Šiuolaikinis ugdymo procesas, ypač ikimokyklinis ir priešmokyklinis, grindžiamas besimokantįjį orientuotos ideologijos principais. Tai reiškia, kad visas ugdymo procesas yra sutelktas į vaiką ir jo individualius poreikius. Tačiau, nepaisant besikeičiančio požiūrio, vis dar tenka pastebėti, jog dalis pedagogų užima vadovaujančiojo vaidmenį ir taiko autoritarinius ugdymo bei auklėjimo metodus. Abipusio vaiko ir pedagogo ryšio stoka bei jų šaltas, vietomis formalus tarpusavio santykis tampa rimta kliūtimi efektyviam ugdymui. Tokia atmosfera skatina vaiko nepasitikėjimą savimi, o tai yra vienas iš rizikos veiksnių, ateityje galinčių lemti priklausomybes.
Autoritariniai metodai ir jų pasekmės
Stebint ugdymo procesą, tenka susidurti su realybe, jog kai kurie ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo mokytojai vis dar taiko griežtą kontrolę. Užuot skatinę vaikų savarankiškumą ir tyrinėjimą, mokytojai nuolat nurodinėja, ką ir kaip daryti. Vaikams suteikiama per mažai erdvės: savarankiškam sprendimų priėmimui, saviraiškai ir laisvam žaidimui, tinkamų bendravimo būdų paieškai. Bausmės ar „drausmės kėdutės“ taip pat yra pasitaikančios praktikos. Jos ne tik neveiksmingos, bet ir gali turėti neigiamą poveikį vaikų emocinei ir socialinei raidai. Vaikai gali nesuprasti, ko iš jų tikimasi, ir ateityje elgtis dar blogiau.
Paveikiausi vaikų ugdymo(si) metodai
Siekiant vaikų gerovės, paveikiausi ugdymo(si) metodai yra paremti abipusiu pasitikėjimu, palaikymu ir atvirumu klaidoms. Mokytojas turi nuolat savikritiškai įsivertinti savo veiklos tikslus: ar jis siekia vaikus išgąsdinti, ar juos pastiprinti? Todėl svarbu nusistatyti, kas yra jo veiklos centre - vaikas ar pats mokytojas. Tokiu būdu užtikrinamas ryšys su vaiku kaip su partneriu.
Šiuolaikinio mokytojo portretas
Šiuolaikiniam pedagogui keliami įvairiapusiai reikalavimai. Bene svarbiausia savybė - aistra ne tik mokyti, bet ir nuolat mokytis pačiam. Komandoje būtina gebėti dirbti kartu, keistis idėjomis ir remtis kolegų patirtimi. Empatija, kantrybė, komunikabilumas, atsakingumas ir gebėjimas dirbti komandoje laikomi esminėmis profesinėmis savybėmis. Egzistuoja ir vadinamasis „pedagoginis intelektas“, kuris gali būti stipresnis ar silpnesnis priklausomai nuo asmens.
Ryšio su vaiku kūrimas
Turėti savo mokytoją - tai turėti žmogų, su kuriuo mezgamas glaudus ryšys, grindžiamas pagarba, pasitikėjimu ir atvirumu. Suaugusieji su vaikais bendrauja kaip lygiaverčiai partneriai. Vaikų kreipimasis vardais ir tujinimas dažnai laikomas artimo santykio ženklu. COVID-19 pandemija dar kartą įrodė, kad šis ryšys yra būtinas vaiko vystymuisi.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas: ką jis daro?
Prevencija prieš priklausomybes: nuo informacijos iki bendradarbiavimo
Lietuva dalyvauja ESPAD tyrimuose ir nuosekliai stiprina pirminę prevenciją mokyklose. Ankstesnės priemonės, orientuotos į informavimą apie narkotikų žalą, keičiasi į interaktyvius metodus, socialinę integraciją ir pasiruošimą gyvenimui. Tyrimai rodo, kad prevencinės priemonės yra veiksmingos, tačiau didelis prioritetas - gerinti santykius ir bendradarbiavimą tarp mokytojų ir mokinių. Prevencijoje svarbu formuoti socialinius įgūdžius, atsisakymo vartoti psichoaktyvias medžiagas įgūdžius ir vertybes, kurios stiprina sveiką gyvenseną.
