Smurtas artimoje aplinkoje yra rimta visuomenės problema, kuri daro ilgalaikį neigiamą poveikį nukentėjusiųjų fizinei ir psichinei sveikatai. Siekiant veiksmingos pagalbos ir smurto prevencijos, svarbu aiškiai identifikuoti reiškinį ir suprasti jo formas, taip pat žinoti, kokią pagalbą galima gauti nukentėjusiesiems.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip pasikartojantis elgesio modelis, paremtas galios ir kontrolės santykiais. Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas su intymiu partneriu kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai. Tai planingas įvairių elgesio formų naudojimas siekiant suvaržyti kito žmogaus autonomiją.
Kontrolės pagrindu grindžiamas smurtas pasižymi nuolatiniu kito asmens laisvės ribojimu, kuris laikui bėgant daro poveikį nukentėjusiojo savarankiškumui ir gebėjimui priimti sprendimus. Tokiose sąlygose formuojasi išmokto bejėgiškumo būsena - įsitikinimas, jog asmens veiksmai neturi realios įtakos situacijos pokyčiui dėl nuolatinės nekontroliuojamos patirties ir nesėkmingų ankstesnių bandymų pakeisti situaciją.
Smurto artimoje aplinkoje formos ir kaip jas atpažinti
1. Fizinė prievarta
Fizinė prievarta yra lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažnai palieka žymes ant kūno, tačiau neretai apie patirtą traumą galima spręsti ir iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų. Smurtas gali pasireikšti mušimu, tampymu, spyrimu ar kitomis fizinėmis veiksmų formomis.
2. Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas apima bet kokį kėsinimąsi į seksualinio apsisprendimo laisvę be asmens sutikimo. Tai yra sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis, nes jo padariniai dažnai nėra matomi aplinkiniams ir pasireiškia emocinėmis ar psichologinėmis traumomis.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
3. Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas susijęs su šeimos finansais. Smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę, užvaldo jos pajamas ir turtą, atimdama galimybę priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius santykius. Kartais nukentėjusysis nors ir gauna pajamas ar valdo turtą, tačiau smurtautojas palaipsniui suvaržo ekonominę laisvę.
4. Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas dažnai apima bauginimą, pažeminimą, nuolatinį kito asmens kontrolavimą ir emocinį smurtą. Ši smurto forma dažnai yra nematoma aplinkiniams, tačiau ji stipriai veikia nukentėjusiojo savivertę ir psichinę sveikatą.
Psichologiniai smurto padariniai ir pagalbos paieškos barjerai
Nukentėjusieji smurtui dažnai susiduria su nuolatiniu stresu, nerimu, sumažėjusia saviverte ir kaltės jausmu, kas tiesiogiai veikia sprendimų priėmimą ir dažnai lemia delsą kreiptis pagalbos. Išmoktas bejėgiškumas, kuris atsiranda dėl nuolatinio smurto ir nesėkmingų bandymų keisti situaciją, neleidžia nukentėjusiajam tikėtis realios pagalbos.
Vienas svarbiausių pagalbos delsimą lemiančių veiksnių yra subjektyvus smurto situacijos „rimtumo“ vertinimas. Nukentėjusieji gali manyti, kad smurtas dar nėra pakankamai rimtas, kad kreiptųsi į institucijas. Be to, baimė, jog pagalbos ieškojimas gali sukelti kerštą arba pabloginti situaciją, dažnai sustiprina atsparumą kreiptis pagalbos.
Taip pat svarbūs psichologiniai veiksniai yra kaltės ir gėdos jausmai. Nukentėjusieji dažnai kaltoja save dėl smurto, manydami, kad jų elgesys prisidėjo prie smurtinės situacijos. Gėda - baimė būti nesuprastam ar neigiamai įvertintam - trukdo dalintis patirtimi ir ieškoti paramos.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pagalbos galimybės smurto artimoje aplinkoje atvejais
Įvertinus sudėtingas psichologines ir socialines aplinkybes, svarbu suprasti, kokią pagalbą galima gauti patiriant smurtą.
- Emocinė pagalba: Išklausymas, supratimas ir palaikymas, padedant įveikti krizinę situaciją ir motyvuojant nutraukti smurtinius santykius.
- Informacija: Diskusijos apie galimus sprendimus, veiksmų planų sudarymas, supažindinimas su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
- Tarpininkavimas: Informavimas apie organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius ir teisės klausimus.
- Teisinė konsultacija: Pagalba dėl vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo ir kitų teisinių klausimų.
- Psichologinė pagalba: Situacijos analizė, sprendimų ir atsakomybių priėmimo pagalba, psichologinis palaikymas.
Specializuotos pagalbos centrai Lietuvoje
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą ir kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Šalyje veikia 14 organizacijų, kurios vykdo Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) veiklą savivaldybėse.
Pirmojo susitikimo metu SKPC konsultantas išklauso ir išsiaiškina situaciją, pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus ir priemones. Vėlesniuose pokalbiuose aptariami nukentėjusiojo poreikiai, vertinamos galimos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei būtina, organizuojama pagalba iš kitų institucijų.
Smurto artimoje aplinkoje prevencinis projektas "Likimas Tavo rankose."
Kaip padėti patyrusiam smurtą?
- Empatija ir nevertinantis požiūris: Svarbu išklausyti žmogų, priimti jo patirtį ir gerbti jo sprendimus bei tempą.
- Saugumo užtikrinimas: Pirmiausia padėti žmogui pajusti saugumą ir patikimumą, sustiprinti jo pasitikėjimą.
- Informacijos suteikimas: Paaiškinti teisines galimybes, pagalbos formas ir institucijų teikiamas paslaugas.
- Motyvavimas kreiptis pagalbos: Padėti suprasti, kad smurtas nėra aukos kaltė ir kad yra prieinamos saugios pagalbos galimybės.
Tikslingas ir jautrus požiūris padeda mažinti baimę ir gėdą, kurie dažnai trukdo nukentėjusiems imtis veiksmų.
Dažniausi smurto artimoje aplinkoje pavyzdžiai
| Smurto rūšis | Konkrečios formos | Atpažinimo požymiai |
|---|---|---|
| Fizinė prievarta | Mušimas, tampymas, spyrimas | Matomos žaizdos, mėlynės, susikaupusios emocijos |
| Seksualinis smurtas | Prievartinis lytinis aktas, spaudimas | Emociniai sutrikimai, baimė, gėda |
| Ekonominis smurtas | Priklausomybė finansų valdyme, pajamų atėmimas | Ekonominė priklausomybė, ribotos galimybės sprendimų priėmimui |
| Psichologinis smurtas | Psichologinis spaudimas, bauginimas | Žemas savęs vertinimas, nerimas, depresija |
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje