TSRS 1956 m. liepos 14 d. valstybinių pensijų įstatymas žymėjo reikšmingą etapą socialinės apsaugos istorijoje, nes ši pensijų sistema, prie kurios esame pripratę, startavo būtent nuo 1956 metų pensijų įstatymų ir tapo pagrindu platesniam socialinio aprūpinimo modelio taikymui Lietuvoje. Tad pensijas Lietuvos žmonės pirmąkart istorijoje pradėjo gauti tik sovietų laikais.
Istorinė raida iki 1956 m.: tarpukario ir sovietiniai pamatai
Lietuvoje socialinis draudimas atsirado 1926 m. kovo 23 d., kai Prezidentas Aleksandras Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Valdyba veikė prie Vidaus reikalų ministerijos. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas, tik prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įvestas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas.
Ligonių kasos Lietuvoje pradėtos steigti 1928 m. pabaigoje. Buvo įsteigta 16 ligonių kasų: dešimt iš jų - teritorinės, kitos - atskirų įstaigų ir įmonių: Susisiekimo ministerijos, Eigulių, Elektros akcinės bendrovės, Lietuvos banko, Šv. Zitos draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto. Ligonių kasų įstatymas numatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims, bei jų šeimų nariai.
Draudimas suteikė nemokamą gydymą, ligos, laidojimo, motinystės ir žindymo pašalpas. Ligos pašalpa sudarė nuo 50 iki 100 proc. algos, atsižvelgiant į ligonio šeimos padėtį. Pašalpos dydį nustatydavo ligonių kasa. Ligos draudimas buvo finansuojamas įmokomis, kurios negalėjo būti didesnės už 3 proc. algos: 40 proc. šios sumos mokėjo darbdavys, 60 proc. - apdraustasis (nuo 1934 m. - 6 proc. algos: 3 proc. + 3 proc.). Valstybės iždas mokėjo 5 proc. draudėjų ir narių įmokų sumos. Ligonių kasų administravimo išlaidos buvo apribotos, jos negalėjo viršyti 8-10 proc. metinių konkrečios kasos pajamų.
1938 m. statistika rodo, jog tuo metu ligonių kasose buvo 141 375 apdraustųjų (77 504 kasų nariai ir 63 871 jų šeimų narys). Tai tesudarė 3-4 proc. gyventojų. Tarpukario Lietuvoje nebuvo spėta įgyvendinti pensijų draudimo. Valstybė mokėjo pensijas tik kariams, valstybės tarnautojams ir pasižymėjusiems visuomenės veikėjams. 1922 m. rugpjūčio 21 d. priimtas „Netekusiems sveikatos kariams, jų šeimoms, taip pat žuvusiųjų karių šeimoms pensijų įstatymas“, aprūpinęs pensijomis ir vienkartinėmis pašalpomis, mokėtomis iš valstybės biudžeto, Lietuvos kariuomenės invalidus, jų šeimas bei žuvusiųjų karių šeimas.
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius 1956 m. gimimo žmonėms
Sovietinė sistema ir 1956 m. įstatymo esmė
Okupavus Lietuvą buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis - šias funkcijas vykdė profesinės sąjungos, valdžiusios ne tik socialinio draudimo lėšas, bet ir sanatorijas, profilaktoriumus, poilsio namus, kultūros ir švietimo, turizmo ir sporto įstaigas. Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Lietuvos įmonės, įstaigos ir organizacijos profesinėms sąjungoms mokėjo įnašus.
Sistema socialistinėje Lietuvoje pensijas skyrė senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo atvejais, taip pat asmenims, nustatytą laiką ėjusiems tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, kurį vėliau paveldėjo ir naujai sukurta nepriklausomos Lietuvos socialinio draudimo sistema, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Senatvės pensijai gauti buvo nustatytas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų - moterims. Senatvės pensija siekė pusę atlyginimo.
TSRS 1956 m. liepos 14 d. valstybinių pensijų įstatymas formalizavo šią sistemą ir aiškiau sureguliavo valstybinių pensijų išmokėjimo pobūdį, grupes ir sąlygas. Pagrindinėms gyventojų grupėms pensijos buvo įtvirtintos etapais: darbininkams - 1956 m., inteligentams - 1959 m., kolūkiečiams - 1964 m.; tam tikroms kitų pajamų neturinčioms gyventojų grupėms buvo mokamos socialinės pensijos.
Poveikis Lietuvai ir gyventojams
Tokia pensijų sistema leido nemažai žmonių gauti reguliarias pajamas senatvėje, tačiau senatvės pensijos dydis ir sąlygos dažnai buvo nepakankami. Senatvės pensija siekė pusę atlyginimo, tad kai kuriais laikotarpiais, kai stingant darbo vietų pensininkams būdavo uždrausta dirbti, jiems tikrai buvo nesaldu. Socialistinėje Lietuvos Respublikoje pensijos dažnai priklausė nuo profesinių sąjungų sprendimų ir įmonių finansavimo galimybių.
Sovietinė sistema taip pat patrūko: pertvarkos laikotarpiu tapo aišku, kad didžioji valstybė nėra pajėgi pakelti socialinio aprūpinimo naštos. 1990 m. Maskva planavo Lietuvai net 420 mln. rublių deficitą socialinėms reikmėms. Tai paskatino atsiskirti nuo centralizuoto biudžeto ir ieškoti savų finansavimo šaltinių.
Taip pat skaitykite: 1956 m. gimusių vyrų pensinis amžius
Pertvarka ir paveldas nepriklausomoje Lietuvoje
1990-ųjų vasario 13 dieną tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“, kuriame nurodoma iš Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion. Tais pačiais metais, praėjus vos kelioms dienoms po nepriklausomybės atkūrimo, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba, kuriai pavesta Respublikoje vykdyti socialinio draudimo funkcijas.
1990 m. vasario 13 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“. 1993 metais Lietuvoje gyvenantys pensininkai turėjo tik ketvirtį tos perkamosios galios, kurią turėjo 1989 metais. Lietuvoje išdirbusiųjų reikiamą darbo stažą - 30 metų - pensija vidutiniškai siekė 287 eurus. 40 proc. pensijų gavėjų yra tokie, kurių pensija neviršija 250 eurų. 250 eurų - ties skurdo riba.
Sistemos pokyčiai, išėjimo į pensiją amžiaus kėlimas ir šiandienos iššūkiai
Iš naujo įtvirtintas ir jau dabar galiojantis išėjimo į pensiją palengvas vėlinimas. Numatyta, kad 2026 m. 1989 metais vyras galėjo išeiti į pensiją sulaukęs 60 metų ir turėdamas 25 metų būtiną darbo stažą. 2027 metais tas pats hipotetinis vyras į pensiją galės išeiti 65 metų ir turėdamas 35 metų būtiną darbo stažą. 1989 metais moteris galėjo išeiti į pensiją sulaukusi 55 metų, jai užteko 20 metų būtino darbo stažo. 2027 metais ta pati hipotetinė moteris į pensiją galės išeiti 65 metų ir turėdama 35 metų būtino darbo stažo. Mūsų „silpnąjai“ lyčiai pensija nutolinama net 10 metų, o būtinas stažas ištęsiamas net 15 metų.
Pasakos apie demografiją irgi yra niekinė: auga efektyvumas, robotizacija, susidomėjimas dirbtiniu intelektu. Bendras Lietuvos BVP auga, tad akivaizdu, jog Lietuvos teritorijoje sukuriama vis daugiau produkto. Tačiau dalis šių pajamų nėra paskirstoma tiesiogiai eiliniams asmenims, o valstybės biudžeto sprendimai lemia prioritetus, pavyzdžiui, per ketverius metus finansavimas gynybos sektoriui išaugo 2,62 karto, nuo 367 milijonų iki 963 milijonų eurų.
Praktiniai patarimai pensijų gavėjams ir būsimiems pensininkams
- Svarbi žinutė visiems gimusiems iki 1957 m. imtinai: jei per 6 mėnesius sukakus pensiniam amžiui nepateiksite prašymo Sodrai, pensija už senesnį nei 6 mėn. laikotarpį negalės būti mokama. Taigi būtina laiku pateikti prašymą.
- Pensinis amžius dabartiniu metu kiekvienam skirtingas ir priklauso nuo lyties bei gimimo datos. Jei jūsų gimimo data yra iki 1961 m. (gegužės 1 d. moterims arba kovo 1 d. vyrams), jums pensinis amžius yra trumpesnis nei 65 m.
- Sodra siūlo skaičiuoklę, kuri paskaičiuotų kada reikia teikti prašymą - verta pasinaudoti, kad neperžengtumėte terminų.
- Jei suklydote ir gavote pensiją neteisingai, pinigai turės būti grąžinti, kitaip reikės mokėti palūkanas ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. Netikėtai praturtėjęs asmuo turėtų stengtis kaip galima greičiau grąžinti ne jam skirtą turtą.
- Nuo 2020 m. turite žinoti, kad bankai daro pavedimus tarp bankų žiūrėdami tik į banko sąskaitos numerį - svarbu tinkamai nurodyti sąskaitos rekvizitus.
Sovietmečio ir pokario ekonomikos kontekstas: perkamają galią ir gyvenimo sąlygas
Perėjimas nuo sovietinės prie rinkos ekonomikos lydėjo stipri nuvertėjimo ir perkamųjų galių sumažėjimo etapus. 1993 metais Lietuvoje gyvenantys pensininkai turėjo tik ketvirtį tos perkamosios galios, kurią turėjo 1989 metais. Taip pat primintina, kad vidutinė alga 1985 m. siekė 160 rublių, o daugelio buitinių prekių kainos buvo tokios, jog vienos algos nepakako net televizoriui ar šaldytuvui.
Taip pat skaitykite: kada į pensiją išeina 1956 m. gimę vyrai
Be to, sovietmečiu egzistavo deficitai, juodoji rinka ir spekuliacija: importinės prekės buvo brangios ir prieinamos ne visiems, o žmonės ieškojo būdų jas įsigyti per giminaičius, keliones ar siuntinius iš užsienio. Šios aplinkybės formavo gyvenimo realijas, kurių palikimas dalinai paveikė ir vėlesnius socialinės apsaugos sprendimus.
Lentelė: pasirinkti palyginimai (1985 m. vs. 2020 m.)
| Prekė / paslauga | 1985 m. kaina (rub.) | 1985 m. vidutinė alga (rub.) | 2020 m. kaina (eur) | 2020 m. vidutinė alga (eur) |
|---|---|---|---|---|
| Šaldytuvas | 299 | 160 | - | - |
| Skalbimo mašina | 90 | 160 | - | - |
| Televizorius (nespalvotas) | 267 | 160 | - | - |
| Magnetofonas | 357 | 160 | - | - |
Šioje lentelėje akcentuojama, kad sovietmečiu daugelis garsių technikos ir prekių kainavo daugiau už vienos mėnesio algos, o šiandieninė prieinamumo situacija yra visiškai kitokia.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Visuomenės reakcija, diskusijos ir ateities perspektyvos
Todėl įvairūs politikos sprendimai pensijų srityje ir tolimesnis išėjimo į pensiją amžiaus didinimas kelia susirūpinimą. 2018 m. kovo 2 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad santykis tarp darbo užmokesčio ir gaunamos pensijos ateityje prognozuojama, mažės iki 20 proc., kai šiuo metu turima 35 proc. pakeitimo norma. Populiariai tariant, jeigu tavo pajamos siekia 1000 eurų, tai pensijos gausi tik 200 eur.
Tokie pranešimai skatina diskusijas apie tai, kaip užtikrinti orią senatvę, ypač dabartinių jaunų žmonių ateityje. Įvairūs liberalų apologetai siūlo sprendimus per privatus pensijų fondus, tačiau yra abejonių, ar privatūs fondai po 30-40 metų išliks stabilūs ir suteiks prognozuojamą naudą. Finansinės bei politinės krizės, valiutų keitimai ir geopolitiniai svyravimai sudaro papildomą riziką.
Autoriaus pastebėjimai kviečia diskusijai: laukiamas jaunimo balsas, paskaičiavimai apie perkamosios galios pokyčius nuo 1989 metų rublio iki 2018 metų euro ir platesnė analizė, kaip pensijų sistemos evoliucija veikia visuomenės gerovę.
Apibendrinant, TSRS 1956 m. liepos 14 d. valstybinių pensijų įstatymas paliko ilgalaikį pėdsaką Baltijos regiono socialinės apsaugos sistemoje: jis įteisino masinį pensijų mokėjimą, struktūravo tam tikras socialines garantijas ir formavo praktikas, kurių pasekmės matomos iki šiol - tiek nepriklausomos Lietuvos pertvarkose, tiek dabartiniuose diskursuose apie orią senatvę.