Priklausomybė nuo interneto: fazės, požymiai ir gydymo būdai

Šiandieniniame pasaulyje, kuriame internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, vis dažniau susiduriama su priklausomybe nuo interneto. Ši problema, kaip ir kitos priklausomybės, gali turėti rimtų pasekmių tiek asmeniniam, tiek socialiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo interneto fazes, požymius bei gydymo būdus, remiantis psichiatrų ir psichologų įžvalgomis.

Priklausomybės nuo interneto formos

Priklausomybė nuo interneto gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Kiberseksuali priklausomybė: tai priklausomybė nuo pornografinių puslapių ir svetainių. Žmogus jaučia pasitenkinimą naršydamas po šiuos puslapius, pripranta lankytis pornografinėse interneto svetainėse, dalyvauti suaugusiųjų pokalbiuose sekso tematika.
• Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė: draugystės, užsimezgančios pokalbių svetainėse, pamažu visiškai pakeičiančios tikrus santykius, realius draugus ir šeimą. Šiai grupei priskiriami ir meilės ryšiai, jų užmezgimas, įsimylėjimas.
• Kompulsyvus elgesys tinkle: pripratimas lošti azartinius žaidimus internetinėse svetainėse ar virtualiuose kazino, aktyvus pirkimas internetiniuose aukcionuose.
• Informacinė perkrova: kompulsyvus informacijos, duomenų šaltinių, tinklalapių ieškojimas, naršymas po duomenų bazes, kai duomenų paieška nėra susijusi su atliekamu darbu, kai internete ieškoma bet kokios, net ir nereikalingos informacijos.
• Priklausomybė nuo kompiuterio: nuolatinis žaidimas kompiuteriu. Tai dažniausiai vyrų, vaikų ir paauglių problema.

Dažniausiai naršant internete priprantama prie pokalbių kanalų, internetinių žaidimų, naujienų grupių, el. pašto.

Priklausomybės nuo interneto diagnostikos kriterijai

2005 m. buvo pasiūlyti priklausomybės nuo internetinės diagnostikos kriterijai: netinkamas naudojimasis internetu, sukeliantis kliniškai reikšmingą sveikatos pablogėjimą ar išsekimą, atsirandantis bet kuriuo metu per trijų mėnesių laikotarpį.

Nustatomi šeši (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

• Nuolatinis susirūpinimas, mąstymas apie veiklą internete.
• Kartojasi nesėkmingi bandymai atsispirti staigiam impulsui naudotis internetu.
• Pripratimas: pastebima, jog norint pasiekti norimą efektą reikia vis daugiau laiko praleisti internete.
• Abstinencijos sindromas: nutraukus naudojimąsi internetu pasireiškia tokie požymiai kaip irzlumas, nerimas, liūdna nuotaika.
• Dėl naudojimosi internetu prarandami interesai ir pomėgiai.
• Piktnaudžiaujama internetu, nepaisant žinojimo apie galimas neigiamas pasekmes (pvz., neišsimiegama, vėluojama į darbą).
• Melo naudojimas: meluojama šeimos nariams, draugams ar psichologui, siekiant nuslėpti savo įsitraukimą į internetą.
• Naudojimasis internetu kaip priemonė pabėgti nuo problemų ar blogos nuotaikos.

Priklausomybės nuo pornografijos žala

Atsiradus internetui, pornografijos populiarumas pasiekė neregėtas aukštumas. Nuo depresijos iki erekcijos sutrikimų - regis, pornografija keičia mūsų neuronų tinklus ir sukelia siaubingus padarinius. Ilgainiui pornografija sukelia lytinius sutrikimus, ypač negebėjimą pasiekti erekciją ar orgazmą mylintis su gyvu partneriu. Šis neurotransmiteris, dažniausiai siejamas su atlygiu, taip pat yra atsakingas už prisiminimų ir informacijos išsaugojimą smegenyse.

Užuot ieškoję seksualinio pasitenkinimo ar pilnatvės su romantiniu partneriu, žiūrėti pornografiją įpratę žmonės instinktyviai siekia savo telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių, kai kyla geismas. Be to, nenatūraliai stiprios atlygio ir malonumo emocijos sukelia nenatūraliai stiprius įpročius smegenyse.

Pornografinės scenos, kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos, yra hiperstimuliuojamieji dirgikliai, priverčiantys smegenis išskirti neįprastai daug dopamino. Tai gali pažeisti dopamino atlygio sistemą ir paversti ją abejinga natūraliems malonumo šaltiniams. Atbukinta atlygio sistema sukuria puikias sąlygas lytinės funkcijos sutrikimams vystytis, tačiau neigiami padariniai jais nesibaigia. Dar vienas įtikinamas šių tyrimų argumentas - nuo pornografijos priklausomi žmonės jaučia didesnį pornografijos poreikį, nors galbūt konkrečiu metu jie ir nenori jos žiūrėti. Be to, didesnis pornografijos žiūrėjimas koreliuoja su mažesniu smegenų aktyvumu žiūrint paprastą pornografinį turinį.

Seksualinės prievartos paplitimas internete kelia ypač didelį nerimą, nes tokių atvejų gali padaugėti ir tikrovėje. Kai kurie mokslininkai šį ryšį priskiria veidrodiniams neuronams. Nors ir yra hipotetinis, šis pasiūlytas ryšys tarp pornografijos, veidrodinių neuronų ir augančio seksualinio smurto - grėsmingas įspėjimas. Pornografija siejama su prieškakčio žievės nykimu, kuri yra atsakinga už tokias sritis kaip moralė, valios jėga ir impulsų valdymas.

Gydymo būdai

Priklausomybė nuo interneto yra gydoma. Gydymo būdai gali būti įvairūs ir dažnai kombinuojami, atsižvelgiant į individualią situaciją:

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje

• Psichoterapija: individuali arba grupinė terapija gali padėti asmeniui suprasti savo priklausomybės priežastis ir išmokti valdyti potraukį internetui. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių metodų, padedančių keisti neigiamas mintis ir elgesį.
• Medikamentinis gydymas: esant komorbidiškumui (kai priklausomybė nuo interneto susijusi su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai), gali būti skiriami antidepresantai ar kiti vaistai.
• Šeimos terapija: priklausomybė nuo interneto veikia visą šeimą, todėl šeimos terapija gali padėti šeimos nariams suprasti priklausomybę ir išmokti palaikyti vienas kitą.
• Savišalpos grupės: dalyvavimas anoniminių priklausomų nuo interneto grupėse gali suteikti palaikymą ir supratimą iš kitų žmonių, išgyvenančių panašias problemas.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: svarbu įtraukti į savo dienotvarkę fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, kokybišką miegą ir kitas veiklas, kurios teikia malonumą ir padeda sumažinti stresą.
• Technologijų naudojimo ribojimas: nustatyti aiškias taisykles dėl interneto naudojimo laiko ir vietos, vengti naudotis internetu prieš miegą, o laisvalaikiu užsiimti kitomis veiklomis.

Prevencinės priemonės

Norint išvengti priklausomybės nuo interneto, svarbu imtis prevencinių priemonių:

• Nuo mažens ugdyti vaikų gebėjimą kritiškai vertinti informaciją internete.
• Skatinti realius socialinius ryšius ir užsiėmimus.
• Mokyti vaikus ir paauglius valdyti savo laiką ir riboti interneto naudojimą.
• Būti atviriems pokalbiams apie interneto pavojus ir galimas pasekmes.
• Sukurti namuose aplinką, kurioje internetas nebūtų vienintelė pramoga.

Pagalba ir konsultacijos

Jeigu jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam yra priklausomybė nuo interneto, kreipkitės į specialistus: psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus. Konsultacijos teikiamos tiek individualiai, tiek šeimoms.

Daugelis kartais, norėdami atlikti kuo daugiau darbų, nusprendžia paaukoti savo miego valandas. Be to, neretai ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei.

„Tam, kad tinkamai funkcionuotų tiek fizinis kūnas, tiek psichinė sistema, būtina kokybiškai išsimiegoti. Miego metu sumažėja mūsų kūno temperatūra, retėja širdies darbas ir kvėpavimas, energijos suvartojimas, pailsi raumenys, sužadinamas imuninis atsakas, reguliuojamas insulino poveikis ląstelėms ir vyksta įvairūs procesai smegenyse, kurių metu iš trumpalaikės atminties informacija įrašoma į ilgalaikę“, - pranešime žiniasklaidai pasakoja I.

„Remiantis kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, svarbu ne tik tai, kiek laiko miegame, bet ir kada nueiname miegoti. „Miegas gali pakisti keliaujant, kai pasikeičia laiko juosta, dirbant naktimis, prieš miegą naudojant mėlyną šviesą skleidžiančius prietaisus. Taip pat turint miego ciklų sutrikimo sindromą, kai pavargstama anksti vakare ir prabundama anksti ryte arba ilgai neužmiegama, o ryte būna sunku nubusti“, - įvardina I.

Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija

Miegas susideda iš maždaug po 90 min. „NREM fazės metu panyrame į gilų miegą, o organizme vyksta atsipalaidavimo bei gijimo procesai ir sustiprinama imuninė sistema. Vos užmigus NREM fazės trunka ilgiau, tačiau kiekviename cikle trumpėja šioms fazėms skirtas laikas bei ilgėja REM miego fazė. Dėl šios priežasties, esant miego trūkumui, labiausiai nukenčia žmogaus atmintis, koncentracija ir gebėjimas mokytis.

„Jei nuolat trūksta miego, suprastėja mūsų reakcija, gebėjimas įvertinti situaciją bei priimti sprendimus. Tuomet žmonės yra linkę koncentruotis į galutinį rezultatą, neatsižvelgdami į įvykių seką, o tai lemia, kad padidėja klaidų ir nelaimingų atsitikimų rizika“, - atkreipia dėmesį I. Patiriant nuolatinį miego deficitą, padidėja tikimybė priaugti svorio, susirgti cukriniu diabetu, depresija, bipoliniu sutrikimu bei širdies ligomis.

Ne paslaptis, kad gyvenant itin greitu gyvenimo tempu, kartais nepavyksta išvengti naktų, kai poilsis būna nekokybiškas arba miego trukmė yra nepakankama. „Jei kūnas pakankamai nepailsėjo, svarbu gerti kuo daugiau vandens ir nepamiršti pavalgyti. Tokiais atvejais reikėtų atsispirti pagundai valgyti saldžiai - naudingiau rinktis pilnavertį subalansuotą maistą.

Taip pat grynas oras visada suteikia jėgų, todėl esant progai reikėtų išeiti pasivaikščioti, o jei tokios galimybės nėra, bent plačiai atverti langą ir išvėdinti patalpas, kuriose esate“, - sako I. Jei dienos metu labai norisi miego, jėgas padeda atgauti trumpas pietų miegas, galima išgerti puodelį kavos.

„Verta atkreipti dėmesį, kad jei organizmui būtina miegoti 7 valandas, o miegate trumpiau, atsiranda miego trūkumas. Tai būtina kuo greičiau kompensuoti kitomis naktimis miegant pakankamai ir šiek tiek ilgiau. „Norint nustatyti miegą trikdančias priežastis, jūsų gydytojas gali nukreipti atlikti videopolisomnografijos tyrimą, kurio metu žmogui prijungiami specialūs davikliai, fiksuojantys miego gylį, matuojantys deguonies kiekį, o asmuo yra filmuojamas. Atlikti šį tyrimą gali skirti gydytojas neurologas ar pulmonologas“, - teigia I.

Žinoma, norint pagerinti savo poilsio kokybę, svarbu nepamiršti laikytis tam tikrų taisyklių. „Svarbu kasdien, net ir savaitgaliais, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Jei esate įpratę eiti miegoti vėlai, kas kelias dienas paankstinkite miego laiką bent 15 minučių. Pusvalandį prieš miegą reikėtų nebesinaudoti elektros prietaisais, išvėdinti kambarį, užtemdyti langus ir eiti miegoti išjungus šviesas.

Kad poilsis būtų kokybiškesnis, vertėtų išsirinkti patogų čiužinį ir pagalvę. Taip pat naudingas reguliarus fizinis aktyvumas, tačiau sunkias treniruotes derėtų perkelti į pirmą dienos pusę. Tais atvejais, kai nepavyksta užmigti, galima išgerti melatonino arba atsikelti iš lovos ir kurį laiką užsiimti ramia veikla.

„Šiais laikais visi tokie irzlūs...“ - dažnai girdima frazė. Galbūt dalis atsakymo slypi ir netikusiuose naudojimosi internetu įpročiuose? VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė papasakojo, kad realybė, atsiverianti už išmaniųjų įrenginių ekranų, iš tiesų gali keisti mūsų smegenis. Kaip tai vyksta?

