Kartu su pokyčiais antrojoje pensijų pakopoje lietuviai permąsto ir savo pensijų finansinius scenarijus.
Vis mažiau lietuvių tiki, kad valstybė pasirūpins jų pensija. Praėjusių metų spalį tuo tikėjo 28 proc. gyventojų, o sausį - jau tik 18 proc. Tokius rodiklius atskleidė SEB banko apskaičiuotas pasirengimo pensijai rodiklis. Lietuvių pasirengimą pensijai bankas dešimtbalėje sistemoje siūlo vertinti 3,5 balais.
„Tyrimo rezultatai verčia sunerimti. 65 proc apklaustųjų netiki, kad gaus visas jiems priklausančias išmokas. Tai situacija, kelianti daugiau klausimų nei užduodanti atsakymų“, - sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Daugeliui dabar dirbančių ir apie senatvę dar negalvojančių lietuvių pensija atrodo kaip kažkokia nemaloni, bet nebūtinai ateisianti perspektyva - gal, jei ją ignoruosi ir jai nesirengsi, jos pavyks išvengti.
Taigi, jei dviejų asmenų šeima turi du butus sostinėje, toks planas jau nesunkiai įgyvendinamas. Ar jis tinka kiekvienam? Pasak pašnekovo, tikrai ne.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbuotojas ir bendruomenė
Pasak psichologo Antano Kairio, vyresni žmonės išgyveno daug ką, taip pat ne vieną valiutų keitimą, todėl ir jų pasitikėjimas šlubuoja. Jis pabrėžė, kad ne visi žmonės vienodai priima sprendimus. Tie, kurie orientuoti į ateities sprendimus, jie ir kaupia ateičiai. Tačiau tie, kurie skiria dėmesį dabarties malonumams, elgiasi kitaip.
„Kuo mažiau sprendimų reikės priimti, tuo labiau tikėtina, kad žmogus juos priims. O kuo sudėtingesni sprendimai, žmonės linksta juos atidėlioti“, - sakė A.Kairys.
Buvo atliktas tyrimas. Žmogui buvo parodoma kompiuterine programa sumodeliuota nuotrauka, kaip jie atrodys senatvėje. Tai paskatindavo kaupti pensijai.
Nekilnojamasis turtas kaip priemonė pasiruošti pensijai
Dalis svajones nukreipia į nekilnojamąjį turtą (NT) - antrą būstą Lietuvos miestuose ir miesteliuose, arba pajūryje, o gal net ir butą, kotedžą ar vilą šiltuosiuose kraštuose.
Lietuviams kone geriausiai suprantama investicijų rūšis - nekilnojamojo turto pirkimas. Nedidelis, lengvai išnuomojamas butas geroje didmiesčio vietoje, žinoma, galėtų tapti ramybės dėl ateities būsimiesiems pensininkams suteikiančiu pagrindu.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas
Pašnekovės žodžiais, jei prieš kelerius metus dalis lietuvių sprendimą investuoti į NT Ispanijoje priimdavo spontaniškai, šiuo metu sprendimai labiau apgalvoti, pasverti, juolab kad daugeliui labai svarbu bent dalį NT išlaikyti gimtinėje. Priežastys, kodėl lietuviai renkasi investuoti į būstą Ispanijoje - sveikata, klimatas, bendruomeniškumas, kita vertus, pastaraisiais metais populiarėja ir kitos kryptys, pavyzdžiui, išnuomojus būstą Lietuvoje, laikina gyvenimo stotele tampa Vietnamas, Tailandas, Kambodža, Indonezija ar Filipinai.
Sonata Norkienė kartu su vyru nuomos verslą Palangoje prieš maždaug dešimtmetį iškeitė į panašų verslą Ispanijoje. „Labai daug mus pažįstančių žmonių buvo nustebę, kodėl mes išvažiavome. Tiesiog pasirinkome gerą orą - tuomet, prieš išvažiuodami, dar negalvojome apie verslą Ispanijoje“, - paaiškino S. Norkienė. Kaip pastebi pašnekovė, 15-20 proc. būsto Ispanijoje pirkėjų - lietuviai senjorai. Dalis jų jau turėjo įsigiję NT Lietuvoje ir jį nuomojo, tokiu būdu užsidirbdami papildomų pajamų. Pasak S. Norkienės, senjorai į Alikantės regioną daugiausia atvyksta dėl naudos sveikatai, lėtesnio ir ramaus gyvenimo būdo bei prieinamų NT kainų. Investavus iki 110-120 tūkst. eurų šiuo metu galima nusipirkti vieno miegamojo butą netoli paplūdimio.
Kokie senjorai dažniausiai įsigyja būstą Ispanijoje? „Verslininkai, pardavę ar tebeturintys verslus, žmonės, dirbę samdomus darbus, gyvenimo eigoje įsigiję butą, sodo namą ar sklypą, vieną būstą ar sklypą pardavę, o vieną pasilikę Lietuvoje.
Jau šiuo metu pardavus namą Lietuvoje, tikrai įmanoma nusipirkti panašios kokybės NT Ispanijoje arba Italijoje, išsikraustyti į Tailandą ar Maroką. Sudėtingiau - pakeisti mąstymą. Lietuviai - labai sėslūs, prisirišę prie savo NT ir nenori jo atsisakyti. Vakarų Europoje parduoti dalį turto ir gautus pinigus panaudoti oriai senatvei - įprasta praktika, pas mus vis dar retenybė“, - paaiškino M.
Investavimas į finansinius instrumentus
Pašnekovas nesistebi būstus užsienyje perkančiais trisdešimtmečiais: gyvenimo trukmei ilgėjant, vis daugiau žmonių iš anksto pradeda galvoti, kaip reikės gyventi pensijoje ir kaip jai pasiruošti. Norint šiuos poreikius užsitikrinti, būtina kuo anksčiau bent 10 proc. gaunamų pajamų investuoti į žinomus finansinius instrumentus. Vokiečiai vidutiniškai investuoja po 10 proc., skandinavai - maždaug 14-16 proc. pajamų.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
„Investicija į NT, ypač Lietuvoje, laikoma saugia ir patikima, nors jei mes perkame būstą ir jame gyvename, bet nenuomojame, vargiai sutaupome, nes kone kiekviename žingsnyje permokame. Juk jei įsirengiame virtuvę, ji privalo būti tik iš kokybiškų medžiagų. Vadinasi, pirkdami būstą sau ir manydami, kad galėsime jį parduoti ir uždirbti, iš tikrųjų, iki pardavimo momento išleidžiame per daug pinigų, nes vadovaujamės emocijomis. Juk perkant būstą vaizdas pro langą daug svarbesnis nei pinigai. Renkantis investavimą, pavyzdžiui, investicinį gyvybės draudimą, yra galimybė ilgalaikėje perspektyvoje apsaugoti savo pajamas nuo rinkos sukrėtimų, tačiau investuojant būtinas rizikos tolerancijos įsivertinimas, racionalumas ir kantrybė, mat investavimas naudingas tik ilguoju periodu“, - paaiškino M.
Kaip pastebi pašnekovas, dalis žmonių vertina vos vienerių metų perspektyvą, tačiau to nepakanka. „Planuoti ateities pirkinius, pensiją svarbu gavus pirmąjį atlyginimą. Iki maždaug 60 metų jaučiamės nenugalimi ir nemirtingi, o pensijai dažnai vis dar pradedame ruoštis likus vos dešimtmečiui. Jauni žmonės dažnai mano, jog jiems nieko nenutiks, pensijai ruoštis per anksti, o jos sulaukus jais pasirūpins valstybė. Taip atidedame sprendimą investuoti ar draustis, rizikuodami savo bei artimųjų finansiniu saugumu. Šimtus metų kurtų teorijų niekas nepanaikino - savimi pirmiausia pasirūpinti privalai pats. Juk panaši taisyklė galioja skrydžio metu: pirmiausia kaukę užsidedi sau, paskui gali rūpintis kitais“, - kalbėjo M.
„Pensija - toks dalykas, kad nepadarius namų darbų, nepavyks vėliau ištaisyti klaidų. O ir mokytis iš kitų klaidų neišeina“, - įspėjo SEB banko ekspertė Julita Varanauskienė.
Kas penktas lietuvis yra nuleidęs rankas ir, pagal apklausą, net nesiruošia taupyti. Argumentas - tam nepakanka pajamų. Tyrimas parodė, kad visiems, nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo - ar 300, ar 500 eurų, atrodo, kad pakaktų pajamų, jei gautų papildomai 450 eurų. „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonduose gyventojai tikisi sukaupti 69 proc. dabartinės algos pensiją. Tačiau greta to viliasi turėti ir papildomų pajamų. Iš kur jie ketina gauti papildomų pinigų? Dirbti išėjus į pensiją. Taip pat puoselėja viltį, kad parems vaikai. Maždaug kas ketvirtas ir pats dabar remia senus artimuosius, tam per mėnesį vidutiniškai skirdamas 150 eurų per mėnesį.
Beveik du trečdaliai (61 proc.) lietuvių prisipažino savarankiškai (šalia „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų) pensijai nekaupiantys, o penktadalis - net neplanuojantys to daryti. Pagrindine priežastimi gyventojai nurodo lėšų trūkumą.
Estai pensijai rengiasi geriau nei lietuviai. Baltijos šalių trijulėje mums nusileidžia latviai. Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl. Retirement Readiness Index) Lietuvoje yra 3,3 iš 10. Latvijoje jis dar mažesnis - 2,9; Estijoje kiek geresnis - 3,6. Pasirengimo pensijai rodiklį (PPR) lemia keturi pagrindiniai elementai: kiek gyventojai žino apie pensijas, kiek pasitiki pensijų sistema, kaip elgiasi rengdamiesi pensiniam amžiui ir ko galiausiai tikisi senatvėje.
Daugelis apklaustųjų dabartinę pensijų sistemą laiko neteisinga. Tyrimas parodė, kad kuo didesnės pajamos, tuo stipresnis jausmas, kad dabartinė pensijų sistema neteisinga.
Žinių trūkumas ir vangus požiūris į pensiją
Du trečdaliai apklaustųjų niekada nesidomėjo, už kiek teks pragyventi senatvėje. Bankininkų skaičiavimais, pensija sudarys apie pusę iki pensijos gaunamo atlygio.
„Pensija bus labai maža, todėl ja ir nesidomiu“, - sakė apklausiami lietuviai.
„Tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama. Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų - delsia, kol nepriartėja senatvė“, - sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.
Dažniau pensijai kaupia ir ja labiau domisi žmonės, įgiję aukštesnį išsilavinimą, taip pat tie, kurių taupymo lūkesčiai aukštesni. Būsimieji pensininkai mano, kad ateityje jie turės mažiau išlaidų - nereikės naujų drabužių, nebereikės leisti pinigų transportui važiuojant į darbą.
„Dabartinis jaunimas mano, kad išlaidos mažės, dabartiniai pensininkai su tuo nesutinka ir sako, kad išlaidos išaugo šildymui“, - pabrėžė J.Varanauskienė. Dabartiniai pensininkai sakė, kad išlaidos traukėsi kelionėms bei pramogoms.
J.Varanauskienė pabrėžė, kad Vakarų šalyse žmonės nuo jaunų dienų planuoja pensiją ir žino, kad jų finansinė gerovė bus tokia, kokią ją numatė. Planuojančių yra ir Lietuvoje, nors nelyginamai mažiau. Jų požiūris į pensiją ir finansinius dalykus yra palankesnis.
„Nerimą kelia tai, kad kas antras, kuriam iki pensijos liko apie dešimt metų, nežino, kokį rizikingumo fondą pasirinko“, - sakė J.Varanauskienė. Be to, ekspertė sakė, kad nors lietuvių žinios apie pensijų sistemą (4,1 pagal dešimtbalę sistemą) įvertintos geriau negu kiti pasirengimo pensijai rodiklio elementai - pasitikėjimas pensijų sistema (3,6), elgsena rengiantis pensiniam amžiui (2,3) ir lūkesčiai (3,3), - turimos žinios apie pensiją labai dažnai yra neteisingos.
Tiesa, kad ir nežino, lietuviai puoselėja didelius lūkesčius. Senatvėje lietuviai pageidautų gauti 78 proc. savo dabartinio darbo užmokesčio pensiją.
„Tokie norai maždaug 1,7 karto atitrūkę nuo tikrovės. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi lietuviai žino, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau nenutuokia - kiek smarkiai. Kita vertus, Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų, kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijas“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Nebus kam mokėti? Dar 2014 m. Lietuvos pensijų sistema pasitikėjo 31 proc. Tai nedaug, bet skaičiai ilgainiui tik mažėja. Šiemet pasitikinčiųjų liko tik 26 proc. „Mažiausiai pasitiki išsilavinę, uždirbantys daugiau kaip 1000 Eur. 50-56 metų asmenys. Mažesniu pasitikėjimu išsiskiria ir moterys“, - pasakojo SEB banko atstovė.
„8 iš 10 netiki, kad valstybė galės jiems mokėti pensiją ateityje. Situacija įvertinta realistiškai, nes įvertinus demografijos, emigracijos tendencijas, galima daryti aiškią išvadą, kad valstybei ateityje teks vis didėjanti našta išlaikyti didėjantį būsimų pensininkų skaičių“, - kalbėjo D.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Po dešimties metų Baltijos šalyse pensininkų skaičius išaugs daugiau kaip 20 proc., o dirbančiųjų skaičius taip greitai tikrai neaugs. 2040 m. vieno dirbančiojo mokesčių turės pakakti išlaikyti vienam pensininkui. Šiandien vieną pensininką išlaiko 2,5 dirbančiųjų.
Įdomu tai, kad lietuvių pasitikėjimą pensijų sistema žlugdo ne kas kitas, o bandymas apie tai diskutuoti. Valdžia negaili pažadų, tačiau tai gyventojų nenuramina.
„Dažnos iniciatyvos keisti pensijų sistemą mažina gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema, galiausiai apskritai nustojama domėtis savo pensija“, - sakė D.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasirodo, dabar tik 18 proc. lietuvių apskritai žino, kokios senatvės pensijos gali tikėtis, o 7 iš 10 lietuvių nežino ar neprisimena, kokia bus jų pensijos. Pusė lietuvių net nežino, kokią pensijos kaupimo strategiją yra pasirinkę.
Įdomu tai, kad daugiau apie savo pensijas žino išsilavinę ir daugiau kaip tūkstantį eurų uždirbantys lietuviai.
„Nuoseklų žinių apie pensijų mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad 2013 m. vyko pensijų sistemos reforma, kai visiems dirbantiesiems buvo sudaryta galimybė papildomai kaupti pensijai. Akivaizdu, kad reformai pasibaigus žinios buvo šviežios ir naujos, bet laikas daro savo“, - pasakojo banko atstovė.
D.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, žmonės nesidomi būsima pensija, nes pasitiki pensijų fondais arba priešingai - netiki, kad pensijų sistema yra pakankamai tvari, o kaupimas pensijai - ilgalaikis dalykas.
Pervertinimas ir neracionalumas
D.Gutauskaitė-Bubnelienė pasakojo, kad lietuviai yra linkę save pervertinti ir šiek tiek užsisvajoti. 7 iš 10 dirbančiųjų teigia, kad ir būdami pensininkais ruošiasi dirbti. Realybė - kiek kitokia, iš tiesų išėję į pensiją dirba tik 23 proc. lietuvių. Kitas rodiklis dar liūdnesnis - 28 proc. tiki, kad senatvėje juos parems šeima, bet tik 5 proc. dabartinių pensininkų gauna paramą iš savo artimųjų.
Lietuviai tiki, kad būdami pensininkais turės sukaupto turto, santaupų ar kitų pajamų, planuoja gyventi iš savo verslo pajamų. Čia realybė taip pat dažnai prasilenkia su svajonėmis.
Tiesa, tikėjimas ateitimi stipriai krito - praėjusiais metais 42 proc. lietuvių tikėjo, kad jų pajamos būnant pensininkais bus pakankamos. Dabar tuo tiki tik 22 proc.
„Matome, kad vis tiktai rizikuoja skrusti tie, kurie visapusiškai ir laiku nepradeda ruoštis pensijai emociškai ir finansiškai“, - sakė D.Gutauskaitė-Bubnelienė. Jos teigimu, tikėtis norimos pensijos pačiam netaupant - praktiškai neįmanoma.
Nusivylimas valdžia ir mūsų valstybės pensijų sistema verčia žmones sukti galvą patiems. Tyrimas parodė, kad per metus taupančių pensijai padaugėjo nuo 36 iki 42 proc.
Reguliariai pensijai kaupia beveik kas penktas Lietuvos gyventojas, o kas antras jau taupantis pensijai taip pat turi kitų alternatyvų - yra investavęs į turtą, akcijas ar verslą.
„Čia matome gerus pokyčius. Nors šio rodiklio balas pats prasčiausias, bet pasiruošimas pensijai auga“, - džiaugėsi D.Gutauskaitė-Bubnelienė. Tiesa, reguliariai taupo tik 2 iš 10 lietuvių. Nemaža dalis tikisi, kad senatvėje sulauks paramos iš šeimos ir artimųjų - tuo tiki 4 iš 10 lietuvių.
Kiti nori, tačiau taupyti negali - sako, kad neturi tam pakankamai lėšų ir investuoti į pensiją pradės vėliau. Deja, banko analitikai teigia, kad laikui bėgant daugiau taupyti nepradedama - tai daugiau pasiteisinimai.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Raimonda Alonderienė pasakojo, kad daugiau lietuvių taupyti savo pensijai trukdo neracionalumas.
„Žmogus savaime yra neracionalus. Grėsmingos demografinės prognozės turėtų skatinti lietuvius pačius taupyti pensijai - juk valstybės pajėgumai suteikti sočią senatvę kasmet tik menkėja. Štai Vertybinių popierių komisijos užsakymu neseniai atlikta apklausa atskleidžia, kad atliekamus pinigus investicijų fonduose senatvei kaupia vos 2 proc. Lietuvos gyventojų, dar maždaug 8 proc.
Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, savarankiškas pinigų ar kapitalo kaupimas sotesnei senatvei iš esmės tinka tik labai nedidelei daliai Lietuvos žmonių. “Savęs neskriausdami šiandien, tai yra šiuo metu patenkindami savo pagrindinius poreikius, susimokėdami mokesčius ir paskolas, išlaikydami automobilį ir atostogaudami bent kartą per metus, atidėti dalį pajamų dar ir pensijai gali tik 2-3 proc. 765,8 Lt - tokia šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. Dviejų kambarių buto Vilniuje išlaikymas žiemą, net ir su kompensacijomis pensininkams, atsieina mažiausiai 300 Lt. Tačiau toliau bus tik blogiau.
tags: #pasirengimo #pensijai #planas