Jūsų širdis pumpuoja kraują, kuriuo į kiekvieną organą ir raumenį jūsų kūne pernešamas deguonis ir maistingosios medžiagos.
Kraujagyslės, pernešančios deguonies prisotintą kraują į širdį, vadinamos vainikinėmis arterijomis (koronarais). Vainikinės arterijos yra maždaug 4 mm spindžio ties žiotimis, palaipsniui siaurėjančios. Yra dvi pagrindinės vainikinės arterijos - kairė ir dešinė. Kairė išsiskiria į dvi šakas - kairę priešakinę nusileidžiančią ir kairę gaubiančią arteriją.
Koronarinę širdies ligą sukelia riebalinių nuosėdų sankaupos arterijų viduje. Šios nuosėdos susidaro iš cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų kraujyje, dar vadinamos aterosklerozine plokštele. Nuosėdos užkemša vainikines arterijas ir padaro jas neelastingas.
Užsikimšimas gali susidaryti vienoje vietoje arba keliose skirtingose vietose ir gali būti nevienodo sunkumo. Šios nuosėdos palaipsniui siaurina vainikinių arterijų spindį, taip sukeldamos sunkesnį kraujo pratekėjimą, o tuo pačiu ir blogesnį deguonies perdavimą.
Toks kraujo pratekėjimo sumažėjimas sukelia krūtinės skausmą (krūtinės angina), dusulį ar kitus simptomus. Kadangi koronarinė širdies liga gali vystytis daugelį metų, simptomai dažnai nejaučiami tol, kol užsikimšimas netampa kritinis.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Pirmiausiai pastebėsite, kad širdis dirba sunkiau nei įprastai, atliekant paprastus fizinius darbus. Moterys gali jausti netipišką krūtinės skausmą. Moterys dažniau nei vyrai jaučia pavojingus infarkto ženklus, įskaitant pykinimą ir nugaros arba žandikaulio skausmus. Vyrai turi didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga nei moterys. Po menopauzės rizika susirgti moterims išauga.
Gydytojas išsiaiškins jūsų simptomus, medicininę istoriją ir rizikos faktorius. Priklausomai nuo gautos informacijos, gydytojas paskirs tyrimus, nustatančius jūsų arterijų būklę.
Jūs galite daug ką padaryti, kad pristabdytumėte kardiovaskulinių susirgimų progresavimą - gerti vaistus, laikytis dietos, daugiau mankštintis; tačiau, jei tokie gyvenimo būdo pokyčiai nesuteikia rezultatų, gydytojas jums rekomenduos stentavimo arba šuntavimo procedūrą.
Kuomet aterosklerozė aptinkama ankstyvoje stadijoje, gali būti paskiriami vaistai, tokie kaip nitratai, beta blokatoriai, kalcio kanalo blokatoriai, aspirinas ar cholesterolį mažinantys vaistai.
Kaip alternatyva chirurginiam gydymui, kai kuriems pacientams taikoma minimaliai invazinė procedūra. Koronarinė balioninė angioplastika - dar vadinama perkutanine (per odą) koronarine intervencija.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Minimaliai invazinė kardiochirurgija - lakančios širdies operacija aprašyta viršuje gali būti atliekama per mažą tarpšonkaulinį pjūvį.
Jūs galite imtis labai daug dalykų vengiant kardiovaskulinių susirgimų progresavimo - vartoti vaistus, pakeisti savo mitybą ar apskritai gyvenimo būdą, tačiau kartais tokių pasikeitimų neužtenka rezultatui pasiekti. Jei jūs jau turėjote infarktą ar jaučiate kitus koronarinės širdies ligos simptomus, gydytojas nukreips jus pas kardiologą. Po įvairių tyrimų, gydytojas nuspręs kuri procedūra - šuntavimo, angioplastikos ar stentavimo yra tinkamiausia.
Daugiau nei du milijonai žmonių yra stentuojami kasmet visame pasaulyje. Tam tikromis aplinkybėmis, jei jūsų širdis yra silpna arba jūs sergate kitomis ligomis, kurios veikia širdies veiklą, pavyzdžiui diabetas, šuntavimo operacija gali būti geresnis pasirinkimas. Tik gydytojas, įvertinęs visas medicinines aplinkybes, nuspręs kuris gydymo būdas tinkamiausias jums.
Stentavimas - stentavimui naudojamas implantas vadinamas stentu. Stentas yra smulkus, išplečiamas tinklinis vamzdelis, pagamintas iš nerūdyjančio plieno arba kobalto lydinio.
