Autizmas arba autizmo spektro sutrikimai (angl. Autism spectrum disorder; ASD) - vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Autizmas - tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą.
Šis sutrikimas apima platų neurologinių raidos skirtumų spektrą, todėl kiekvienas autizmo spektrą turintis asmuo turi unikalių stiprybių ir sunkumų.
Autizmo spektro sutrikimų paplitimas ir epidemiologija
Autizmo spektro sutrikimas nėra naujas reiškinys, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmo spektro sutrikimo apibūdinimas ir simptomų įvairovė
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Šis spektras vadinamas „spektru“, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmas nėra liga ar asmenybės bruožas, tai neurologinis sutrikimas, kuris lemia netipinį bendravimą, socialinius sunkumus ir pasaulio suvokimą.
Taip pat skaitykite: Profesionalus logopedo įvertinimas autizmui
ASS turinčio vaiko smegenys vystytis kitaip pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, tačiau jie tampa ryškesni vaikui augant.
Pagrindinės simptomų grupės
- Socialinių įgūdžių stoka
- Pasikartojantis elgesys (vadinami stimai)
- Kalbos bei neverbalinio komunikavimo problemos
Požymių stiprumas ir kombinacija gali labai skirtis. Vieniems asmenims sunkiausia komunikuoti su aplinka, kitiems būdingi būna stipriai kartojami tie patys veiksmai, o tretiems gali pasireikšti itin ryškus susidomėjimas viena veikla ar temomis.
Sindromų ir raidos skirtumų išsidėstymas
Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų. Socialinio vystymosi sutrikimai stebimi anksti vaikystėje.
| Simptomas | Amžiaus tarpsnis | Galimi požymiai |
|---|---|---|
| Socialinio atsako sutrikimai | Kūdikystė | Nekreipia dėmesio į šypseną, nereaguoja į vardą |
| Kalbos raidos atsilikimas | 2-3 metai | Mažiau įvairi kalba, sunkumai tarimo, žodyno, frazių vartojime |
| Stereotipiniai judesiai | Ikimokyklinis amžius | Vaikščiojimas ant pirštų, plasnojimas rankomis, pasikartojančios veiklos |
Autizmo sindromą turintys vaikai dažnai nerodo socialinio supratimo, gali būti prisirišę prie neįprastų, dažniausiai kietų, daiktų. Jiems gali reikėti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali pasireikšti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais, sąrašais.
Maždaug nuo trečdalio iki pusės autistiškų asmenų neišvysto natūralios kalbos, kuri patenkintų jų kasdieninius bendravimo poreikius. Autistiškiems vaikams būdinga echolalija - kitų kalbėjimo atkartojimas.
Taip pat skaitykite: Kaip įsitraukti į globos iniciatyvas ir padėti vaikams
Sensoriniai ir motoriniai sunkumai
Centinė nervų sistema integruoja gautus stimulus iš: taktilinės (arba jutiminės), vestibuliarinės ir proprioceptinės sistemos. Padidėjęs arba sumažėjęs sensorinis jautrumas dažnai sukuria papildomų kasdienio gyvenimo iššūkių.
- Padidėjęs jautrumas garsams, vibracijai, šviesai
- Maitinimosi sutrikimai (išrankumas, netoleravimas tam tikrų tekstūrų)
- Nuolatinis noras liesti, liesti daiktus
Sensoriniai sunkumai ir jų atpažinimas svarbūs kasdienybei - sensorinės dietos sudarymas ženkliai gali pagerinti gyvenimo kokybę.
Kognityvinė, emocinė ir socialinė raida
Mūsų smegenų žievėje yra motorikos ir emocijų zonos, kurios atsakingos už gautos informacijos atpažinimą. Stebima, kad žmonėms su autizmo spektro sutrikimu neuronų aktyvumas šiose zonose yra žemesnis nei įprastos raidos žmogui.
Judesių kopijavimas („padaryk kaip aš“) ar atkartojimas gali būti apsunkintas, ypač jei reikia atlikti „veidrodinį“ judesį.