Probleminiai interneto vartotojai pasižymi pokyčiais įvairiose smegenų srityse. „Galėčiau apie tai kalbėti valandų valandas“, - juokiasi Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė turėdama galvoje telefoną - į ranką telpantį daikčiuką, be kurio mažai kas galėtų ramiai užmigti, - miegamajame.

D.Šimkutė nemažai laiko praleido besigilindama, kaip probleminis interneto naudojimas keičia mūsų smegenų elektrinį aktyvumą. Štai nuo kompiuterinių žaidimų priklausančių asmenų smegenyse stebimas stipresnis funkcinis ryšys tarp struktūrų, atsakingų už audiovizualinės informacijos apdorojimą.

„Buvo svarstoma, kad gal tai netgi gerai - taip esą lavinamos smegenys. „Šiandienos gyvenimo norma - nuolat būti produktyviu ir užimtu, paliekant vis mažiau galimybių iš tiesų pailsėti. Žmones nebegeba toleruoti nuobodulio.

Stovime trijų asmenų eilėje ir jau traukiame iš kišenės telefoną. Ramybės būsenos metu užmerkus akis smegenims būdinga sinchronizacija, jos generuoja atsipalaidavimo būsenai priskiriamas alfa bangas.

„Deja, probleminių interneto vartotojų tokia sinchronizacija uždelsta ir smegenys lieka dirbti aukštesnio dažnio diapazone - matomos beta ar net gama bangos, atitinkamai būdingos būdravimo metu ar atliekant didelio susikaupimo reikalaujančias kognityvines užduotis.

Probleminiai interneto vartotojai pasižymi pokyčiais įvairiose smegenų srityse. Mokslininkams nerimą kelia pasikeitimai kaktinėje skiltyje, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, planavimą, savikontrolę ir veiksmų pasekmių suvokimą.

„Prefrontalinė žievė - kaktinės skilties regionas, atsakingas už tai, ką vadiname valia - gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, emocijas ir potraukius, gebėjimą pakentėti dabar, kad gautume didesnį atlygį vėliau. Deja, tiriant probleminius interneto vartotojus matomas šios srities tūrio bei aktyvumo sumažėjimas, - todėl impulsų kontrolė tampa sunkiai įgyvendinamu iššūkiu.

Toks tūrio mažėjimas koreliuoja su įsitraukimo į atitinkamą veiklą trukme - kuo ilgiau žmogus priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, tuo ryškesni skirtumai, palyginti su kompiuterinių žaidimų nežaidžiančiais asmenimis.

O ar įmanoma padidinti sumažėjusių smegenų sričių tūrį? „Mūsų smegenys yra plastiškos - jos keičiasi priklausomai nuo mūsų patirčių, tačiau kuo žmogus jaunesnis, tuo plastiškumas didesnis. Jei grįžtame į normalų ritmą, smegenys prisitaiko ir persitvarko. Tiesa, kartais matome ir išties stiprių pažeidimų.

„Pabaigos internete nėra - visada rasime ką nors naujo. Patiems sudėtinga suvokti, kad naudojamės internetu per daug. Kaip suprasti, ar jau esame probleminiai vartotojai? „Turėtume sau atsakyti į kelis klausimus: ar internetinių platformų naudojimas nekenkia mokslo, darbo rezultatams, santykiams? Ar turime mėgstamų veiklų už ekrano ribų?

„Yra keli pagrindiniai principai, susiję su dėmesiu, apie kuriuos dažnai nesusimąstoma. Negalime suprasti, išmokti ar prisiminti to, į ką neatkreipiame dėmesio. Rodos, akivaizdu. Bet kodėl tai super svarbu? Tęsiame toliau.

Pagrindinės dvi dėmesio funkcijos smegenyse - vykdomoji ir signalinė. Vykdomoji priklauso nuo mūsų vidinių pastangų, koncentracijos, būtinų norint atlikti vykdomą užduotį. Signalinė - priešingai, nuo išorinių veiksnių, į kuriuos dėmesys nukrypsta automatiškai - ar tai būtų garsas, staigus blyksnis ar kitas ryškus iš aplinkos išsiskiriantis signalas.

Mūsų smegenys tarsi užprogramuotos teikti pirmenybę būtent pastariesiems dirgikliams. Evoliucine prasme tai svarbu išgyvenimui, nes įspėja apie galimą pavojų. Tačiau kas atsitinka šiais laikais: jei susikaupę atliekame kokią nors užduotį, aplinkos dirgikliai nuolat pertraukia smegenų darbą.

„Dabar gal jau kiek išeina iš mados, bet dar nesenai būdavo itin liaupsinamas gebėjimas multitaskinti. Iš tiesų šis gebėjimas yra iliuzija. Kaip suprantate, smegenys vienu metu negali sutelkti dėmesio į du dalykus. Mes ne atliekame dvi skirtingas užduotis, o tiesiog greitai perkeliame dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos.

Smegenims tam reikia resursų, už kuriuos tenka sumokėti kognityvinę kainą - produktyvumas neišvengiamai krinta, - aiškino D.Šimkutė. - Taigi mažas naudojimosi internetu higienos žingsnelis būtų: užduotis, kurioms reikia susikaupimo, atlikti išmaniuosius prietaisus padėjus į šoną.

Įvairūs pranešimai telefone imituoja svarbą, nors iš tiesų tokie nėra. Nuolatinis informacijos srautas veikia kaip virtualūs narkotikai tuščiai eikvojantys mūsų smegenų resursus.

Viena jos didžiausių rekomendacijų yra tai, nuo ko ir pradėjome šį straipsnį - pasirinkti laiką ar vietas, kuriose vengsite naudoti technologijas. Pavyzdžiui, nesinešti telefono prie lovos. „Nes šis įprotis užtikrina, kad paskutinis dalykas prieš miegą ir pirmas dalykas pabudus ryte bus internetas.

„Ne iš piršto laužta, kad miegoti reikia aštuonias valandas. Svarbios visos miego fazės. Jei jas aukosime, bus paveikta daugybė gyvybiškai svarbių procesų, vykstančių smegenyse miego metu, kurie būtini palaikyti efektyvų smegenų darbą.

Prestižinis žurnalas „Current Opinion in Behavioral Sciences“ įvertinęs mokslinius tyrimus konstatavo, kad per pandemiją probleminio interneto naudojimas išaugo kelis kartus. VU, LSMU ir VDU mokslininkai pernai atlikto tyrimo metu taip pat sužinojo, kad 76 proc.

Bipolinis sutrikimas ir priklausomybės: ryšys

Prieš gilinantis į priklausomybės nuo interneto fazes, svarbu paminėti bipolinį sutrikimą, kuris dažnai siejamas su polinkiu į priklausomybes. Bipoliniu sutrikimu sergantiems asmenims būdingi nuotaikų svyravimai tarp manijos ir depresijos fazių. Manijos fazėje žmogus jaučia padidėjusią energiją, aktyvumą ir gerovės pojūtį, tačiau stiprėjant klinikai, draugiškumas gali pereiti į pasipūtimą, šiurkštų elgesį, itin išaugusį seksualumą ir perdėtą familiarumą. Depresijos fazėje jaučiamas liūdesys, energijos trūkumas ir prarandamas susidomėjimas veikla.

Bipolinį sutrikimą turintys asmenys dažniau bando nusižudyti ir turi stipresnį polinkį į priklausomybes, į kurias įninkama bandant nuotaikų svyravimus spręsti ne medicininėmis priemonėmis.

Meilės priklausomybė: trys fazės

Analogiškai priklausomybei nuo interneto, meilės priklausomybė taip pat turi tris fazes: iniciacijos, palaikymo ir atsitraukimo. Iniciacijos fazėje vyksta įsimylėjimo procesas, palaikymo fazėje stengiamasi išlaikyti santykius, o skyrybų metu - atitolimo fazė. Panašiai vystosi ir priklausomybė nuo interneto: pirmoje fazėje žmogui smagu naršyti internete, kita fazė - kai žmogus toliau naršo, nors pasitenkinimas mažėja, ir trečia - kai žmogus bando atsikratyti priklausomybės, atkrenta ir kankinasi. Įdomu tai, kad kai žmogus įsimyli, jame žymiai pagausėja serotonino, o šios medžiagos būna maždaug tiek pat, kiek ir žmonėse, kenčiančiuose nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo.

tags: #priklausomybes #internetui #fazes