Veiksniai, lemiantys priklausomybių atsiradimą
Veiksniai gali būti išoriniai (bendraamžių įtaka, mada, šeimos aplinka, socialiniai sunkumai) ir vidiniai (asmenybės ypatybės, psichologinė savijauta, patirtos traumos). Taip pat egzistuoja genetiniai ir biologiniai veiksniai. Svarbu, kad mokykla ir pedagogas galėtų tapti apsauginiu veiksniu, suteikdami vaikui dėmesį ir saugumą, kurio jam gali prireikti kituose gyvenimo kontekstuose.
Konfliktų valdymas kaip prevencinė priemonė
Konfliktų valdymas yra esminė prevencijos dalis. Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja nepilnamečių, žalingai vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, skaičius. Ankstyvas jų atpažinimas ir tinkamos priemonės gali apsaugoti vaikus nuo rimtų problemų. Mokyklos bendruomenė turi įtraukti tėvus ir skatinti dialogą, siekiant susitarti dėl efektyvių sprendimų.
Teisinis reguliavimas ir rekomendacijos
LR Švietimo įstatymo nauja redakcija stiprina moksleivių sveikatos priežiūros organizavimą mokyklose. 2006 m. įsakymas patvirtino metodikos aprašą efektyvumui didinti. Prevencijos komisijos rekomendacijos apima veiksmų seką, kai mokinys yra apsvaigęs ar apsinuodijęs mokykloje, ir tolesnę pagalbą šeimai bei bendruomenei. Taip pat planuojamos administracinės pataisos dėl neteisėto elektroninės cigaretės skysčių realizavimo nepilnamečiams.
Pradinė prevencija ir praktinės priemonės
Pirminės prevencijos tikslas - sumažinti vartojančių skaičių ar užtikrinti, kad nepilnamečiai neturėtų galimybių įsigyti narkotinių medžiagų. Mokyklos turėtų kurti teigiamą mikroklimatą, stiprinti komandinį darbą su tėvais ir įtraukti mokinius į informuotą veiklą. Praktinės priemonės ir programos mokytojų įgalinimui apima edukacinius mokymus, savęs pažinimo ir socialinės aplinkos žemėlapio užsiėmimus, bei kitus interaktyvius metodus.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams: socialinio pedagogo perspektyva
Programos ir gerosios praktikos
Programos „Mokyklų be priklausomybių klubas“ pradėta įgyvendinti jau antrus metus, siekiant įgalinti švietimo įstaigas kurti pokyčius. Programa vyksta nuotoliniu būdu ir įrašai leidžia dalyvauti lankstesniais grafiku. Ministerijos ekspertai bei priklausomybių gydymo specialistai rengia mokymus tėvams ir mokytojams, įtraukti į praktinę veiklą. Dalyvių atsiliepimai ir gerosios patirties dalijimasis rodo, kad programos stiprina gebėjimą atpažinti priklausomybės požymius ir padėti paaugliams susidoroti su iššūkiais.
| Priemonė | Tikslas | Forma |
|---|---|---|
| Edukaciniai filmai | Informuoti ir įtraukti mokinius | Nuotoliu |
| Diskusijų užsiėmimai | Stiprinti kritinį mąstymą ir savivertę | Gyvai / online |
| Laiko planavimas ir savivertės pratimai | Motyvuoti keisti elgesį | Individualūs / grupiniai |
Priklausomybių prevencijos komisija ragina mokyklas vadovautis išplatintomis rekomendacijomis: kaip elgtis, kai mokinys yra apsvaigęs, kaip teikti pagalbą, ir kaip organizuoti tolesnę pagalbą mokiniui ir šeimai. Svarbu užtikrinti švietimą apie sveiką gyvenseną, atskleisti vertybes, kurios stiprina ryšį su saugia bei atsakinga jaunimo veikla.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
tags: #pedagogo #vaidmuo #priklausomybiu #prevencijoje