Vaikai su autizmo sutrikimu kartais gali atrodyti neempatiški, emociškai šalti, tačiau taip manyti yra klaidinga - dažniausiai jų viduje emocijos “verda”, tačiau jos išreiškiamos ritualais ar stimais dėl sunkumų jas suprasti ir išreikšti.
Taip pat skaitykite: kaip užtikrinti vaikų saugumą internete
Problematiškas socialinis kontaktas kyla ne dėl nenoro bendrauti, o dėl to, kad nesuprantamos ir sunkiai naudojamos socialinės taisyklės.
Diagnozavimo procesas
Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Diagnozavimui renkami duomenys apie vaiko vystymąsi, elgesį, atliekami standartizuoti psichologiniai ir elgesio testai, stebimos kasdienės situacijos.
- Anamnezė: išsami vaiko raidos istorija
- Elgesio stebėjimas įvairiose aplinkose
- Specialistų konsultacijos (psichologai, neurologai, logopedai ir kt.)
- Standartizuoti vertinimo metodai
- Tėvų, šeimos įtraukimas
Neretai diferencinė diagnostika būtina, siekiant eliminuoti kitus raidos ar elgesio sutrikimus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Manoma, kad autizmą sukelia kompleksinis genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
- Genetika: vyrauja stiprus genetinis pagrindas, dažniau nustatoma vaikams, kurių giminėje jau yra autizmo atvejų, taip pat tėvų vyresnis amžius didina riziką
- Aplinkos veiksniai: mažas naujagimio svoris, gretutinės genetinės patologijos (Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ir kt.).
Taip pat dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi berniukams (iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms).
Autizmo stipriosios pusės ir iššūkiai
Kalbant apie autizmą, dažniausiai minimi iššūkiai ir sunkumai, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi - nuoseklumu, gebėjimu itin giliai susitelkti į veiklas, išskirtiniu jautrumu detalėms ar tam tikrais pavieniais gabumais.
Vis dažniau autizmas suvokiamas kaip viena iš neuroįvairovės formų, atspindinti žmogaus neurologinės raidos įvairovę, o ne liga.
Pagalba, ugdymas ir bendravimas su autizmu
Šiuo metu nėra žinomo būdo išgydyti autizmą, nes tai nėra liga, o raidos sutrikimas. Tačiau ankstyva intervencija ir tinkama terapija gali padėti vaikams su autizmu išmokti svarbių įgūdžių ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, socialinių įgūdžių formavimas, taikomoji elgesio analizė (ABA), logopedinė terapija, ergoterapija, žaidimai ir sensorinių poreikių palaikymas.
- Ankstyva, kryptinga intervencija veiksmingiausia
- Specializuotos ugdymo programos, individualus mokymo planas
- Pagalbinės priemonės: PECS kortelės, paveikslėlių kalba, laikmačiai, sensorinės pagalbinės priemonės
- Tėvų, šeimos konsultavimas ir palaikymas
Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus, pvz. mokytojo padėjėją, specialias mokymosi priemones, atskirus kampus
Šeimoms rekomenduojama mokytis apie autizmą, megzti ryšį su vaiku, stebėti elgesį, palaikyti domėjimąsi ir žaidimus.
Labai svarbus ne tik vaiko poreikių atliepimas, bet ir artimųjų emocinis palaikymas, nes auginant autistiškus vaikus dažnai patiriamas emocinis nuovargis, išgyvenamas kaltės jausmas.
Socialinis požiūris, visuomenės informavimas ir neuroįvairovės samprata
Itin svarbios pagalbos kryptys priklauso nuo pasirinkto negalios modelio: medicininis modelis siekia koreguoti sutrikimą, o socialinis - palaiko asmens stiprybes ir orumą, kuria pagalbą artimoje aplinkoje. Dauguma autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, ir svarbu, kad pagalba būtų orientuota į sėkmingą asmens savarankiškumo, socialinių įgūdžių, komunikacijos formavimą.
Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne tik koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus, stiprybes.
Autizmo spektro sutrikimas tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Šiuolaikinio požiūrio tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų pagalbą, pritaikytą jo poreikiams ir galėtumėte pilnavertiškai dalyvauti socialiniame ir profesiniame gyvenime.