Norvegijos pensijų sistema yra gerai struktūrizuota ir visapusiška, sukurta siekiant užtikrinti finansinį saugumą jos piliečiams bei joje dirbusiems žmonėms išėjus į pensiją.
Pensiją Norvegijoje gali sudaryti valstybinė pensija, profesinė pensija ir individualus kaupimas pensijai. Šiame straipsnyje gilinamasi į skirtingus Norvegijos pensijų sistemos komponentus, nagrinėjant pačią sistemą, jos kriterijus ir pensijos teikiamą naudą.
Pensijų sistemos pagrindai
Norvegijos pensijų sistema yra esminė kiekvienos šalies socialinės apsaugos sistemos dalis.
Švedija yra viena iš pirmųjų šalių pasaulyje, įvedusi visuotinę invalidumo ir senatvės pensiją. Ši sistema pradėjo veikti dar 1913 m., o vėliau, 1935 m., buvo reformuota.
Pensijos komponentai
Norvegijos pensijų sistema apima kelis komponentus, kurie kartu užtikrina finansinę paramą senatvėje:
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
- Valstybinė pensija: Pagrindinė pensijos dalis, kurią moka valstybė.
- Profesinė pensija: Pensijų planai, kuriuos siūlo darbdaviai.
- Individualus kaupimas pensijai: Asmeninės investicijos ir taupymo planai, skirti papildomai pensijai.
Reikalavimai ir sąlygos
Norint gauti pensiją Norvegijoje, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus ir sąlygas. Svarbu suprasti, kad kiekviena valstybė narė pensijas ir kitas ilgalaikes išmokas moka ne už susumuotą draudimo stažą, bet tik už tą jo dalį, kuri buvo įgyta dirbant toje šalyje.
Darbo stažas
Todėl žmogus gali tapti dviejų ir daugiau valstybių pensininku ir gauti išmokas iš valstybių, kuriose dirbo, vadovaujantis nacionaline teise apskaičiuotą pensiją nepaisant to, kurioje valstybėje jis gyvena.
Jos teigimu, kiekviena valstybė narė, kurioje žmogus buvo draustas socialiniu draudimu, mokės atskirą pensiją, atsižvelgiant į toje šalyje įgytą stažą, sumokėtų įmokų ir nustatyto pensinio amžiaus.
Pensinis amžius
Sąlygos išmokai gauti kiekvienoje šalyje yra skirtingos, taigi skirsis ir pensijos dydis bei - atsižvelgiant į pensinį amžių - pensijos skyrimo laikas.Pavyzdžiui, jei žmogus turi 10 metų darbo stažą Anglijoje ir 20 metų darbo stažą Lietuvoje, tai bendrai bus sukaupta 30 metų, tai bent mūsų šalyje tai būtų pakankamas stažas pensijai gauti.
„Jei susumavus visą darbo stažą, jis bus pakankamas ir atitiks šalyse keliamus reikalavimus išmokai skirti, kiekviena valstybė narė, sulaukus joje numatyto pensinio amžiaus, mokės Jums pradirbtam joje laikui proporcingą dalį pensijos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Šiuo atveju Anglija, sukakus joje reikalaujamą pensinį amžių, mokės pensiją už 10 ten pradirbtų metų, o Lietuva, taip pat sulaukus reikiamo amžiaus, mokės už 20 metų“, - aiškino pavaduotoja.
Dokumentai
Anot jos, kiekvienoje šalyje reikalaujama skirtingų dokumentų - jų reikia teirautis atsakingose institucijose. Lietuvoje tai būtų „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.
„Kad ir kur gyventų žmogus, priklausančios pensijos iš visų valstybių, kuriose yra paskirtos, jam paprašius bus pervedamos į sąskaitą jo gyvenamojoje vietoje, net ir persikėlus gyventi iš vienos šalies į kitą“, - komentavo pašnekovė.
Pensijų perkėlimas į Lietuvą
Galima išmokas persikelti į Lietuvą maksimaliai 3 mėnesiams. Po 3 mėnesių turite grįžti atgal į Norvegiją ir naujai užsiregistruoti NAV įstaigoje (atnaujinti nedarbo išmokų mokėjimą) . Negrįžus, išmokos po 3 mėnesių nutraukiamos.
Išvykti ir persikelti bedarbio išmokas galite, jeigu jau esate gavęs nedarbo išmokas (dagpenger) mažiausiai 4 savaites Norvegijoje ir kai turite PD U2 formą iš NAV (leidimą išmokas persikelti).
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Mes galime padėti užsisakyti tik U1 formą iš Norvegijos (jos reikės norint gauti bedarbio išmokas Lietuvoje). Forma išduodama per 18 savaičių nuo užsakymo datos.
Papildoma informacija
Nors išvykus svetur žmogaus sumokėti mokesčiai, negrąžinami ir nepersiunčiami, tačiau duomenys apie įgytą stažą bus saugomi kiekvienoje šalyje, kurioje žmogus gyveno ir dirbo, tol, kol jis sukaks pensijos amžių ir įgis teisę į išmokas toje šalyje.
Įgijusiems stažo dirbant valstybėse narėse, pensijas už šį stažą - nepriklausomai nuo to, kada šis stažas įgytas - skiria ir moka atitinkamų valstybių socialinio draudimo institucijos, skiriančios ir mokančios pensijas, vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais.
Lietuvoje nebegyvenantiems, bet čia dirbusiems asmenims pensijas moka „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.
Tiesa, kaip pensijos ir kitos išmokos ateityje bus mokamos lietuviams, kurie emigravo į JK, kol kas nėra visiškai - tai priklausys nuo vadinamų „Brexit“ derybų tarp šios šalies ir visos ES.
„Sodros“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį 10,3 tūkst. užsienyje gyvenančių asmenų, kurie yra dirbę Lietuvoje, iš viso išmokėta 9,3 mln. Eur pensijų ir kitų periodinių išmokų.
Norvegijos mokesciu grazinimas
tags: #pensija #dirbusiems #norvegijoje