Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
1️⃣ Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).
2️⃣ Individualioji pensijos dalis
Ši dalis priklauso nuo:
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
💡 Papildomai:
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Ar mano papildomos įmokos turės įtakos išmokos dydžiui?
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Kada galiu išeiti į pensiją?
Vyrų pensinis amžius:
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Kaip pasikeistų pensija, jei dirbčiau dar 5 metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Kaip pasirūpinti oria senatvės pensija?
Pensijų atotrūkis tarp lyčių ES
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra gerai žinomas reiškinys visoje Europos Sąjungoje (ES). „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES moterys uždirbo 12 proc. mažiau nei vyrai, tai reiškia, kad moterys uždirbo tik 88 eurus už kiekvienus 100 eurų, kuriuos uždirbo vyrai. Nepaisant to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad ES skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų dydžių yra dar didesnis nei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. Kai kuriose šalyse vyrų ir moterų pensijos skiriasi daugiau nei 30 proc.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Taigi kaip atrodo pensijų atotrūkis ES? Lietuva - tarp labiausiai pažengusių ES?
Labiausiai vyrų ir moterų pensijos skiriasi Nyderlanduose ir Austrijoje, kur vyrai gauna vidutiniškai 36 proc. daugiau nei moterys. 33 proc. didesnės nei moterų vyrų pensijos yra Liuksemburge, o 31 proc. - Belgijoje ir Airijoje. Mažiausius skirtumus tarp abiejų lyčių pensijų galima užfiksuoti Estijoje, kur skirtumas yra vos 6 proc. Ne ką labiau nuo jos atsilieka ir Slovakija, kur moterų ir vyrų pensijos skiriasi 8 proc. 10 proc. pensijų dydis skiriasi Danijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje.
Tiesa, Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp šalių, kurios fiksuoja vienus mažiausių pensijų dydžių skirtumų tarp lyčių ES. Lietuvoje vyrų pensijos vidutiniškai 12 proc. didesnės nei moterų. Situaciją Lietuvoje apžvelgusi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė pasidalijo prieš kelis metus pasirodžiusiu „Eurostat“ tyrimu, kuris parodė, kad vyresnės nei 65 metų moterys Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai gaudavo 29 proc. mažesnę pensiją nei vyrai. Atitinkamai Lietuvoje moterų pensijos buvo vidutiniškai 13,2 proc. mažesnės nei vyrų.
„Vis dėlto laikui bėgant lyčių pensijų skirtumas mažėja - palyginti su 2010 m. (kai skirtumas siekė 34 proc.), dabar jis sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais“, - kiek anksčiau su naujienų portalu tv3.lt dalijosi J. Butkevičienė.
„Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų - 675 eurus. Tai reiškia, kad pensijų skirtumas tarp lyčių tuo metu siekė apie 15 proc.
Visgi svarbu pabrėžti, kad moterų pensijos yra pastebimai mažesnės, tačiau jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Tai reiškia, kad dėl trumpesnės gyvenimo trukmės vyrams pensijos paprastai mokamos trumpesnį laikotarpį, o moterys jas gauna ilgiau ir galutiniame rezultate per visą pensijos laikotarpį gali gauti didesnę bendrą išmokų sumą.
Viena iš pagrindinių priežasčių - motinystė
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių atotrūkį tarp pensijų dydžių, yra motinystė. J. Butkevičienė pastebi, kad šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos.
„Dabartinės pensijų sistemos ir sutuoktinių finansiniai sprendimai dažnai neatsižvelgia į vaikų priežiūros pareigas, kurias daugiausia prisiima moterys, todėl šios atsakomybės dar labiau gilina ekonominę nelygybę. Tai rodo būtinybę reformuoti pensijų sistemas taip, kad jos pripažintų ir tinkamai kompensuotų šias priežiūros funkcijas, finansiškai nebausdamos motinų. Kadangi motinystė tampa vienu iš veiksnių, lemiančių pensijų nelygybę, todėl socialinė politika turėtų ne tik skatinti vaikų auginimą, bet ir mažinti ekonominius nuostolius, kuriuos patiria moterys, užtikrinant jų orų ir saugų gyvenimą senatvėje“, - pažymėjo VU dėstytoja.
Manheimo (Vokietija) universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi pabrėžė, kad atotrūkis tarp lyčių labiausiai padidėja tada, kai moteris sukuria šeimą. Ji pastebėjo, kad sukūrę šeimą daugelis moterų sumažina darbo valandas, kad galėtų rūpintis vaikais, o tai paprastai lemia mažesnį darbo užmokestį, o vėliau - ir pensiją.
„Motinystė ir sutrumpintas darbo laikas mažina tiek dabartines pajamas, tiek vėlesnes pensijas. Dėl to moterys gauna mažesnes pajamas per visą gyvenimą ir turi trumpesnę karjerą, o taip pat turi mažiau disponuojamų pajamų, kurias galėtų investuoti į privačias pensijas“, - pridūrė ji.
Priešingai, Šiaurės ir kai kurios Vidurio bei Rytų Europos šalys paprastai pasižymi daug mažesniais lyčių pensijų skirtumais. „Šiose šalyse moterų darbo istorija paprastai labiau primena vyrų, vaikų priežiūros paslaugos yra plačiai prieinamos, o pensijų sistemos apima daugiau perskirstymo elementų arba kreditų už priežiūros metus“, - aiškino A. Niessen-Ruenzi.
Atotrūkį lemia istoriniai veiksniai
Salerno (Italija) universiteto profesorius Antonio Abatemarco pažymėjo, kad paprastai tokie skirtumai kyla iš ilgalaikių nelygybių, kurios kaupiasi per moterų darbinį gyvenimą ir atspindi darbo rinkų, šeimos politikos ir pensijų sistemos struktūros sąveiką.
Profesorius paaiškino, daugelyje Europos šalių, ypač Pietų ir Rytų Europoje, moterų dalyvavimas darbo rinkoje istoriškai atsiliko nuo vyrų ir dažnai vyko neoficialiuose sektoriuose, kur nebuvo mokami pensijų įmokos. Tokios veiklos kaip namų ūkio paslaugos išlieka daugiausia neoficialios ir jose vyrauja moterys, o tai reiškia, kad per maži darbo metai gali nesuteikti teisės į pensiją. Kitaip tariant, istoriškai moterys dažnai praleisdavo savo darbingą amžių prižiūrėdamos namus ir vaikus, todėl nesukaupdavo pensijos.
Šiemet Lietuvoje pensijos didėja
2026 m. pensijos Lietuvoje didėja apie 10-12 proc. Vidutinė senatvės pensija turėtų kilti 80 eurų iki 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - apie 90 eurų iki 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis šiemet yra 46,46 euro (pernai - 42,29 euro). Nuo 2026 m. valstybinės pensijos didėja nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.
Šiemet padidėjo ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 233 eurus vietoje 221 euro. Dėl to, pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. padidėjo iki 814 eurų (buvo 770 eurų), vaiko pinigai - iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui - iki 205,7 euro.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Žadėjo 12 proc. augimą
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Lietuvos pensininkams - bene mažiausiai lėšų ES?
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti.
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija. Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
Kaip užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje?
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė apie 640 eurų. Ji sudarė maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį į tą, kurį žmogus turėjo prieš išeidamas į pensiją, reikalingos bent 70 proc. ankstesnių pajamų atitinkančios išmokos, kas šiandien sudarytų apie 950 eurų. Kaip užsitikrinti tokias pajamas ir kokiais rinkoje egzistuojančiais instrumentais tai galima padaryti?
Kaip pastebi „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema, o dalyvavimas kiekvienoje pakopoje ir gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje.
„Valstybė yra sukūrusi sistemą, kuri leidžia orias pajamas senatvėje užsitikrinti praktiškai kiekvienam dirbančiajam. Tam reikia pradėti ruoštis nuo savo profesinės karjeros pradžios ir reguliariai nukreipti dalį lėšų nuo savo atlyginimo į II ir III pakopos fondus bent tris dešimtmečius. Nuo 2025 m. keičiantis iki šiol galiojusioms GPM lengvatos kaupimui III pakopoje sąlygoms, ypač aktualus tampa darbdavio prisidėjimas“, - sako T. Gudaitis.
Kodėl neužtenka „Sodros“?
Pasak T. Gudaičio, kartais dar galima išgirsti klausimų dėl papildomo kaupimo reikalingumo, nes visi gausime „Sodros“ pensiją, kuri pastaruosius kelerius metus sparčiai didėjo ir galbūt ateityje priartės prie rekomenduojamos pakeitimo normos.
„Pastaruosius keletą metų valstybė gali didinti pensijas dėl spartaus atlyginimų augimo ir vis dar augančio užimtų gyventojų skaičiaus. Vis dėlto spartus atlyginimų augimas lemia ir tai, kad vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išlieka panašus.
Nuo nepriklausomybės pradžios, t. y. per praėjusius 34 m. vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo „į rankas“ santykis buvo pakankamai stabilus ir sudarydavo 40-45 proc. Žiūrint į ateitį prognozės dar niūresnės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praėjusių metų pabaigoje paskelbė ataskaitą, pagal kurią dabartiniams dvidešimtmečiams sulaukus pensinio amžiaus prognozuojama tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekianti pensija. Tiems, kas gaus didesnį už vidutinį atlyginimą, prognozuojama dar žemesnė pakeitimo norma.
| Rodiklis | 2024 m. | Prognozė 2070 m. |
|---|---|---|
| Pagyvenusių žmonių koeficientas (pensinio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus gyventojų) | 30 | 67 |
„Šiandieniniais skaičiavimais, „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins pajamas, kurios sudarys apie 35-55 proc. buvusio atlyginimo, todėl trūkstamą dalį reikėtų sukaupti III pakopos fonduose arba investuojant papildomai“, - pastebi T. Gudaitis.
Kaupimas III pakopos pensijų fonduose, palyginti su investavimu, turi kelis pranašumus. Pavyzdžiui, investicijų prieaugis kaupiant ilgiau nei 5 metus ir iki pensijos likus ne daugiau kaip 5 metams yra nepamokestinamas; lėšas pervedant pačiam gyventojui, jis gali pasinaudoti GPM lengvata; darbdaviai taip pat gali mokėti įmokas į savo darbuotojų III pakopos pensijų sutartį.
T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad iki šiol galiojusios GPM lengvatos kaupiant III pakopos pensijų fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis nuo 2025 m. pradžios bus atsisakyta.
Remiantis šia lengvata galima susigrąžinti iki 20 proc. (maksimali suma - 300 eurų) nuo savo sumokėtų įmokų pagal turimas III pensijų pakopos ar gyvybės draudimo sutartis.
Darbdaviai gali į darbuotojo fondo sąskaitą nukreipti dalį užmokesčio neatskaičius darbo mokesčių, kai nukreipiama suma neviršija 25 proc. įprastų su darbo santykiais susijusiu pajamų. Darbuotojo sąskaitą pasiekia apie 1,7 karto didesnė suma nei tuo atveju, kai šie pinigai jam išmokami „į rankas“.
„Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms svarbu iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones.