Po daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius - nuo šių metų jis siekia 65 metus. Tačiau jau ne kartą kalbėta apie tai, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas ir iki 67, 70 ar net 72 metų. Kai kurios šalys tokių veiksmų imasi jau dabar, tačiau esminis rodiklis, leidžiantis tai daryti, - ilgėjanti gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė. Tuo metu Lietuvoje nuolat pabrėžiamos demografinės problemos: mažėjantis gimstamumas ir didesnis pensininkų nei dirbančiųjų skaičius, dėl ko ateityje mažės pensijos.
Šalyje vyrauja diskusijos, ar pensinis amžius turi būti dar labiau prailgintas, ir jei taip - kokiu tempu bei kokioms grupėms tai turėtų galioti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijos amžių ilginti iki 65-erių ir suvienodinti jį vyrams ir moterims; tuo tarpu diskusijos apie 67, 70 ar net 72 metų ribas visuomenėje ir politikoje atsinaujina periodiškai.
Valstybinės ir ekspertų pozicijos apie ilginimą
Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis neslėpė, kad Lietuvoje pensinio amžiaus suvienodinimas ir prailginimas iki 65-erių - tikrai pasiteisinęs sprendimas. „Jei to nebūtume padarę, mūsų pensijos, jei dabar joms būtų skiriama tokia pat suma, būtų trečdaliu ar net perpus mažesnės nei jos yra dabar. Taigi, visumoje šis sprendimas pasiteisino“, - komentavo specialistas. Tačiau jis pridėjo, kad prielaidų dar labiau ilginti pensinį amžių yra.
Profesorius pabrėžia, kad norint imtis tokių pokyčių reikia juos vykdyti iš lėto. Tai reiškia, kad, nusprendus ilginti pensinį amžių, toks amžius įsigaliotų tik, pavyzdžiui, dabartiniams 40-mečiams. „Mes nekalbame apie dabar. Kalbame apie tai, kas galėtų būti galbūt už 10 metų. Kadangi tas sprendimas turi įsigalioti ne iš karto, o po kažkokio laikotarpio, todėl apie tai, kas bus aktualu po dešimtmečio, galime pradėti kalbėti dabar“, - paaiškino jis.
Profesorius taip pat akcentavo, kad per tą laikotarpį reikia spręsti problemas, kurios dabar pensinio amžiaus prailginti neleistų. Pavyzdžiui, rūpintis vyresnio amžiaus žmonių kvalifikacija. „Be tikros vyresnio amžiaus žmonių užimtumo strategijos bet koks pensinio amžiaus ilginimas būtų klaida“, - pabrėžė T. Medaiskis.
Taip pat skaitykite: Mada vyresniems: Lietuvos perspektyva
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pozicija
Laidoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė nemano, kad pensinį amžių Lietuvoje reikėtų dar ilginti. Anot jos, kol kas reikėtų pasidžiaugti esamu rezultatu. „Ką tik pasiekėme ribą, kai pensinis amžius visiems susilygino iki 65-erių ir man atrodo, kad dabar reikėtų ramiai ir sustoti. Dabar apie tai jokių kalbų tikrai nėra, nes jokie rodikliai net nerodo požymių, kad būtų galimybė ilginti pensinį amžių“, - komentavo ji.
Ministrė pažymėjo, kad itin svarbus momentas yra tai, kad Lietuva kol kas ryškiai atsilieka pagal sveikatos lygį sulaukus pensinio amžiaus. Todėl pensinio amžiaus ilginimas nebūtų tinkamas sprendimas. „Jei Europos sveikas amžius, kurį gyventojai pragyvena pensijoje, yra apie 20 metų, tai Lietuvoje tie skaičiai siekia gerokai mažesnį“, - paaiškino ji.
Taip pat, pasak J. Zailskienės, statistika rodo, kad Lietuvoje yra nemažai 60 metų ir vyresnių žmonių, kurie jau nebedirba. Anot jos, taip yra todėl, kad nemažai tokio amžiaus žmonių dirba ne biuruose, o fizinį darbą ir jam atlikti tiesiog nebeturi sveikatos. Ji pridėjo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje yra gera, o tendencijos parodys, kada reikės pokyčių. „Manau, kad šiuo metu pensijų dydžio ir pensinio amžiaus santykis yra geras. Šis pokytis per 10 metų labai sistemingai ir neskausmingai įgyvendintas. Todėl dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas“, - komentavo ministrė.
Darbdavių ir rinkos aspektai
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovė Aurelija Maldutytė pastebėjo, kad ir dabar Lietuvoje yra nemažai dirbančių pensinio amžiaus žmonių. Anot jos, jei toks darbuotojas kuria pridėtinę vertę, jis visuomet bus pageidaujamas. „Mes turime statistiką, kad ir dabar turime didėjantį kiekį žmonių, kurie net pensiniame amžiuje dirba. Tie žmonės, kurių yra aukšto lygio kvalifikacija, kurie turi labai ypatingas žinias ir kurie turi motyvacijos, noro bei sveikatos, tai tie ir dalyvauja darbo rinkoje.
Visgi ji pabrėžė, kad darbdaviai susiduria su tokia problema, kad yra vyresnių žmonių, kurie pridėtinės vertės nebesukuria ir nėra motyvuoti mokytis. „Mums, kaip darbdaviams, didžiausia problema yra ta, kad yra žmonių, kuriems trūksta skaitmeninių ar kitokių įgūdžių, bet nėra motyvacijos mokytis. Tai yra didelis pokytis ir viskas priklauso nuo to kaip kiekvienas adaptuojamės ir prisitaikome“, - paaiškino A. Maldutytė.
Taip pat skaitykite: Užimtumo galimybės senjorams Lietuvoje
LDK vadovė pastebėjo, kad per mažai kalbama apie tuos darbo pensinio amžiaus metu aspektus, kurie turėtų gyventojus motyvuoti pasilikti darbo rinkoje. „Mes gana mažai šnekame, kad mūsų pensinė sistema yra tokia, kuri skatina padirbėti ilgiau, nes kiekvieni papildomi metai po pensinio amžiaus dirbant vėliau padidina pensiją“, - nurodė pašnekovė. Jai pritarė ir T. Medaiskis, kuris paaiškino, kad imantis tokių pokyčių reikia mokėti tinkamai juos iškomunikuoti visuomenei. „Valdžia nepakankamai moka kalbėti su visuomene, kai priimami tokie pakeitimai. Nereikia gąsdinti, reikia paaiškinti motyvus ir kad pensijos dėl to bus didesnės“, - komentavo profesorius.
Pareigūnų pensijų reforma ir profesinių sąjungų pastabos
Vakar virtualioje erdvėje vyko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame dar kartą buvo kalbama apie rengiamą Pareigūnų pensijų įstatymo projektą, kuris, po paskutiniųjų susitikimų su profesinėmis sąjungomis, buvo kiek pataisytas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė akcentavo, kad pagrindinė žinia ir pokytis rengiamame projekte, jog pasikeitė nuostatos dėl pensijai apskaičiuoti laikotarpio, anksčiau ministerija siūlė ją apskaičiuoti iš 15 metų intervalo, dabar - iš 5 metų, bet pensijų dydžius aktualizuoti pagal pasitraukimo metais galiosiantį vidutinį darbo užmokestį įmokoms apskaičiuoti.
Pensijos dydis būtų apskaičiuojamas iš 5 metų laikotarpio, imant tam tikrą procentą, kuris būtų susietas su pareigūno tarnybos stažu. Pavyzdžiui, jei pareigūno darbo stažas 30 metų, tai jo pensija turėtų sudaryti apie 60 proc. darbo užmokesčio neto. Ir dar viena žinia - įstatymo projektą Seimui ketinama pateikti Seimo rudens sesijai, o įsigaliojimas numatomas 2025 m.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas ministerijos atstovėms pasiūlė, kad geriausias sprendimas būtų, jeigu priimtoje tvarkoje būtų nustatyta, jog pareigūnas pats pasirenka kokį - seną ar naują - įstatymą skaičiuojant pensiją jam taikyti, na o ateinantiems naujiems pareigūnams, suprantama, jau galiotų tik naujasis įstatymas. Be to, V. Jagminas teigė, jog rengiamame projekte yra daug painių dalykų, per sudėtingų formuluočių nesuprantamų žmonėms, todėl paprašė ministerijos, kad skaičiuoklėmis, kurios padėtų įsivertinti kaip pareigūno pensija atrodytų pagal seną ir naują modelius, atsirastų ne įstatymą priėmus, o dabar.
Tą patį garantavo ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. Viceministro teigimu, įstatymą keisti sumanyta dėl nuolatinių kalbų apie labai mažas pareigūnų ir karių pensijas. Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė pritarė kolegoms dėl jų išsakytų pastabų, papildydama, jog reikšmingo pensijos padidėjimo ji nematanti. Anot jos, pagrindinė raudona linija - projekte nustatytas amžius, kada pareigūnai galės išeiti į pensiją - 55 metai, nes sveikata „subyra“ anksčiau, o paskutiniu metu dar ir pareigūnų reabilitacijos sistema sukiužus, todėl projekto rengėjams pasiūlė žiūrėti valstybiškai, paralelei keičiant reikalavimus pareigybėms, sveikatai ir pan.
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie pensijų reformą
LTPF pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas teigė, jog pateikiamos skaičiuoklės ir pavyzdžiai yra skirti ilgai tarnavusiems - 30 ir daugiau metų, ir paprašė, kad būtų parengta pavyzdžių ir tarnavusiems gerokai mažiau. Jis taip pat sakė, kad atliko skaičiavimus ir nustebo, jog 25 metus dirbęs ir išėjęs į pensiją pareigūnas pagal seną skaičiuoklę gautų daugiau nei pagal naująją. Todėl A. Černiauskas teigė, jog būtų sąžininga pateikti įvairių variantų skaičiuoklių pavyzdžių, atsižvelgiant į variantus, kiek gaus jei išėjęs į pensiją dar dirbs, kiek pagal naują, seną skaičiuoklę, kad įsivertinimas būtų objektyvus.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko, kadangi vis dar nežinome, kas tam įstatymo projekte bus, ko nebus, tai tikime, kad per tuos 10 nustatytų pereinamojo laikotarpio metų bus galimybė dar tą įstatymą per 10 metų pakeisti arba pakoreguoti. LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė apibendrindama sakė: „Man panašu, kad pareigūnams daugiausia nerimo kelia nežinia. Turbūt reikėtų daugiau komunikacijos pačiose statutinėse įstaigose ir mažiau įvairių gandų, ypač iš vadovų. Teko girdėti dešimt skirtinų versijų apie tai, kas bus ir ko nebus. Jei įstaigos daugiau komunikuotų, pareigūnai nepriiminėtų skubotų sprendimų palikti tarnybą nuo liepos 1 d."
Profesinių sąjungų pagrindinės nuostatos ir argumentai
LTPF vertinimu, siūlymas ilginti minimalų tarnybos stažą teisei į pensiją įgyti iki 15 metų yra netinkamas, nes tai esą blogina pareigūnų padėtį. „Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal\" - vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas - sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį“, - aiškina federacija.
Ji nesutinka, kad pareigūnų ir karių pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už 1 tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą, turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. „Tačiau, skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija“, - aiškina federacija.
Federacija nesutinka ir su siūlymu, kad teisė į pensiją būtų įgyjama kartu su vadinamu statutiniu amžiumi sulaukus 55 arba 60 metų. Tai yra, jeigu pareigūnas pradėjo tarnybą būdamas 20-ies ir sėkmingai tarnavo 25 metus, jis galės išeiti į pensiją, bet valstybinė pensija jam bus pradėta mokėti tik po 10 metų. „Ne kiekviena tarnyba savo gretose išlaiko pareigūnus, vyresnius nei 45 metai, ir tam yra daugybė priežasčių. Tačiau reiktų įvertinti realybę, kad nėra taip paprasta įsidarbinti buvusiems pareigūnams. Ji skaičiuoja, kad tokie pokyčiai per 10 metų valstybei vieno pareigūno sąskaita „sutaupytų“ apie 44 tūkst. eurų: „Vargu, ar po 10 metų pradėta mokėti didesnė pensija kompensuotų šias netektis. LTPF nesutinka su tokiu siūlymu, būsimoje reformoje negali likti jokio „tuščio\" laikotarpio.“
Federacija viliasi, kad ministerija įsiklausys į jos pastabas ir bent dalį dabartinių privilegijų paliks. „Manome, kad planuojamas 10 metų pereinamasis laikotarpis, numatant galimybę pareigūnui rinktis, pagal kurį reguliavimą skirti ir mokėti valstybinę pensiją, yra gana racionalus sprendimas. Vis tik tikimės, kad projektą rengusi ministerija įsiklausys į pareigūnų bendruomenės pastabas ir pakoreguos projektą. Tai būtų geros valios žingsnis plėtojant socialinį dialogą ir rūpinantis pareigūnų bei karių ateitimi“, - komentuoja L. Soščekienė.
Demografinės perspektyvos ir platesnis kontekstas
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šiuo metu 100 darbingo amžiaus žmonių tenka 33 vyresni nei 65-erių metų asmenys. Po trijų dešimtmečių šis rodiklis šoktelės iki 65. „Tai reikš milžinišką naštą socialinei sistemai“, - „Žinių radijo“ laidoje sakė T. Medaiskis. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, į ilgėjančias demografines tendencijas ir į tai, kad „Sodra\" klausimas turi būti sprendžiamas ne metams, dvejiems, o penkiolikai-dvidešimčiai metų ir kad apskritai „Sodra\" liktų gyvybinga, bijau, kad laipsniško pensinio amžiaus ilginimo tiesiog neišvengsime.
Ekonomistas teigia, kad Lietuvai trūksta bendros, ilgalaikės strategijos. „Reikalinga kompleksinė politika, apimanti ir darbo rinką, ir švietimą, ir socialinę apsaugą. Deja, tokios visumos neturime. Vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas - pamiršta tema. Turėtų būti ištisos informacinės kampanijos, aiškiai parodant vyresnio darbuotojo privalumus“, - sakė jis. Paklaustas, kada Lietuva turėtų susitarti dėl šių sprendimų, profesorius buvo tiesus: „Tokiais atvejais sakoma - strategijos reikėjo vakar. Ir kuo vėliau ją parengsime, tuo brangiau kainuos klaidos.\"
Kaupimas ateičiai ir pensijų sistemos tvarumas
Profesorius kritiškai vertina pastarąsias reformas, leidžiančias lengviau pasitraukti iš II pensijų pakopos fondų ir labiau remtis „Sodra“. „Judame ta kryptimi, kad senatvės apsauga vėl „kabėtų\" tik ant dirbančiųjų darbo užmokesčio. Tai labai rizikinga. Senstančiai visuomenei reikia diversifikuoti finansavimą - bent ketvirtadalis būsimų pensijų turėtų būti finansuojamas investicijomis iš kapitalo rinkų“, - teigė T. Medaiskis. Jo teigimu, vien socialinio draudimo sistema negali garantuoti tiek pakankamų pensijų, tiek tvaraus darbo jėgos apmokestinimo.
Ekonomistas mano, kad trumpalaikis gelbėjimas turėtų apimti ir „Sodros\" skolų dengimą iš valstybės biudžeto, nes skolų kupra kels nuolatinę grėsmę „Sodros\" tvarumui. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, reikalingas veiksmų komplektas: kovoti su šešėliniais atlyginimais, mažinti nedarbą ir emigraciją, racionalizuoti „Sodros\" administravimą bei svarstyti pajamų didinimo būdus.
Publikiniai ir politiniai niuansai
Ar Lietuvoje reikėtų pensinį amžių ilginti iki 72-ejų metų, progos pasakyti savo nuomonę pastarąją savaitę nepraleido nė vienas politikas. Nepasitenkinimas pensinio amžiaus ilginimo galimybe nuvilnijo ir socialiniuose tinkluose. Tai vadinama „šokiruojančiu skaičiumi\", „ažiotažu\" ir „niūria ateitimi\" - jau dvejus metus Lietuvoje nuolat atsinaujina kalbos apie tai, kad pensijos bus vėlinamos iki 72-ejų metų. Tada pasirodė EK studija apie europiečių visuomenių senėjimą, vadinamoji žalioji knyga, kuri pateikė pavyzdį, kad jei Lietuvoje 2040 metais liktų toks pat darbingo amžiaus ir vyresnių (daugiau nei 65-erių metų) gyventojų santykis, pensinis amžius turėtų būti pailgintas iki 72-ejų metų.
Komisija nei siūlo, nei rekomenduoja Lietuvai ilginti pensinį amžių iki 72-ejų metų. Atvirkščiai, Komisija visada pasisako už tai, kad būtų diskusijos kiekvienoje šalyje ir būtų prieita prie kiekvienai valstybei priimtinų sprendimų, kurie užtikrintų pensijų adekvatumą. Pats dokumentas net nėra išimtinai susijęs su pensiniu amžiumi, čia yra kalbama ir apie mokymąsi visą gyvenimą, ir apie sveiką gyvenseną, poreikį didinti našumą, išlaikyti daugiau darbuotojų, vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.
Statutiniai pareigūnai ir specifika
Šiuo metu minimalus stažas pareigūnų ir karių pensijai gauti yra 5 metai. Maždaug nuo 45 metų nemažai jų palieka tarnybą. Skaičiuojama, kad ketvirtadalis šių pensijų gavėjų nėra sulaukę ir 50 metų, nors norint gauti paprastą senatvės pensiją reikia sulaukti bent 64 metų. Pareigūnų ir karių pensijas gauna apie 24 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vidutinė tokia naujai skiriama pensija su priedu sudaro 568 eurus. Sulaukę įprasto pensinio amžiaus, kariai ir pareigūnai taip pat gauna ir paprastą senatvės pensiją, kuri dabar siekia vidutiniškai beveik 540 eurų. Taigi, jau dabar pareigūnai ir kariai iš abiejų išmokų gali gauti per 1 tūkst. eurų. Maždaug 40 proc. šių valstybinių pensijų gavėjų taip pat gauna ir „Sodros\" pensiją. Beveik 35 proc. dar dirba, tad prie atlyginimo prisideda ir valstybinę pensiją.
Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti informaciją, kaip ministerija siūlo keisti dabartines pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tarp tokių pasiūlymų - ilgesnis stažas pensijai gauti (15 m. vietoje 5 m.), teisės į ją susiejimas su statutiniu amžiumi (dabar tėra 20 m. tarnybos reikalavimas). Be to, siūloma, kad tokios valstybinės pensijos būtų skaičiuojamos pagal 15 metų gautas pajamas (ne 5 m., kaip yra dabar).
Reikia laiko pokyčiams ir aiškumo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad šios Vyriausybės programoje numatytas tikslas sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas. Nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjo beveik 3 metai, tačiau valstybinių pensijų reforma iš vietos vis dar nepajudėjo. Tiesa, ir ankstesniam ministrų kabinetui ši reforma nepavyko. „Rengiami siūlymai, kaip sistemiškai pertvarkyti visas pensinio pobūdžio išmokas, laikantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principų bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių\", - komentare portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Ji tikino, kad nėra parengusi įstatymo projekto, kuriuo būtų siūloma reformuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimą. „Ir toliau vyksta darbinio pobūdžio pokalbiai, susitikimai ir diskusijos su visomis suinteresuotomis šalimis, ieškant geriausių sprendimų. Tik išdiskutavus visus siūlymus dėl visų pensinio pobūdžio išmokų, bus rengiamas teisės akto projektas.\"
Profesinių sąjungų akcentas - daugiau komunikacijos, skaidrumo, skaičiuoklių ir pereinamojo laikotarpio, leidžiančio pareigūnams aiškiai įsivertinti pasekmes. Federacijos nuomone, be aiškios informacijos ir pavyzdžių nerimą kelianti nežinia paskatintų skubotus sprendimus palikti tarnybą arba kitaip prisitaikyti prie galimų pokyčių.
Siūloma lentelė: esminės siūlymų ir pastabų temos
| Temos | Ministerijos siūlymas | Profesinių sąjungų pastaba |
|---|---|---|
| Minimalus stažas | Ilginti iki 15 m. (vietoje 5 m.) | Blogina padėtį, siūlo išlaikyti trumpesnį terminą |
| Pensijos skaičiavimo periodas | 15 metų arba 5 metų variantai minimi | Reikalauja trumpesnio laikotarpio arba skaidrumo dėl vidurkių |
| Statutinis amžius | Ryšys su amžiumi 55 arba 60 m. | Prieštarauja „tuščiam\" laikotarpiui iki mokėjimų pradžios |
| Skaičiuoklės ir komunikacija | Rengiamas įstatymas | Reikalaujama skaičiuoklių ir pavyzdžių jau dabar |
Apibendrinant, klausimai dėl pensinio amžiaus ilginimo statutiniams pareigūnams lieka sudėtingi ir daugiasluoksniai: reikia suderinti demografinius, sveikatos, darbo rinkos ir socialinio teisingumo aspektus. Profesinės sąjungos pabrėžia pareigūnų teisių ir realių gyvenimo sąlygų apsaugą, reikalauja skaidrumo, aiškių skaičiavimų ir palankaus pereinamojo laikotarpio. Ministerija deklaruoja siekį rasti sisteminį sprendimą, tačiau kol kas diskusijos dėl konkrečių normų ir terminų tęsiasi.
Valstybės tarnautojų atstovas kritikuoja siūlomą pensijų reformos įstatymo projektą
tags: #pensijinio #amziaus #pareigunams #ilginaimams #profesines #sajungos