Kaip ir kiekevienos angioplastinės procedūros metu, stentas yra užmaunamas ant baliono, kuris išplečiamas kraujagyslės viduje taip prispaudžiant kalkių plokštelę. Kai kalkių plokštelė prispaudžiama prie arterijos sienelių, stentas išplečiamas pilnai iki reikiamos vietos. Tuomet balionas yra išleidžiamas ir ištraukiamas, o stentas lieka paciento vainikinėje arterijoje palaikydamas arteriją atvirą su atstatyta kraujotaka. Stentavimo procedūra turi daugiau privalumų nei vien tik angioplastika, kadangi stentas kaip karkasas kraujagyslėje suteikia nuolatinį palaikymą ir padeda išvengti pakartotinio užkalkėjimo dar vadinamo restenoze. Visgi, nepaisant to restenozė gali įvykti. Tiek pliko metalo, tiek vaistais dengti stentai gali efektyviai atverti vainikines arterijas. Stentavimas kaip ir angioplastika yra minimaliai invazinė procedūra lyginant su šuntavimo operacija. Dėl šių priežasčių yra mažiau rizikos. Nors didelių komplikacijų rizika yra reta, stentavimas kaip ir angioplastika turi savų rizikų, kaip ir kiekviena medicininė procedūra. Itin retais atvejais lyginant su šuntavimu - infarktas, insultas ar staigi kardiologinė mirtis.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Stento restenozė. Pliko metalo stentų 15% - 30% atvejų, vaistais dengtų stentų ženkliai mažesnė. Įvykus restenozei, pacientui atliekama balioninė angioplastika, dar viena stentavimo procedūra arba šuntavimo operacija.
Stento trombozė. Stento trombozė, tai krešulio susidarymas po stento implantavimo. Kai kuriems stentuotiems pacientams, kraujo ląstelės gali tapti lipnios ir suformuoti vieną nedidelę masę, kuri vadinama trombu arba krešuliu. Susiformavęs trombas gali užblokuoti kraujo tekėjimą per kraujagyslę, o tai gali lemti infarktą ir netgi mirtį.
Stento trombozė gali įvykti nepaisant stento tipo, tiek pliko metalo stentams, tiek vaistais dengtiems. Pats svarbiausias dalykas yra griežtai laikytis jūsų kardiologo paskirtų antikoaguliacinių (kraujo krešumą mažinančių) vaistų vartojimo režimo. Tokie vaistai yra aspirinas, klopidogrelis ar tiklopidinas.
Jūsų gydytojas nuspręs, per kurią iš jūsų kūno vietų geriausiai pasiekiama arterija - per kirkšnį, riešą ar ranką. Pasirinkta vieta bus nuskusta, nuvalyta ir nuskausminta.
Jei jūs iš karto žinote, kad jums bus implantuotas stentas, gydytojas paprašys jūsų laikytis tam tikrų nurodymų ruošiantis stentavimo procedūrai. Gydytojas privalo žinoti kokius kitus (ne širdies) vaistus jūs vartojate. Gydytojas gali paskirti jums aspiriną keletą dienų prieš stentavimą. Taip pat jūs būsite paprašytas nevalgyti ar negerti tam tikra laiką prieš procedūrą.
Stentas įvedamas į arteriją per kateterį, kaip ir angioplastikos procedūros metu. Jūs būsite paguldytas ant opercinės stalo, prietaisas monitoruos jūsų širdies dažnį ir kraujo spaudimą.
Sekdamas vaizdą rentgene, gydytojas per pasirinktą kūno vietą (ranką, riešą ar kirkšnį) įves kateterį, o per jį įsives ploną vielą į vainikinę arteriją taip prasiskverbdamas per užsikimšimo vietą. Toliau, išilgai vielos bus įvedamas smulkus balionas, kuris patekęs į užsikimšimo vietą bus išplėstas. Tuomet įvedamas kitas balionas su ant jo sumontuotu stentu. Stentas įstatomas užsikimšimo vietoje ir išplečiamas, taip suformuojant arterijos sienelės „karkasą“ ir atstatant normalią kraujotaką.
Pilnai implantavus stentą, gydytojas papildomai peržiūrės rentgeno nuotraukas kad įsitikintų ar stentas tikrai pilnai išplėstas ir ar pagerėjo kraujo pratekėjimas kraujagyslėje.
Stentavimas yra minimaliai invazinė procedūra, todėl pacientai išleidžiami iš ligoninės greitai. Dauguma žmonių jau po savaitės gali grįžti į darbą. Žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą, gali prireikti daugiau laiko atsistatymui.
Iškart po procedūros jūs ilsėsitės pooperacinėje palatoje, kur slaugytoja stebės jūsų širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Jums bus pašalintas kateterio įvedimo vamzdelis, o punkcijos vieta užspausta kol sustos kraujavimas. Punkcijos vietą gali šiek tiek perštėti.
Jei kateteris buvo įvestas per riešą ar ranką, ta vieta bus sutvarstyta, jei per kirkšnį, jums reikės keletą valandų pagulėti ramiai nelenkiant kojų. Paprastai pacientams užtenka praleisti ligoninėje vieną naktį, kai kurie gali vykti namo netgi tą pačią dieną.
Išrašymo iš ligoninės metu, jums bus įteikta kortelė, kurioje surašyta informacija apie jums implantuotą stentą, jo vietą kūne, procedūros data bei gydytojo vardas bei kontaktinė informacija.
Jei punkcijos vieta kartais pradėtų kraujuoti, atsigulkite ant nugaros, prispauskite punkcijos vietą ir susisiekite su savo gydytoju. Apie punkcijos vietos spalvos pasikeitimą, skausmą ar šilumos jausmą, būtinai praneškite savo gydytojui. Nedelsiant susisiekite su gydytoju, jei jaučiate skausmą arba didelį/dažną diskomfortą krūtinėje.
Dauguma žmonių gali grįžti prie savo įprastinių darbų jau po savaitės. Žmonėms dirbantiems sunkų fizinį darbą gali prireikti daugiau laiko.
Daugumai žmonių koronarinės širdies ligos gydymas pagerina kraujotaką, kuri prieš tai buvo užblokuota dėl užkalkėjimo. Tačiau nė viena iš procedūrų negali sustabdyti aterosklerozės.
Jei gydytojas jums paskyrė stentavimo procedūrą, jums gali kilti įvairių klausimų; čia pateikti dažniausiai pacientams kylantys klausimai.
Vos tik stentas išplečiamas ir prispaudžiamas prie kraujagyslės sienelių, jis ten pasilieka visam laikui. Prieš tyrimą, būtinai pasakykite gydytojui, kad turite implantuotą stentą.
Norint išvengti stento trombozės, pats svarbiausias dalykas yra vartoti vaistus, kuriuos jums paskyrė gydytojas. Nenustokite vartoti šių vaistų, kol gydytojas nepasakė kitaip, nors ir jaučiatės daug geriau. Jei jums implantuotas vaistus išskiriantis stentas, jums gali reikėti vartoti vaistus ilgiau, metus ar daugiau.
Gali taip būti, dažniausiai dėl to, kad susidarė naujas užsikimšimas toje pačioje arba kitoje arterijoje. Nors stentai yra linkę sumažinti restenozės tikimybę, tačiau arterijos vis tik gali ir vėl susiaurėti. Jei taip nutiko, jūs jausite panašius simptomus kaip ir prieš pirmąją stentavimo procedūrą, t.y. skausmą krūtinėje, dusulį, ypač fizinio aktyvumo metu.
Vainikinių širdies arterijų šuntavimas yra dažnai taikoma širdies operacija, tai atviros chirurgijos operacija (atveriama krūtinės ląsta. Jos metu chirurgas paima dalį sveikos kraujagyslės iš jūsų kojos, krūtinės arba rankos. Tuomet paimta kraujagyslė prijungiama (persodinama) prie vainikinės širdies arterijos truputį žemiau užsikimšimo vietos. Taip sukuriamas naujas „aplinkelis“ kraujui tekėti. Šuntavimo operacijos metu taikoma pilna nejautra ir atveriama krūtinės ląsta.
Operacija nesustabdžius širdies - tokia operacija atliekama nesustabdžius širdies ir reikalauja tam tikros įrangos, kuri leistų chirurgui operuoti širdį jai plakant.
Operacija sustabdžius širdį - dauguma šuntavimo operacijų atliekamos atviru būdu (atveriama krūtinės ląsta), kai širdis yra sustabdoma, o kraujotakai palaikyti pasitelkiama speciali dirbtinės kraujotakos širdies-plaučių mašina.
Šuntavimo operacija padeda dešimtims tūkstančių žmonių visame pasaulyje kasmet. Šio tipo operacijos metu paciento širdis plaks, jam nereikės dirbtinės kraujotakos aparato.
Šuntavimas nesustabdžius širdies, paprastai tariant, yra operacija atliekama plakant širdžiai chirurginės operacijos metu. Tokios operacijos metu nereikalingas dirbtinės kraujotakos aparatas, kadangi jūsų paties širdis ir plaučiai funkcionuos patys.
Stabilizavimo sistemą sudaro širdies pozicionierius ir audinių stabilizatorius. Širdies pozicionierius nukreipia ir prilaiko širdį tokioje pozoje, kad būtų patogiausiai prieiti prie užsikimšusios arterijos. Medtronic Octopus® audinių stabilizatorius sumažina mažo širdies ploto judesį kol kita širdies dalis normaliai plaka.
