Reabilitacijos procesas prasideda nuo tinkamo pasiruošimo - tiek administracinio (siuntimo ir atvykimo laiko) , tiek praktinio (mankštos plano ir namų aplinkos pritaikymo). Svarbu žinoti reabilitacijos skyrimo terminus, pradinės ir tolimesnės reabilitacijos pobūdį bei, svarbiausia, kaip saugiai ir efektyviai atlikti pratimus pagal gydytojo ir kineziterapeuto rekomendacijas.
Siuntimo galiojimas ir atvykimo į reabilitaciją laikas
Kai pacientas dėl reabilitacijos šeimos gydytojo ar gydančio gydytojo siunčiamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultaciją, užsiregistruoti į ją būtina per 60 dienų. Šiuo atveju tai nėra patekimo pas FMR gydytoją terminas - per 2 mėnesius būtina tik užsiregistruoti. Nauja! 2023 metų rugsėjį pasikeitė kai kurie medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo ir teikimo reikalavimai. Vienas svarbiausių pasikeitimų - pacientas į reabilitacijos įstaigą privalo atvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo siuntimo reabilitacijos paslaugoms gauti pasirašymo. Jei pacientui reabilitacija pagal medicininius simptomus reikalinga vėliau, konkrečią atvykimo datą nustato ir įrašo gydytojas.
Pradinė reabilitacija pradedama teikti ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Ambulatoriškai FMR gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, klinikinę būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus, pagal poreikį skiria pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugas ir nusprendžia, ar tikslinga pakartotinė konsultacija.
Pradinė reabilitacija: apimtis ir organizacija
Vienu pradinės reabilitacijos gydymo epizodu gali būti skiriama nuo 5 iki 25 procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Iš jų bent 10 turi būti atliekamos individualiai. Paskirtas procedūras rekomenduojama atlikti toje pačioje įstaigoje, kurioje konsultavo FMR gydytojas. Gydantis ligoninėje taip pat įvertinamos paciento biopsichosocialinės funkcijos ir pagal poreikį skiriama pradinė reabilitacija. Stacionare ją sudaro tik individualios reabilitacijos procedūros, kurių skaičius priklauso nuo paciento funkcinės būklės ir gydymo specializuotame skyriuje trukmės.
Kada pradinė reabilitacija neskiriama? Kartais pacientai ir be pradinės reabilitacijos gali būti siunčiami į reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas - kai reikia paruošti pirminiam (gydomajam) ar nuolatiniam protezavimui, kai skiriama palaikomoji reabilitacija, taip pat suteikus dienos chirurgijos paslaugas ar FMR gydytojui pagrįstai nusprendus (priežastys turi būti nurodytos medicinos dokumentuose).
Taip pat skaitykite: Kalėdos globos namuose: pasiruošimo darbai
Stacionarinė reabilitacija ir prioritetai
Stacionarinė reabilitacija skiriama tik po gydymo stacionare, išskyrus kai kuriuos atvejus. Pavyzdžiui, stacionarinė reabilitacija, nesigydžius ligoninėje, gali būti skiriama vaikams ar suaugusiesiems, kai buvo suteiktos dienos chirurgijos paslaugos; skiriama palaikomoji reabilitacija; po taikyto stacionarinio gydymo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje paciento būklė pasikeitė taip, kad gali būti teikiamos reabilitacijos paslaugos ir kt.
Nauja! Stacionarinė reabilitacija gali būti skiriama suteikus dienos stacionaro paslaugas, kurių metu taikytas chemoterapinis ar spindulinis gydymas dėl onkologinių ligų. Jei pacientas dėl netikėtos ligos iš įstaigos, kurioje gauna reabilitaciją, perkeliamas į kitą įstaigą ar skyrių, teikiančius stacionarinio gydymo paslaugas, paciento grįžimą į reabilitaciją derina jį gydantis gydytojas. Jei stacionarinio gydymo trukmė viršija 20 dienų, bet išlieka poreikis tęsti reabilitaciją, prieš pacientui grįžtant į reabilitaciją, jo būklę turi įvertinti FMR gydytojas.
Kada reabilituotis vykstama nedelsiant? Reabilitacinį gydymą būtina skirti iš karto diagnozavus ligas ir sveikatos sutrikimus, lemiančius pagrindines mirties priežastis ar sukeliančius neįgalumą. Tai prioritetinė stacionarinė reabilitacija, kuriai sukurti „žalieji koridoriai“, skirti sunkiomis ligomis sergantiems pacientams po gydymo ligoninėje, kai ypač svarbu reabilitacijos paslaugas gauti laiku. Prioriteto tvarka reabilitacija skiriama po infarkto, insulto, traumų, po operacijų dėl tam tikrų onkologinių ligų ar endoprotezavimo operacijų ir itin sunkios sveikatos būklės ligoniams, kuriems reikia tretinės stacionarinės reabilitacijos, taip pat vaikams, kuriems reikia antrinės ar tretinės stacionarinės reabilitacijos.
Reabilitacijos pradžia ir paciento atsakomybė
Rekomenduojama nedelsti: medicininės reabilitacijos procedūros turi būti pradedamos kuo greičiau po FMR gydytojo konsultacijos, ne vėliau kaip per 21 dieną, nebent gydytojas nustato ir įrašo, kad jas reikėtų pradėti vėliau (pavyzdžiui, laukti kaulo sugyjimo). Pacientui pačiam atidėti paskirtą reabilitaciją galima tik dėl pateisinamų priežasčių (kitos ligos, artimojo mirties ir pan.). Jei pacientas negali pradėti reabilitacijos laiku dėl asmeninių aplinkybių (komandiruotė, egzaminai ir pan.), jis turi pasirašyti, kad šiuo metu reabilitacijos atsisako, o vėliau esant poreikiui jam gali būti teikiama pakartotinė FMR gydytojo konsultacija ir reabilitacijos poreikis vertinamas iš naujo.
Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro FMR gydytoja Laura Sabienė pastebi, kad veiksminga medicininė reabilitacija - tai kompleksinis reabilitacijos metodų (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, gydomojo masažo ir kt.) taikymas, kurį skiria FMR gydytojas pagal siuntime nurodytą diagnozę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų ir ligos sunkumo laipsnį, o ne pagal paciento pageidavimus.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinės globos namai ruošiasi šventėms
Mankštos nauda ir poveikis įvairioms sistemoms
Fizinis aktyvumas yra svarbus kiekvienam, įskaitant ir neįgaliuosius. Reguliari mankšta gali teigiamai veikti ligos eigą ir bendrą savijautą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Liana Stričkienė pabrėžia, kad judėjimo režimas yra svarbus gydant įvairias ligas, kadangi įvairus fizinio krūvio intensyvumas (atliekant specialius pratimus) gali paveikti organizmo funkciją.
Mankštos nauda virškinimo sistemai: gydant virškinimo sistemos ligas, svarbu judėjimo režimas, kadangi įvairus fizinio krūvio intensyvumas gali paveikti virškinimo sistemos funkciją. Tyrimų duomenimis, kartojami mažo intensyvumo fiziniai pratimai sumažina gaubtinės žarnos vėžio riziką iki 50 proc. Fizinis aktyvumas gali sumažinti divertikuliozės riziką, kraujavimą iš virškinamojo trakto ir uždegimines žarnų ligas. Gerėja kraujotaka pilvo ertmės ir dubens organuose, veninio kraujo nutekėjimas.
Atliekant fizinius pratimus, skatinami centrinės nervų sistemos (CNS) nerviniai procesai. Darant fizinius pratimus, normalizuojasi galvos smegenų judėjimo centrų jaudinimas ir slopinimas.
Mankštos intensyvumo pasirinkimas ir pratimų rūšys
Specialistai mankštos intensyvumą skirsto į saikingą ir intensyvų. Saikingas fizinis krūvis skiriamas esant hiperkinezinei (padidinto aktyvumo) virškinimo sistemos ligos formai. Tokiu atveju pratimai yra nesudėtingi, atliekami gulint ant nugaros, šono arba sėdint. Mankštinamasi 20-30 min. Intensyvus fizinis krūvis skiriamas esant atoninei virškinimo sutrikimo ligos formai.
Atsižvelgiant į ligos pobūdį, skiriami atitinkami gydomosios gimnastikos pratimai. Jei kamuoja žarnyno spazmai, svarbu, kad atsipalaiduotų priekinė pilvo sienelė. Tokiems žmonėms jokiu būdu neskiriami pratimai pilvo presui stiprinti su jėgos elementais. Esant sumažėjusiam žarnyno tonusui, siūloma atlikti pratimus pilvo presui, naudojant jėgą. Pratimai atliekami nevalgius, išgėrus stiklinę šilto vandens. Specialūs pratimai pilvo presui pakaitomis skiriami su bendrais ir kvėpavimo pratimais.
Taip pat skaitykite: paciento paruošimas medikamentinei kardioversijai
Pratimų pavyzdžiai (virškinimo sistemos ir hemorojaus atvejams)
- Pratimai po valgio: gulint ant šono vieną koją sulenkti, kitą ištiesti; ištęstą koją kelti į viršų. Kvėpuoti laisvai. Eiti vietoje aukštai keliant kojas. Rankos ant juosmens.
- Pratimai sergant hemorojumi: atsigulti ant nugaros, vieną koją sulenkti, kitą ištiesti. Ištiestą koją atitraukiant į šalį įkvėpti, o pritraukiant - iškvėpti. Stovint atlikti mojamuosius judesius tiesia koja pirmyn ir atgal, į šalis. Kvėpuoti laisvai. Tempas lėtas, atliekami kartą per dieną.
- Pratimai pilvo presui stiprinti: atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti; iškvepiant pritraukti sulenktas kojas ir pasukti į kairę. Kiekvienas pratimas kartojamas nuo 4 iki 8 kartų.
- Pratimai atpalaiduojantys priekinę pilvo sienelę (žarnyno spazmams): atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti; lėtai tiesti vieną koją, po to sulenkti. Ištiesti koją ir atitraukti į šalį.
- Pratimai esant vidurių užkietėjimui: atlikti nevalgius arba išgėrus šilto vandens. Pavyzdžiai: sėdėti ant kėdės, kojos pečių plotyje, rankos iškeltos į viršų - įkvėpti ir paliesti rankomis pėdas; sėdėti ant žemės ir kelti tiesią koją.
Nugaros skausmas: priežastys ir saugi mankšta
Įkyrus ir varginantis nugaros skausmas - vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų. Dažniausiai pasitaiko juosmeninės ir kaklinės nugaros dalies skausmas, neleidžiantis džiaugtis visaverčiu judėjimu. Nugaros skausmo priežastys gali būti labai įvairios: raumenų perkrovos, netaisyklinga laikysena, sėdimas darbas ar pasikartojantys judesiai darbe, taip pat ir stresas.
Daugeliu atvejų nugaros skausmo priežastis - sutrikusi tinkama raumenų aktyvacija, tam tikrų sričių hipo- arba hipermobilumas, raumenų disbalansas ar įtampa. Kineziterapeutė Alina Jarackienė atkreipia dėmesį, kad nuo nugaros skausmo nėra apsaugotas nė vienas. Net ir pirmą kartą pajutus ūmų stiprų nugaros skausmą, reikėtų apsilankyti pas gydytoją, kad būtų galima nustatyti tikslią skausmo priežastį.
Kineziterapeuto vaidmuo šiame etape - padėti mažinti skausmą, mokyti skausmą malšinančių padėčių, kvėpavimo, tempimo pratimų. Esant lėtiniam skausmui, naudinga konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistais. Kineziterapija čia yra vienas svarbiausių gydymo metodų, nes ji orientuota ne tik į simptomų mažinimą, bet ir skausmo priežasties šalinimą.
Kaip saugiai mankštintis, jei skauda nugara?
Kineziterapeutė A. Jarackienė pabrėžia, kad viena dažnai daromų klaidų - noras stiprinti nugarą iš karto, kai tik ji pradeda skaudėti. Dažnai nugarą skauda ne todėl, kad nugaros raumenys silpni, o todėl, kad per silpni pilvo sienos raumenys, sėdmenys ar netinkamai aktyvuojasi. Todėl pradžioje reikia išmokti tinkamai aktyvuoti pilvo sieną, išlaikyti liemens raumenų kontrolę judesių metu, stiprinti sėdmenis, o ne iškart pulti prie intensyvaus nugaros stiprinimo.
Svarbiausia yra judesio kokybė ir kontrolė, o ne pratimų kiekis. Judesiai turi būti atliekami lėtai, sąmoningai, aktyvuojant gilųjį raumenyną - tik tuomet galima pasiekti ilgalaikių rezultatų. Kineziterapeutė rekomenduoja pradėti nuo lengvo fizinio aktyvumo bei kasdienės ergonomikos: taisyklingos laikysenos dirbant, pertraukų darymo, kūno padėties keitimo. Nėra vieno stebuklingo pratimo, kuris padėtų visiems. Kartais net paprastas atsitūpimas gali labai efektyviai atpalaiduoti juosmeninę nugaros dalį.
Struktūrizuotos mankštos svarba po traumų ir operacijų
Nuolat tobulėjant medicinos priežiūrai, reabilitacinė mankšta tapo neatsiejama kaulų lūžių gydymo dalimi. Ji vaidina svarbų vaidmenį pagreitinant atsigavimą. Personalizuoti reabilitacijos planai padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip sąnarių sustingimas, raumenų silpnumas ir minkštųjų audinių sukibimas. Struktūrizuotos mankštos pradžia netrukus po traumos ar operacijos turi didelės įtakos ilgalaikiams rezultatams.
Reabilitacinis pratimas reiškia paciento-vedamą atsigavimo komponentą, įskaitant savarankišką judesio treniruotę, raumenų susitraukimą ir atpalaidavimą, sąnarių mobilizavimą ir švelnų masažą. Pagrindiniai tikslai yra atkurti natūralius judėjimo modelius paveiktose vietose ir neutralizuoti neigiamą poveikį, atsirandantį dėl traumos, pvz., raiščių sutrumpėjimą, rando audinio susidarymą ar sumažėjusį lankstumą. Apibendrinant galima teigti, kad norint pasiekti sėkmingų ortopedinių rezultatų, labai svarbu aktyvus įsitraukimas į vadovaujamą funkcinę veiklą.
Praktiniai pratimai stiprinant raumenis ir gerinant ištvermę
Į kasdienę reabilitacinę programą gali būti įtraukti ir jėgos, ir aerobikos elementai, priklausomai nuo paciento būklės. Pavyzdžiui, jėgos pratimai padeda pagreitinti medžiagų apykaitą ir išlaikyti raumenų masę, o aerobika stiprina ištvermę.
- Skersinio traukimas: iš padėties sėdint, suimti skersinuką, traukti iki krūtinės, liemuo nepajudėjęs. Atlikti 2-3 serijas po 8-10 pakartojimų.
- Įtūpstai su svarmenimis virš galvos: atlikti 2-3 serijas po 10-12 pakartojimų.
- Pasisukimai su svoriu: 2-3 serijas po 8-10 pakartojimų.
- Aerobikos pratimai namuose: šuoliukas iš padėties pusiau pritūpus, šuoliukas atgal iš pritūpimo, prisėdimas - pratimai apšilimui arba rytinei mankštai.
Paruošimas grįžimui namo: ypač po insulto
Po insulto žmogus gali susidurti su įvairiais iššūkiais, todėl svarbu tinkamai pasiruošti reabilitacijai ir užtikrinti tinkamą aplinką bei priežiūrą. Prieš pacientui grįžtant namo svarbu suprasti, kokio tipo insultas jį ištiko, kokio tipo slauga po insulto gali būti reikalinga, kokie fiziniai pratimai, mankštos ir masažai reikalingi, kaip galima jam pritaikyti aplinką.
Namų aplinkos pritaikymas yra svarbus žingsnis prieš pacientui grįžtant namo iš ligoninės, kad žmogus juose jaustųsi saugiai ir patogiai. Kad žmogus laisvai judėtų savo namuose, gali prireikti perstumdyti baldus, pritvirtinti daugiau vietų paciento prisilaikymui, rekomenduojama pašalinti bet kokius daiktus, už kurių jis galėtų užkliūti ar atsitrenkti, pravartu būtų sušvelninti aštrius kampus, o dažnai jo naudojamas priemones padėti lengviau pasiekiamose vietose.
Vienas svarbiausių aspektų norint padėti ir tęsti reabilitacijos procesą namuose, tai fizinių gebėjimų ir kalbos atkūrimas. Svarbu tęsti specialistų nurodytus pratimus, nes mankšta po insulto gali padėti atkurti turėtus įgūdžius. Paciento artimiesiems vertėtų nepamiršti padėti jam atlikti pratimus, kuo daugiau bendrauti su ligoniu, lavinti jo kalbą.
Psichosocialinė parama
Būkite kantrūs ir supratingi: po insulto žmogus gali jaustis nesaugus, nusiminęs arba būti depresyvios nuotaikos. Socialiniai ryšiai ir motyvacija yra svarbūs - raginkite ir motyvuokite žmogų palaikyti savo socialinius ryšius ir išeiti iš namų. Svarbu suteikti žmogui kuo daugiau galimybių viską bandyti daryti pačiam ir savarankiškai, nes raumenys yra plastiški ir jiems reikia daug judėjimo, tam kad jie galėtų greičiau atsistatyti.
Jei artimieji negali skirti pakankamai laiko, rekomenduojama kreiptis dėl papildomos pagalbos - namuose dirbančių slaugytojų, kineziterapeutų ar ergoterapeutų paslaugų. Šie specialistai gali suteikti nuolatinę konsultacinę pagalbą ir palengvinti kasdienybę.
Logistika: ką daryti, kai nėra laisvų vietų ar reabilitacija nutraukiama
Jei per FMR gydytojo konsultacijoje nurodytą reabilitacijos pradžios laikotarpį paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje laisvų vietų nėra, jis registruojamas artimiausiu laiku vietą turinčioje gydymo įstaigoje. Jei reabilitacija nutraukiama dėl nenumatytų aplinkybių, vėliau, jei lieka ne mažiau kaip 30 proc. jos trukmės, reabilitacija gali būti tęsiama toje pačioje įstaigoje, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį po reabilitacijos paslaugų nutraukimo dienos.
Reabilitacijos skyrimas pagal funkcinius sutrikimus
Medicininė reabilitacija skiriama esant biopsichosocialinių funkcijų sutrikimams ir dažniausiai pradedama nuo pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos. Paslaugos skiriamos ne vien pagal diagnozę - reabilitacijos poreikį lemia funkcinės būklės sutrikimas, o ne konkreti nustatyta liga. Dėl procedūrų apimties sprendžia FMR gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, jam nustatytas ligas ir esamus funkcijų sutrikimus.
| Rodiklis | 2021 m. | 2022 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| "Medicininės reabilitacijos" suma (Seesam klientai) | X | 11X | 11 kartų |
| Vidutinė suma vienam asmeniui | Y | 3Y | 3 kartus |
| Nugaros ir stuburo masažai (nuo visų masažų) | 39% | 39% | - |
| Operacijos dėl išvaržų (nuo dienos chirurgijos paslaugų) | 17-20% | 17-20% | - |
Praktiniai patarimai pacientui prieš mankštą ir per reabilitacijos kursą
- Vadovaukitės FMR gydytojo ir kineziterapeuto nurodymais - procedūros skiriamos pagal funkcinį sutrikimą, o ne vien diagnozę.
- Pradėkite nuo judesio kokybės ir gilios raumenų aktyvacijos - ypač jei skauda nugarą, nepykite stiprinti nugaros iš karto.
- Atlikite pratimus lėtai, sąmoningai, kontroliuokite kvėpavimą ir judesio amplitudę.
- Jei pratimai skiriami po valgio ar nevalgius - laikykitės nurodymų (pvz., kai kurie pratimai pilvo presui atliekami nevalgius arba išgėrus stiklinę šilto vandens).
- Informuokite gydymo įstaigą apie neatvykimus ar gydymo kurso nutraukimą - tai padeda valdyti laukiančiųjų eilę ir užtikrina paslaugų tęstinumą.
- Prieš grįžtant namo (ypač po insulto) pasirūpinkite namų aplinkos pritaikymu ir psichosocialine parama.
Kas bendro tarp insulto ir orkestro?
VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre profesionalų komanda kiekvienam klientui, pagal jo poreikius, galimybes parengia specialią treniruočių programą. Kojų valdymo mechanizmas sukurtas, atsižvelgiant į sveiko žmogaus biomechaninius principus, padeda atlikti teisingo judėjimo judesius. Individualios treniruotės metu dirbama su treniruokliu EIK, šio treniruoklio pagalba lavinama liemens kontrolė, eisena.
Nepamirškite, kad reguliari mankšta ir tinkama priežiūra yra svarbūs norint išvengti nugaros skausmų ir kitų sveikatos problemų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir pacientų bendradarbiavimo užmezgimas yra būtinas norint paskatinti aktyvų dalyvavimą ankstyvose reabilitacijos veiklose.
tags: #pasiruosimas #mankstai #reabilitacijoje