Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.
Kada ir kokią pensiją Lietuvoje galite gauti
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžiųTuri minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos. Jei žmogus neįgijo 15 metų stažo ir neturi teisės į senatvės pensiją, jis gali kreiptis dėl šalpos senatvės pensijos skyrimo.
Pensinio amžiaus kaita ir skaičiavimas pagal gimimo metus
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.
Vyrų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Moterų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d.
Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus? Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ši pensijinio amžiaus skaičiuoklė nėra oficiali skaičiuoklė. Ji skirta tik preliminariam pensinio amžiaus įvertinimui.
Būtinasis stažas ir jo didėjimas
Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 34,5 metų. Būtinasis stažas kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais.
Jeigu žmogus turi įgijęs nuo minimalaus (15 metų) iki būtinojo (34,5 metų) stažo, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Tai reiškia, kad ir 15 metų stažo, ir 34,5 metų stažo turintis žmogus gaus vienodą bendrąją pensijos dalį.
Pensijos dydžio apskaičiavimas
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
| Rodiklis | Reikšmė (2026) |
|---|---|
| Senatvės pensijos amžius | 65 metai |
| Būtinasis stažas pilnai pensijai | 34 m. 6 mėn. (2026), iki 35 m. (2027) |
| Minimalus stažas | 15 metų |
| Vidutinė senatvės pensija | 750 EUR (visi), 810 EUR (turintiems būtinąjį stažą) |
| Bazinė pensija (pavyzdys) | 269,77 EUR (šiemet) |
Prie bendrosios dalies prisidės individualioji dalis, kuri priklauso nuo to, kiek įmokų žmogus sumokėjo per visą gyvenimą. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio 25 metus stažo.
Būtinasis stažas ir pensijos dydis Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Išankstinė senatvės pensija ir pensijos atidėjimas
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas. Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.). Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Atidėti pensiją galima tik tuomet, kai žmogus turi teisę gauti pensiją, bet nusprendžia nukelti jos mokėjimą vėlesniam laikui. Jei žmogus neturi teisės į pensiją, jis negali ir atidėti pensijos mokėjimo.
Pensijos persikėlimas į Lietuvą ir tarptautinės sutartys
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Sodros reikalavimai ir pensijos skyrimo tvarka
„Sodra“ primena, kad norint gauti senatvės pensiją reikia pateikti „Sodrai“ prašymą skirti pensiją. Tai galima padaryti prisijungus prie „Sodros“ asmeninės gyventojo paskyros arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus tris ir mažiau mėnesių iki sukaks pensijos amžius ar bet kuriuo metu vėliau.
Jei žmogus kreipėsi vėliau nei sukako senatvės pensijos amžių, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais pensijai skirti reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Pavyzdžiui, žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2024 metų gruodį, tačiau dėl senatvės pensijos skyrimo kreipėsi tik 2026 metų sausį. Senatvės pensija jam bus išmokėta už laikotarpį nuo 2025 metų sausio.
Žmogus gali dirbti ir kaupti stažą net ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei žmogus jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet jam dar trūksta kelių mėnesių iki minimalaus stažo ribos, jis gali toliau dirbti, kol įgis 15 metų stažo ir tuomet kreiptis dėl senatvės pensijos skyrimo.
Nuo ko priklausys Jūsų pensija?
Kodėl ilginamas pensinis amžius
„Sodros“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Kuo dirbančių žmonių yra daugiau ir kuo daugiau „Sodros“ įmokų jie sumoka, tuo daugiau pinigų yra mokėti pensininkams, kurie nedirba. Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst.
Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų. Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo. Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Praktiniai patarimai planuojant pensiją
- Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
- Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
- Kai kuriais atvejais galima mokėti savarankiškas įmokas ar kaupti pensijai II ir III pakopose.
- Jeigu trūksta stažo, pensija bus mažesnė arba jos visai negausite; minimalus būtinasis stažas 2025 m. Jei trūksta stažo, galima toliau dirbti, kad įgytumėte reikiamą stažą.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės.