Valstybės tarnyba yra asmens veikla, vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas visuomenei. Tai yra pagrindinis teisės ir laisvės įgyvendinimas, svarbiausias poreikių tenkinimas. Tai ne tik asmens statuso specifika, ypatinga veiklos formavimo tvarka, bet ir diferencijuotas teisinis reguliavimas. Esminiai skirtumai įžvelgiami tarp civilinės ir statutinės tarnybos.
Valstybės tarnybos įstatymas, kaip pagrindinis valstybės tarnybą reglamentuojantis teisės aktas, taikomas civilinei ir iš dalies statutinei tarnybai. Pastaroji tarnybos valstybei forma pasižymi vidinio administravimo ypatumais, kuriuos sąlygoja pareigūnų statuso įvairovė. Iš statutinių tarnautojų išsiskiria profesinės karo tarnybos kariai, kuriems visiškai netaikomas valstybės tarnybos įstatymas, o jų darbo santykius ir karjeros galimybes išskirtinai reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos teisės aktų bazė.
Valstybės gerovė nemaža dalimi priklauso nuo valstybinės tarnybos efektyvumo, pajėgumo. Nuolatinis veiksmingas viešojo administravimo vykdymas ir viešųjų paslaugų teikimas užtikrinant viešąjį interesą valstybinei tarnybai kelia gana aukštus kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus. Aukšto lygio specialistams pritraukti ir išlaikyti svarbus konkurencinis organizacijos pranašumas darbo rinkoje, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo įtvirtintos karjeros sistemos.
Nuolatos vykstantys globalizacijos procesai, Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas daro poveikį valstybinei tarnybai. Europos Sąjunga įtakojo valstybės tarnybos profesionalumą ir kvalifikacijos tobulinimą, kuomet nuo 2000 metų PHARE finansuojamas „Dvynių“ projektas pradėjo valstybės tarnautojų mokymus. Vėliau daryti pakeitimai valstybės tarnybos įstatyme, kuriais racionalizuoti valstybės tarnautojų mokymai ir iki šiol įstatymas tobulinamas tam, kad būtų užtikrintas maksimalus valstybės tarnybos efektyvumas. Narystė NATO Lietuvai tapo karinės pajėgos profesionalizavimo ir modernizavimo išeities tašku.
Pakitusi ginkluotosios pajėgos misijos naujojoje tarptautinėje aplinkoje samprata iškėlė privalomosios karo tarnybos likimo klausimą. 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi nauja Karo prievolės įstatymo redakcija numato jaunuolius į pradinę karo tarnybą kviesti savanoriškumo pagrindais ir tik jų pritrūkus - atsitiktine tvarka pašaukti noro nepareiškusius karo prievolininkus. Taigi, iš esmės pasikeitė karo tarnybos organizavimas. Savanoriškumo principas sąlygoja krašto apsaugos sistemos siekius sudominti Lietuvos kariuomene ir karo tarnyba kuo daugiau asmenų. Sėkmingai atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigę bazinius karinius mokymus ar Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantys asmenys gali pasirinkti profesinės karo tarnybos kario karjerą.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
Kita vertus, bet kurios valstybinės tarnybos formos, statutinės ar civilinės, pasirinkimas suponuoja jų lyginimą. Iš esmės problema kyla iš esamos ir pageidaujamos padėties. Valstybinei tarnybai būtinas konkurencinis pranašumas darbo rinkoje.
Karjera valstybės tarnyboje nedaug tyrinėta. Naujausi darbai - Barauskienės V., Jagmino J., Gražulio V., Valicko A. Atskiri valstybės tarnybos karjeros sistemos elementai nagrinėjami Puškoriaus S., Vanago R., Pivoro S., Dapkutės R., Šiuperkienės E., Šiuperkos A. ir kitų autorių darbuose. Deja mokslinių tyrimų, kurie susistemintų profesinės karo tarnybos kario karjeros planavimą ir įgyvendinimą kol kas trūksta. Iš esmės tai asmens, karjeros galimybės. Iš esmės problema kyla iš esamos ir pageidaujamos padėties. Valstybinei tarnybai būtinas konkurencinis pranašumas darbo rinkoje.
Darbo struktūrą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aiškinama karjeros koncepcija, karjerą įtakojantys veiksniai bei karjeros modeliai. Antroji dalis skirta karjeros sistemos turinio atskleidimui, karjeros sistemos elementų analizei teoriniu aspektu. Šioje darbo dalyje išaiškinamos karjeros valstybės tarnautojo ir profesinės karo tarnybos kario sąvokos, analizuojami šių subjektų karjeros sistemos elementai, identifikuojami privalumai ir trūkumai.
Karjera, kaip tyrimo objektas, daugiausia nagrinėjama psichologijos ir sociologijos, taip pat vadybos, ekonomikos, edukologijos mokslinėje literatūroje. Skirtingų mokslų atstovų darbai leidžia susidaryti platų ir vientisą požiūrį į šį fenomeną. Pagrindinės psichologinės karjeros teorijos yra orientuotos į individualiuosius, subjektyviuosius karjeros veiksnius. Šias teorijas vienija vidinis subjektyvus asmenybės savikūros ir saviraiškos siekis - pažinimas. Sociologų moksliniai interesai karjeros srityje sutelkiami ties statuso įgijimo faktoriais, taigi, dėmesio centre - profesinės veiklos pasirinkimo vertikalioji (prestižo) dimensija. Būtent sociologijos mokslo perspektyva karjeros tyrimuose atskleidžia, kad karjera yra socialiai sąlygota.
Bendriausia karjeros samprata kildinama iš lotynų kalbos žodžio „carraria“ (išvestinis terminas iš lot. carrus - vežimas, ratas). Šis veikimo dirva, sritis. Karjeros ištakos yra istorinė žmogaus santykio su savo gyvenimu ir darbine veikla kaita - išaugę siekiai patenkinti ne tik žemesniuosius, bet ir aukštesniuosius poreikius, kelti ir realizuoti ne tik artimiausios ateities, bet ir vidutinės bei ilgalaikės perspektyvos tikslus, vis didesnį reikšmę teikiant savo profesinės veiklos ir gyvenimo kokybei, sėkmingumui ir pasitenkinimui.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Karjeros sąvoka aiškinama ir suprantama skirtingai. Nuo Frank Parsons (1909) laikų, terminai „karjera“, „užsiėmimas“, „profesija“ dažnai naudoti kaip sinonimai. Šis apibrėžimas apibūdina profesinio gyvenimo pažangą remiantis vertikaliąja dimensija. Karjerą įprasta sieti su aukštesniu statusu, didesne atsakomybe, prestižu. Kaip teigia Arthur B. A. ir Hall D. T., šios pažangos ar plėtros srauto. Pasak Schuler R. ilgą laiką terminas „karjera“ reiškė individo darbo laiko trukmę atitinkamoje organizacijoje. Modernus požiūris į karjerą iškristalizuotas po II Pasaulinio karo.
Hall D. T. teigia, kad šiau sąvoka turėtų būti naudojama platesne prasme, nukreipta į bet kurio asmens viso gyvenimo bet kokius socialinius sekas. Super D. (1976) pasiūlė siaurų karjeros sąvoką tapatinamą su profesija ir kopimu hierarchijos laiptais išplėsti įtraukiant priešprofesines ir poprofesines veiklas bei kitus gyvenimo vaidmenis. Karjera - tai asmens užmojų, pozicijų seka per jo priešprofesinį, profesinį ir poprofesinį gyvenimą, įskaitant tokius vaidmenis kaip studentas, darbuotojas ir pensininkas kartu su profesiniais, šeimyniniais ir pilietiniais vaidmenimis.
Karjera - tai žmogaus vaidmenų ir darbinės veiklos seka per visą jo gyvenimą. Šios dienos karjeros samprata yra daugiau nei visuma darbų, asmens turėtų per jo gyvenimą: tai taip pat ir tikslų siekimas, mokymasis veikti individualiai bei ambicijų patenkinimas atliekant įvairius socialinius vaidmenis. Pasak Greenhaus J. H. et al. (2010) yra du pagrindiniai būdai apibrėžti karjerą. Vienu požiūriu karjera yra struktūrinė profesijos ir organizacijos ypatybė. Pavyzdžiui karjera gali būti kaip tam tikros darbinės pozicijos seka, kaip mobilus kelias vienoje ar keliose organizacijose. Kitu požiūriu karjera yra kaip asmens nuosavybė, kuri nepriklauso nuo profesijos ar organizacijos. Šis požiūris pripažįsta kiekvieno asmens tikslą siekti unikalios karjeros.
Šioje karjeros prasmėje vertybės, poreikiai...) elementus, kurie kartu formuoja individo karjeros pagrindą. Šios veiklos aiškinimu, asmens tobulėjimu profesinėje veikloje, nuoseklia darbo tėsa. Ši samprata atspindi tradicinį požiūrį į karjerą. Šiuolaikinė karjeros samprata, kuri apibrėžia asmens viso gyvenimo įvairius vaidmenų seką ir patirtį bei išreiškia šiuolaikinį požiūrį į karjeros procesą. Horizontali asmens plėtra, užtikrinanti nuolatinį asmens tobulėjimą, profesinį lankstumą ir mobilumą. Tęsiant tolesnę literatūros analizę, vertėtų apsiriboti siaurąja karjeros samprata, kurios esmė - asmens profesinės veiklos kelias organizacijoje. Karjeros teoretikų, tyrėjų ir praktikų teigimu reikšmingą įtaką karjeros sampratai ir jos charakteristikoms daro socialinės transformacijos.
Socialinės transformacijos ir karjeros samprata
Šiai dienai kinta ir mokslinėje literatūroje vadinamas postmoderniuoju amžiumi. Kaita, kaip esminis šiuolaikinio pasaulio bruožas, turi didelę reikšmę socialinis procesų vyksmui. Tai diapazonu: nuo pakitusio žmogaus savęs suvokimo ir mąstymo iki globalinis, politinis, ekonominis ir kitų kaitos procesų. Šiai lemia karjeros sampratos kaitą, įtakoja karjeros sąlygas bei kontekstą. Karjeros sampratos kaitos prielaidos tyrimuose. Šiuos visose žmonių gyvenimo srityse mokslininkai įvardija globalizaciją.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse
Globalizacija apibūdina kaip sudėtingą, nevienareikšmiškai vertinamą procesą, kuriam būdingas dvilypumas ir prieštaros. Šiuo apibūdinti šiuolaikinio žmogaus karjeros kontekstą (1 lentelė). Prieštarata pelnas prieš žmogaus teises yra sąlygota globalios rinkos plėtros. Šiau nevaldoma kelia grėsmę žmonių teisėms ir interesams. Ši globalizavimo prieštara išryškina karjeros konteksto nepastovumą bei žmogaus pasirengimo kaitai būtinybę. Nesugebantiems keistis iškyla grėsmė „iškristi“ iš globalaus vystymosi proceso, likti karjeros galimybėmis nuošalyje. Nacionalinis sienų nykimas iškelia prieštatą padalinimas (lygybė) prieš augantį netolygumą. Ši prieštata sąlygoja pasirengimo veikti pasaulinėje darbo rinkoje būtinybę. Šias karjeros galimybes. Prieštata globalus saugumas / globali grėsmė žmonijai atskleidžia didėjantį finansinį ir ekonominį, darbo ir pajamų, kultūrinį, ekologinį, asmens nesaugumą.
Šiuolaikinis technologijų plėtros kontekstas išryškina prieštatą apjungimas / atskirtis, kuri žmogaus karjeros požiūriu pabrėžia gebėjimo naudotis šiuolaikinėmis technologijomis reikalingumą. Šia karjeros galimybes įgalindamas nuolatiniam atsinaujinimui, kuris būtinas šiuolaikinei karjerai plėtoti. Hargreaves A. (1999) įvardina technologinis aušis sąlygotą laiko ir erdvės suspaudimo dimensiją, kuri komunikaciją pavertė akimirka, atstumą padarė nereikšmingu, o laiką - viena svarbiausių prekių žemėje. Laiko ir erdvės suspaudimas išryškina žmogaus kritinio mąstymo, įsigilinimo, atsakomybės, savirefleksijos būtinybę. Šios technologijos kuria naujas darbo vietas ir karjeros galimybes darbuotojams turintiems tinkamą įgūdžių derinį ir kartu mažina sensą „žemesnio technologijų laipsnio“ darbų paklausą.
| Prieštara | Karjeros konteksto ypatybės | Reikalavimai asmeniui |
|---|---|---|
| Pelnas / žmogaus teisės | Grėsmė žmogaus teisėms ir interesams | Pasirengimas kaitai |
| Padalinimas (lygybė) / augantis netolygumas | Pasaulinė darbo rinka | Pasirengimas veikti pasaulinėje darbo rinkoje |
| Globalus saugumas / globali grėsmė | Finansinis ir ekonominis, darbo ir pajamų, kultūrinis, ekologinis, asmens nesaugumas | Socialinis saugumas |
| Apjungimas / atskirtis | Technologinis aušis | Gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis |
Vykstantys globalizacijos procesai veikia organizacijas, kurios transformacijos ir restruktūrizavimas savo ruožtu turi įtakos karjeros sampratos kaitai. Pagal ankstesnę sutartį už darbo saugumo jausmą darbuotojas atsilygindavo lojalumu, pagal naująją - iš darbuotojo reikalaujama lankstumo, atlikti darbo užduotims ir suinteresuotumo nuolat mokytis ir plėtoti įgūdžius. Nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas yra būtini siekiant sėkmingos karjeros šiuolaikinėje darbo rinkoje.
tags: #pareigunu #ir #kariu #valstybiniu #pensiju #istatymas