Šuntavimo operacija nesustabdžius širdies yra saugi ir patikrinta alternatyva įprastai šuntavimo operacijai sustabdžius širdį. Daugumai pacientų pagerėja savijauta ir sumažėja arba visai išnyksta simptomai daugeliui metų. Jie greičiau atsistato po operacijos, nei tie, kurie buvo operuoti sustabdžius širdį.
Operacija nesustabdžius širdies paprastai trunka apie 3 - 6 valandas - priklausomai nuo to, kiek arterijų reikia šuntuoti. Jums bus suteikta pilna nejautra. Širdis nebus sustabdyta ir plaks visos operacijos metu.
Krūtinės ląstos atvėrimas - chirurgas po krūtine padarys pjūvį ir atvers krūtinės ląstą, kad pasiektų širdį.
Šuntavimas - vos tik išimama vena ar arterija, chirurgas prijungia vieną šunto galą prie aortos, o kitą žemiau užsikimšimo vietos.
Operacijos pabaiga - procedūros pabaigoje, į krūtinę įvedami specialūs vamzdeliai skysčių krūtinėje pertekliaus drenažui. Jie bus išimti praėjus maždaug parai po operacijos. Po operacijos jūs būsite stebimas intensyvios terapijos skyriuje nuo 12 iki 24 valandų. Stabilizavus jūsų būklę, būsite perkeltas į skyrių ir praleisite ten kurį laiką iki išrašymo iš ligoninės.
Pagrindinis šių dviejų operacijų skirtumas yra dirbtinės kraujotakos aparatas. Įprastinės operacijos metu širdis yra sustabdoma, todėl naudojamas dirbtinės kraujotakos aparatas, kuris užtikrina tolesnę širdies ir plaučių veiklą operacijos metu. Operacijai nesustabdžius širdies reikia širdies pozicionieriaus ir audinių stabilizatoriaus. Šiuos prietaisai chirurgui reikalingi stabilizuoti širdies plotą, kuriame reikia šunto.
Kardiovaskulinių ligų prevencijai galima padaryti daug - vartoti vaistus, teisingai maitintis, reguliariai mankštintis ir panašiai. Visi gyvenimo būdo pasikeitimai gali padėti, tačiau kartais to nebeužtenka.
Jei jūs jau patyrėte miokardo infarktą ar jaučiate kitus koronarinės širdies ligos simptomus, šeimos gydytojas jus nusiųs pas kardiologą. Kardiologas - tai gydytojas, kuris specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligų srityje. Šis specialistas atliks daugelį tyrimų ir išsiaiškins paciento jaučiamus širdies ligos simptomus.
Kardiochirurgas - tai kardiologas, kuris gydo širdies ligas chirurginiu būdu. Anesteziologas - gydytojas, kuris rūpinasi anestezija operacijos metu, kad ji būtų užtikrinta ir saugi. Slaugytoja anesteziologė - slaugytoja padedanti anesteziologui, ji yra atsakinga už anestezijos kontrolę operacijos metu ir padeda užtikrinti jūsų saugumą visos procedūros metu. Perfuzininkas - žmogus dirbantis dirbtinės kraujotakos aparatu, užtikrinantis jo tinkamą veikimą. Operacinės slaugytojos - slaugytojos yra labai svarbios gydytojų komandos narės. Jos asistuoja kardiochirurgui operacijos metu ir yra atsakingos už jūsų paruošimą bei priežiūrą nuo procedūros pradžios iki pat atsistatymo. Dietologas - Tinkama mityba yra labai svarbi prieš operaciją ir po jos. Fizioterapeutas - žmogus, dirbantis kartu su jūsų gydytoju ir jumis, kad padėtų kuo greičiau atsistatyti fiziškai po operacijos.
Koronarografija - vienas iš rentgenografijos tipų, kurios metu matomos širdies arterijos ir užsikimšimo vieta. Jūs susitiksite su kiekvienu iš gydytojų komandos nariu.
Reabilitacija po intervencijos
Kraujotakos sistemos ligų reabilitacija padeda atkurti fizinį pajėgumą, pagerinti širdies ir kraujagyslių funkciją, sumažinti simptomus bei grįžti prie saugios kasdienės veiklos. Pirmo vizito metu atliekame dabartinės būklės ir toleruojamo fizinio krūvio vertinimą, nustatome individualius tikslus ir sudarome saugią, progresuojančią kineziterapijos programą.
tags: #reabilitacija #po #koronarines #intervensijos