Psichologinis smurtas - tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas dažniausiai pasitaiko artimoje aplinkoje - namuose.
Kas yra psichologinis smurtas?
Trumpai tariant, tai - savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų. Psichologinis smurtas visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Psichologinis smurtas - tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių, pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai.
Formos ir požymiai
Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas. Psichologinis smurtas lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Pavyzdžiui, nuolatiniai kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai.
Nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, net grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus - visa tai yra pačios įvairiausios psichologinio smurto formos.
Taip pat skaitykite: Lėtinis nuovargis slaugytojams
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą paauglystėje
Ženklai, kad paauglys savo artimoje aplinkoje galimai patiria smurtą, yra labai panašūs į mažamečių vaikų, tačiau kartu su branda atsiranda ir naujų požymių. Kai kurie pradeda labiau dominuoti, taip pat išryškėja skirtumai tarp smurtą patiriančių merginų ir vaikinų. Pavyzdžiui, merginos yra labiau linkusios atsiskirti nuo kitų bendraamžių, jos patiria valgymo sutrikimus, nerimo, panikos priepuolius ir depresiją.
Staiga suprastėję mokymosi rezultatai, vėlavimas į pamokas arba jų praleidinėjimas, negebėjimas susikaupti, sustiprėjusi lyties raiška, paremta heteronormatyviniais standartais, gali sufleruoti, kad jaunuolis yra įsitraukęs į žalingus romantinius santykius. Dažnai paauglių smurtiniai romantiniai santykiai pasižymi tuo, kad tas pats asmuo vienu metu gali būti abu - tiek aukos, tiek smurtautojo vaidmenyje.
Paaugliai darosi vis savarankiškesni, organizuoja užsiėmimus be suaugusiųjų dalyvavimo, bendrauja virtualioje erdvėje ir išmoksta kontroliuoti savo elgesį priklausomai nuo situacijos. Tai reiškia, kad paauglio patiriamas bendraamžių smurtas gali ilgiau išlikti nepastebėtas suaugusiųjų.
Psichologinio smurto pasekmės paaugliams
Psichologinis smurtas nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Nuolatinė įtampa dėl patyčių: ką svarbu žinoti tėvams
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.
Tapatumo raida paauglystėje ir smurto įtaka
Vienas iš reikšmingiausių mūsų asmenybės formavimosi laikotarpių neabejotinai yra paauglystė. Paauglystės laikotarpiu pagrindine tolimesnės sėkmingos raidos užduotimi tampa savo tapatumo kūrimas (Myers & DeWall, 2021). Būtent paauglystėje kartu su klausimu „kas aš esu“ pradedami kelti ir klausimai „koks aš turėčiau/norėčiau būti?“ arba „kuris aš esu tikras?“ arba „kuris aš esu tikras?“ ir pan.
Plačiausiai paauglystės laikotarpiu vykstančius procesus analizavo E. Erikson remdamasis savo psichosocialinės asmenybės raidos teorija. Pagrindinė paauglystės stadijos užduotis - pasiekti Ego tapatumą ir išvengti vaidmenų neaiškumo bei sumaišties. Todėl šiuo laikotarpiu paauglys siekia išsiaiškinti kas jis/ji yra, koks jis/ji yra ir kokiu jis/ji taps (Erikson, 2004).
Marcia (2012) išskiria keturias asmenybės tapatumo raidos būsenas paauglystėje. Šios būsenos išgyvenamos viena paskui kitą hierarchine tvarka - nuo žemiausios iki aukščiausios:
- Difuzijos būsena. Paaugliai gali jaustis išgyvenantys krizę, bet gali taip ir nesijausti. Jie neapmąsto savo asmeninių tikslų bei vertybių, nedaro jokių tvirtų sprendimų, kad įgyvendintų savo pasirinkimus.
- Išankstinio sprendimo būsena. Paaugliai įgyvendina tam tikrus savo tikslus ir siekius neapmąstydami jų asmeniškai, o perima tėvų ar kitų autoritetingų asmenų tikslus bei vertybes.
- Moratoriumas. Šią būseną išgyvenantys paaugliai tyrinėja alternatyvas, bandydami rinktis kurią nors iš jų.
- Pasiekto tapatumo būsena. Ši būsena būdinga paaugliams ir suaugusiems, patyrusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų, tvirtai apsisprendusiems.
Analizuojant asmenybės tapatumo raidą paauglystėje yra svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia tapatumo formavimąsi. Vienas iš daugiausiai analizuotų veiksnių, turinčių įtakos paauglių tapatumo raidai yra tėvų vaidmuo. Kaip skelbia vieno tyrimo išvados, tėvų taikomas auklėjimo stilius yra susijęs su paauglių gebėjimu identifikuotis su tam tikrais socialiniais vaidmenimis ir prisiimti įsipareigojimus, susijusius su tais vaidmenimis.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs smurto prevencijos būdai ugdymo įstaigose
Didžiausią įtaką paauglių elgesiui turi bendraamžių grupė, todėl jų vaidmuo formuojantis asmenybės tapatumui taip pat yra plačiai tyrinėjamas. Siekdami priklausyti tam tikrai bendraamžių grupei paaugliai perima tos grupės išskirtinius atributus ir elgesio modelius taip susitapatindami su grupe. Jauniems žmonėms, siekiant įsitraukti į visuomenę, grupės tapatumas tampa ne mažiau svarbiu nei asmeninis tapatumas.
Augimas smurtinėje aplinkoje ilgainiui taip pat gali iškreipti jaunuolių smurto suvokimą ir išugdyti atsparumą kitų emocijoms, ypač, jei namuose smurtautojas skatina vaiką stoti jo pusėn. Tai gali sutrikdyti sveiką tapatumo formavimąsi ir vėliau koreliuoti su sunkumais emocijų reguliacijoje bei tarpasmeniniuose santykiuose.
Mentalizacija ir jos reikšmė
Mentalizacija - gebėjimas suvokti savo bei kito asmens mintis, jausmus ir ketinimus - yra svarbus mechanizmas, padedantis jaunam žmogui interpretuoti socialinius signalus ir kurti brandžią tapatybę. Paaugliai, auginami smurtinėje arba emociškai nesaugioje aplinkoje, gali prarasti pasitikėjimą savo vidiniais jausmais ir kitų ketinimais, todėl jų gebėjimas mentalizuoti gali būti susilpnėjęs.
Psichologiniame smurte smurtautojas tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
Prevencija, atpažinimas ir pagalba
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius - žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu ir atsiradęs nesaugumo jausmas.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba.
Ką daryti patyrus smurtą? Svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos. Kai pagalbos reikia čia ir dabar, kreipkitės į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centrų specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą. Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis. Visus kontaktus rasite ČIA. Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojų, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų. Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Praktiniai patarimai paaugliams ir suaugusiems
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
- Saugokite įrodymus: psichologinį smurtą dažniausiai sunku įrodyti, todėl labai praverčia susirašinėjimų išsaugojimai, telefoninių pokalbių išklotinės, užfiksuoti konfliktų įrašai.
- Kasdienėse veiklose ugdykite savo dvasingumą; dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį.
- Jei moksleivis patiria smurtą, pirmiausia pabandykite pasikalbėti su juo (-a) bei pasiūlyti pagalbą; pastebėjus elgesio ar fizinius požymius verta nukreipti į mokyklos arba išorinius specialistus.
Statistika ir visuomenės iššūkiai
Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. 2022 m. specializuot pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė beveik 10 tūkst. asmenų. 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiai užregistruota beveik 41 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
Resursai ir literatūra
Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.
Literatūros ir tyrimų sąrašas: Erikson, Marcia, Myers & DeWall, Klimstra ir kt., APA Dictionary of Psychology, Mahoney et al. (2022), Aizpurua et al. (2021), Lutgendorf (2019), World Health Organization (2012).
| Simptomai / požymiai | Galimi padariniai |
|---|---|
| Izoliacija nuo bendraamžių, vengimas mokyklos | Depresija, prastesni mokymosi rezultatai |
| Valgymo sutrikimai, panikos priepuoliai | Psichosomatiniai sutrikimai, lėtinis stresas |
| Nuolatinė kritika, žeminimas | Sumažėjusi savivertė, nerimas |
tags: #patiriamo #psichologinio #smurto #mentalizacijos #ir #tapatumo