Skaitmeninė erdvė tapo neatsiejama vaikų kasdienybės dalimi, tačiau kartu su ja auga ir pavojų mastas. Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinės kasdienybės dalimi, ir nors jie gali suteikti daug naudos, tokios kaip galimybė bendrauti su draugais, mokytis ir dalintis idėjomis, jie taip pat kelia tam tikrų pavojų, ypač vaikams ir paaugliams.
Amžiaus ribos ir brandos vertinimas
Oficialiai susikurti paskyrą socialiniuose tinkluose leidžiama nuo 13 metų. Europos Parlamento bendrai apibrėžtas amžius - 13 metų, panašias rekomendacijas siūlo ir JAV organizacijos. Tačiau daugelis pradeda anksčiau, nes jie yra smalsūs.
Tik 13 metų ir vyresni asmenys pagal šį įstatymą gali turėti paskyras be tėvų sutikimo. Tačiau ši taisyklė nėra universali, nes skirtingos platformos gali turėti skirtingus amžiaus reikalavimus. Ne kiekvienas 13-metis yra pasirengęs socialiniuose tinkluose elgtis atsakingai. Tai priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo vaiko brandos, gebėjimo saugiai elgtis internete bei supratimo apie asmeninės informacijos svarbą.
Dauguma socialinių tinklų riboja vartotojų amžių ir leidžia jais naudotis nuo 13 metų. Jaunesniems vaikams galima pradėti susipažinti su socialiniais tinklais, naudojantis tėvų paskyromis, kartu su jų priežiūra.
Tėvų vaidmuo: taisyklės, dialogas ir priežiūra
Geriausi veiksmai yra pereinamieji, nuo mažiausio amžiaus, kai vaikai sužino apie socialinius tinklus ir pradeda norėti turėti savo paskyrą. Tai reikia vertinti labai individualiai, kai kurie pradeda domėtis ankstyvame amžiuje, o kitiems gali būti neįdomu net ir peraugus 13 metų amžių.
Taip pat skaitykite: Profesionalus logopedo įvertinimas autizmui
Reikia kurti taisykles. Reikia vaikams paaiškinti, kokios yra galimos grėsmės, kokie yra privalumai tų socialinių tinklų ir kas jų ten gali tykoti. Svarbu domėtis, ką vaikas veikia, kokie jo draugai, kokias nuotraukas publikuoja, ką seka ir visai nesvarbu ar patys tėvai naudojasi socialiniais tinklais ar ne. Bet tai neturi būti šnipinėjimas. Tokiu elgesiu tėvai vaikui siunčia žinutę, kad juo nepasitiki.
Nesmerkite. Verčiau pradėkite nuo klausimo: „Ką tu ten veiki? Kas tau įdomu?“ Įsitraukite. Pažiūrėkite kartu jo sekamus profilius, aptarkite, kas jums kelia nerimą. Sutarkite taisykles. Laikykitės taisyklių.
Vaikui taisykles reikia kartoti nuolat. Aiškinti, kokios informacijos apie save negalima skelbti, kokią galima. Jeigu vaikas kelia nuotraukas ar vaizdo įrašus, rekomenduojama tėvams juos prieš tai peržiūrėti. Galima bendrai namuose apibrėžti taisykles: pavyzdžiui, jeigu tai yra informacija susijusi su šeima, galbūt kažkokie konfidencialūs dalykai, vaikai turėtų pasikonsultuoti su tėvais ir bendrai sutarti, kokia informacija turėtų būti viešinama, o kokia ne.
Ar turėtų tėvai žinoti vaikų prisijungimo duomenis? Čia nuomonės išsiskiria, tiek ekspertų, tiek pačių jaunuolių. Ankstyvame amžiuje tėvai turėtų žinoti prisijungimo duomenis. Paauglystėje tėvai jau neturėtų tiek kontroliuoti, paaugliui reikia erdvės ir privatumo. Nebūtina, juk galima prisėsti ir kartu pažiūrėti, kas, kur yra. Kita vertus, kartais tėvams patariu su vaikais pasirašyti sutartį. Ta prasme, paimti popieriaus lapą ir viską surašyti: kokios yra taisyklės, kas galima tėvams, kas - vaikams, kas bus, jei kuri nors pusė taisykles pažeis. Tokią „sutartį“ reikia pasirašyti ir iškilus klausimams bus įrodymas apie susitarimą.
Ribos ir laikmačiai: praktiniai saugumo žingsniai
Nustatykite saugias ribas ir laiko limitus. Kai nusprendžiate, kad vaikas yra pasirengęs naudotis socialiniais tinklais, labai svarbu nustatyti aiškias ribas. Amerikos pediatrų akademija (AAP) rekomenduoja tėvams nustatyti tiek laiko, tiek turinio apribojimus vaikams, kurie naudojasi socialiniais tinklais. Tai apima ne tik valandas, kurias vaikas leidžia prie ekranų, bet ir turinio stebėjimą bei pačių socialinių tinklų pasirinkimą.
Taip pat skaitykite: Kaip įsitraukti į globos iniciatyvas ir padėti vaikams
Rekomendacija: nustatykite laiko ribas, kad vaikas nepraleistų per daug laiko prie ekranų, taip pat bendraukite su juo apie tai, ką jis gali ir ko negali dalintis socialiniuose tinkluose. Kai kurie tėvai pasirenka naudoti programėles, kurios leidžia stebėti vaikų aktyvumą internete ir nustatyti ekranų naudojimo laiką.
Ribokite ekrano laiką. Stipriai ribokite ekrano laidą, paskatinkite vaiką imtis papildomos, naujos veiklos už ekrano ribų. Jeigu vaikas jaučiasi neramus ar nelaimingas, reikėtų siūlyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą ir pokalbį, o ne ekraną.
Pavojai internete ir kaip jų išvengti
Kokie didžiausi pavojai vaikui tyko internete? Reiktų atkreipti dėmesį dalinantis informacija, susidraugaujant su kažkuo, nes dažnai pasitaiko apsimetėlių, tiek dėl turtinių paskatų, tiek dėl kažkokių nuotraukų išviliojimo, pornografijos. Kitas svarbus dalykas, į ką reiktų atkreipti dėmesį - "internetiniai troliai", patyčios. Tai yra labai smarkiai susiję su emocine sveikata, su gerbūviu, kuris persikelia taip pat ir į realų gyvenimą. Patyčios gali labai stipriai paveikti emocinę sveikatą.
Viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka. Informaciją svarbu vertinti kritiškai. Internete galioja tos pačios bendravimo taisyklės ir moralės normos. Jei vaikas ką nors prisidirba socialinėje erdvėje, reikia kalbėtis su vaiku ir kalbėtis tada, kada jis nori. Vaikas turi žinoti, kad iš tėvų gaus paramą, o ne teisimą.
Galimi pavojai apima ir netikrą informaciją, nes jaunesniems žmonėms būna sunku ją įvertinti dėl informacijos ar gyvenimo patirties stokos. Visa tai gali būti susiję su politine manipuliacija, su pardavimais, bandymais parduoti produktus. Internete taip pat tyko kibernetiniai sukčiavimai: nutekėję kontaktiniai duomenys, tapatybės vagystės ir apgavystės. Nemalonu, bet net ir patyrus nutekėjimą, verta išsinešti vertingas pamokas apie profilio peržiūrą ir kontakto naudojimą.
Taip pat skaitykite: SADM kompetencija ir atsakomybės sritys
Rekomendacijos saugumui: Saugokite asmeninę informaciją. Paaiškinkite, kokie pavojai slypi socialiniuose tinkluose. Domėkitės vaiko veikla socialiniuose tinkluose. Jeigu kyla įtarimų, įveskite papildomas taisykles.
Patyčios ir kibernetinė prievarta
Vaikai bei paaugliai socialiniuose tinkluose taip pat susiduria ir su patyčių rizika. Su savo atžalomis reikėtų kalbėtis apie patyčių žalą, stengtis, kad vaikai patys neprisidėtų prie patyčių kultūros. Socialiniuose tinkluose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas, apie įžeidų ar žeminantį turinį ir bendravimą reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus.
Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę jiems bendrauti ar dalintis turiniu su konkrečiu asmeniu. Supažindinkite vaikus, kad jie gebėtų atpažinti netinkamą elgesį, kuris nukreiptas į juos arba į kitus asmenis. Bene svarbiausia, ką tėvai ar globėjai gali padaryti vaikui susidūrus su patyčiomis internete - jį palaikyti.
Vaikų privatumas internete – vaikų saugumas ir apsauga internete
Priklausomybė ir probleminis naudojimas
Nors oficialios socialinių tinklų priklausomybės diagnozės kol kas nėra, mokslininkai vis aktyviau tiria šį reiškinį ir vertina jį pagal tuos pačius priklausomybės požymius, kurie būdingi kitoms elgesio priklausomybėms. Kada dažnas telefono tikrinimas tampa problema? Kokie signalai rodo, kad socialiniai tinklai ima kenkti miegui, santykiams ar emocinei savijautai?
Dažnas noras tikrinti socialinius tinklus yra vienas iš požymių. Pavyzdžiui, jeigu apie socialinius tinklus vis daugiau ir daugiau galvojama, tarkime, kaip naudosimės, kada čia aš parašysiu, kada publikuosiu įrašą, ar kas nors palaikino, ir vis mintyse tai dominuoja. Arba, pavyzdžiui, žmonės, tarkim, bando sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais, bet vis tiek nepavyksta, vis tiek naudojasi tiek pat daug. Tai irgi toks tarsi priklausomybės požymis.
Vienas iš tokių ryškesnių priklausomybės požymių yra naudojimasis socialiniais tinklais siekiant pamiršti savo problemas arba atsiriboti. Ryškiausias požymis, kada vertėtų sunerimti, tai yra tada, kai naudojimasis socialiniais tinklais pradeda veikti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, santykius, darbą, miegą ir pan.
Alternatyvos ir prevencija
Siekiant sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime. Anot profesorės, vaikai turi turėti galimybę užmegzti tvirtus santykius gyvai, užsiimti mėgstama veikla ar rasti užsiėmimų, kurie skatina kūrybingumą bei bendravimą.
Užuot pasikliovus vien draudimais, tėvams rekomenduojama pasiūlyti vaikams geresnes alternatyvas. Todėl būtina įgyti reikiamas kompetencijas, kad suprastumėte, kuo jūsų vaikai gyvena, ir mokėtumėte juos tinkamai lydėti technologijų pasaulyje. Šie principai turėtų būti įgyvendinami tiek namuose, tiek mokykloje. Ji akcentuoja, kad suaugusiųjų elgesys yra svarbus pavyzdys - tėvai ir mokytojai neturėtų pernelyg daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, ypač valgant, prieš miegą ar laisvalaikiu.
Praktiniai alternatyvūs sprendimai
- Skatinkite užsiėmimus lauke, sportą ar kūrybines veiklas.
- Organizuokite šeimos išvykas be ekranų arba „ekrano laisvas“ vakarus.
- Pasiūlykite kitus socialinio bendravimo būdus - klubus, būrelius, savanorišką veiklą.
- Padėkite vaikui planuoti laiką internete: konkretūs valandų intervalai, pertraukos ir miego režimas.
Privatumo ir techninės saugos priemonės
Pirmas dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti socialiniuose tinkluose, yra privatumas. Tai reiškia, kad socialinių tinklų programėlių nustatymuose visuomet patartina rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia vartotojui dalintis turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis.
Kurdami savo profilį, susiduriame su dešimtimi iššokančių lentelių, prašančių jas užpildyti detalia asmenine informacija: pateikti gimimo ir gyvenamąją vietą, vedybinę padėtį, ką jau kalbėti apie kontaktinius duomenis - el. paštą ar telefono numerį, kuriuos dažnai įvedame nė nesusimąstę apie tai, jog šie duomenys gali sudominti ne vien mūsų draugų ratą. Skirkite laiko profiliui peržvelgti naujomis akimis.
Rūpinkitės tvirtais slaptažodžiais ir, jei įmanoma, naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją. Kurdami slaptažodį, nenaudokite to, kuriuo esate užsiregistravę kitose aplikacijose. Atsargumas gelbsti nuo tapatybės vagysčių ir kitų kibernetinių sukčiavimų.
Politika ir tarptautinės iniciatyvos
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pabrėžia, kad jaunų žmonių skaitmeninis saugumas turi tapti vienu iš pagrindinių Europos politikos prioritetų. Ji siūlo įvesti panašius apribojimus socialinių tinklų prieigai, kokie jau seniai galioja alkoholio ir tabako vartojimui.
Europos Sąjungoje šiuo metu jau yra tam tikros skaitmeninėje aplinkoje paauglius ginančios taisyklės. Pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktas draudžia paaugliams siūlyti personalizuotą reklamą, pagrįstą jų pomėgiais. Europos lygmeniu ketinama svarstyti galimybę nustatyti amžiaus ribą, nuo kurios būtų leidžiama naudotis socialiniais tinklais.
Šalys svarsto apribojimus. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė planą uždrausti vaikams iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais. Danija jau vasarį paskelbė apie planus uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose ir popamokinėse veiklose. Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, priėmusia įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis dalimi socialinės žiniasklaidos priemonių.
Duomenys ir tyrimai (lentelė)
| Rodiklis | Reikšmė / pastebėjimas |
|---|---|
| Amžiaus cenzas | 13 metų - daugumos platformų rekomenduojamas minimalus amžius |
| HBSC tyrimas (Lietuva) | Beveik pusė moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais tapo probleminiu; 1 iš 8 - didelė priklausomybės rizika |
| Kasdien praleidžiamas laikas | Paaugliai gali praleisti 7 ir daugiau valandų per dieną socialiniuose tinkluose |
| Rekomenduojamas ekranų laikas | Riboti iki ne daugiau kaip 2 valandų aktyvaus laiko prie ekranų mokiniams (bendros rekomendacijos) |
Dažniausios klaidos, kurių reikia vengti
- Per mažai įsikišimo: nors svarbu suteikti vaikui laisvės, pernelyg didelis pasitikėjimas gali sukelti nesaugias situacijas.
- Nepakankamas dialogas: jei tėvai nesikalba su vaikais apie tai, kas vyksta internete, vaikai gali jaustis vieniši ir nesaugūs.
- Taisyklės be paaiškinimų: vaikai dažnai geriau priima taisykles, kai supranta jų reikšmę ir pasekmes.
Kaip elgtis, jei įtariate, kad vyksta kažkas negero?
Jeigu įtariate, kad vyksta kažkas negero, visų pirma, pasikalbėkite su vaiku. Jeigu įtariate, kad jūsų vaikas socialiniuose tinkluose patyrė apgaulę, patyčias ar kitą riziką, pirmiausia pasikalbėkite su juo ramiai, suteikite paramą ir aptarkite veiksmus: pranešimas platformai, užblokavimas, papildoma saugumo kontrolė ar, jei reikia, kreipimasis į institucijas.
Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, svarbiausia yra pradėti nuo atviro pokalbio. Draudimai ir ribojimai be paaiškinimo gali sukelti tik didesnį pasipriešinimą, todėl būtina kalbėtis apie tai, kodėl jaunuolio „sėdėjimas telefone“ jums kelia nerimą ir rūpestį, ir ieškoti sprendimų kartu.
Teigiami socialinių tinklų aspektai
Teigiami dalykai gal labiausiai pasimato paauglystėje. Socialiniuose tinkluose vaikai bendrauja, draugauja, čia labai paprasta plėsti draugų ratą. Galima spręsti problemas, galima iškart gauti atsakymus. Teigiamų dalykų čia išties nemažai.
Naudojimasis socialiniais tinklais vienareikšmiškai tikrai nėra tik blogas dalykas. Labai priklauso nuo to, ką mes veikiame socialiniuose tinkluose. Jeigu mes ieškome sau naudingos informacijos, domimės pasaulio aktualijomis, jeigu bendraujame su kitais žmonėmis, mezgame ryšį ar galų gale kai kurie socialinius tinklus naudoja tiesiogiai savo darbui, tiesą sakant, tai gali netgi prisidėti prie mūsų gerovės ir prie geresnės savijautos.
Vis dėlto, jeigu socialiniuose tinkluose dažniausiai pasyviai stebime, ką veikia kiti, jeigu stebėdami lyginame save su kitais, tokiu atveju tai gali prisidėti prie prastesnės savijautos. Todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir mažinti pasyvų „scrollinimą“.
tags: #paskaita #saugus #naudojimasis #socialiniais #tinklais