Sausio 18 d. vykusiame Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos išplėstiniame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Profsąjungų centro atstovai, profesinių sąjungų pirmininkai: Vitalijus Jagminas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas; Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas; Kęstutis Pauliukas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas ir šios profsąjungos teisininkė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, supažindino su įstatymo projektu, kaip galėtų keistis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimas, jeigu projektas būtų priimtas.
Profsąjungų nariams pateikiame pirminę informaciją, t.y. susistemintą lentelę, kokie pokyčiai lauktų ir skaidres, kurios buvo pristatytos.
Apskritai apie valstybinę pensiją
Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo.
Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją.
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimo pokyčiai (projekto atveju)
Pensijų mokėjimo reguliavimas nustatytas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (jis nėra keičiamas).
Nuo 2024-07-01 įsigaliotų “pensijų grindys” (minimalioji pensija už tarnybą; Projekto 9 straipsnis), būtų mokamos pensijos už tarnybą priemokos (Projekto 10 straipsnis).
Nuo 2024-07-01 netekus galios Valstybinių pensijų įstatymui, būtų taikoma Projekto 66 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio (kartu su priedu už tarnybą) ar šios pensijos kartu su socialinio draudimo pensijos dydžio ribojimo taisyklę (analogiška nuostata, kokia yra ir šiuo metu taikoma mokant pareigūnų ir karių valstybines pensijas).
Nuo 2025 m. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netenka galios, visos su mokėjimu susijusios nuostatos (analogiškos šiuo metu nustatytoms) įsigalioja Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatyme - VII skyrius „Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų priedo už tarnybą, paskirtų pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą mokėjimas“.
Galės rinktis, pagal kurį reguliavimą būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija - ar pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (tokiomis sąlygomis ir tvarka kaip tai numatyta šiame įstatyme), ar pagal Projektu siūlomą reguliavimą (tokiomis sąlygomis ir tvarka kaip tai numatyta šiame projekte).
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Pensijos mokėjimo sąlygos ir administravimas
Pensijos mokėjimo sąlygos - atsižvelgiant į tai, pagal kurį reguliavimą buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija: jei pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą - ž. r. Skaidres rasite čia.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo.
Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms.
Pensijų rūšys ir dydžiai
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės.
2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės.
2026 m. tai yra 148,56 euro.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jeigu sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos.
Valstybinė našlių pensija 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio.
Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo.
Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB).
Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų ir karių teisė į pensiją bei susijusios taisyklės
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Teisę gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi privalomosios karo tarnybos kariai, tapę nedarbingi ar iš dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu.
Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų.
Mokslininkų pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo.
Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė.
Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Pensijų mokėtojai, informavimas ir ginčų sprendimas
Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui.
Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.
Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos.
Jeigu atsisakoma skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas ar Kalėjimų departamentas (toliau vadinama - centrinės institucijos) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo kopiją.
Sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Kiti svarbūs niuansai
Iki 1991 m. liepos 1 d. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (ištarnautus metus) ir invalidumo pensijos, kurios yra mažesnės už Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams dydį, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.
Pareigūnams ir kariams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta kurios nors rūšies pensija (išskyrus maitintojo netekimo pensiją), ši pensija perskaičiuojama pagal 1995 m. sausio 1 d.
Pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (ištarnautus metus) ir invalidumo pensijos, kurios yra mažesnės už Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams dydį, nuo 2005 m. sausio 1 d.
tags: #pareigunu #pensija #bazine #pensija #nutraukiama