR (priklauso nuo stažo ir būtinojo stažo).
- Naujos priemonės skatina vyresnių žmonių įtraukimą į darbo rinką ir mažina rizikas susidurti su skurdu po išėjimo į pensiją.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
tags: #pensijinis #amzius #delfi