Vilnius, birželio 26 d. (BNS). Seimas ketvirtadienįPatvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas. Tai jau ketvirta esminė pensijų kaupimo sistemos reforma nuo 2004-ųjų, kai pradėjo veikti antros pakopos fondai. Ji buvo pertvarkyta 2013, 2016 ir 2018 metais.
Už Pensijų kaupimo įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 5. Dauguma frakcijų pritarė reformai, išskyrus keletą pareiškimų, o vienintelis iš valdančiųjų prieš - demokratas Algirdas Butkevičius. Dalis liberalų balsavo nedalyvaudami arba buvo prieš/ susilaikę, o konservatorių nuomonės buvo įvairios. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad pokyčiai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei.
< tagimg >Pagrindiniai reformos akcentai: įtraukties liberalizavimas, pasitraukimo galimybės, išmokų pokyčiai< /tagimg>Kas pasikeis nuo 2026 metų?
Seimas nustatė dvejų metų (24 mėnesių) pasitraukimo iš antros pakopos „langą“ - nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos. Jei žmogus norės pasiimti 25 proc. sukauptos pensijos iki pensijos, mokės 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinta. Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų sukaupusieji gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai darys tik per „langą“; šios lėšos ir toliau nebus apmokestintos. Nutraukusiems kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, o valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.
Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad pensijų kaupimui reikia suteikti daugiau pasitikėjimo ir tai bus padaryta reformavus sistemą, o pokyčiai jos nesugriaus. Verslo atstovai teigė, kad reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovas perspėjo, kad dvejų metų langas yra per ilgas, o pasekmės palies likusius sistemoje dalyvius. Audrius Kabašinskas iš Kauno technologijos universiteto pabrėžė, jog dėl reformos mažės anuitetų išmokos ir sistemos dalyvių skaičius. Eglė Kavoliūnaitė iš Lietuvos socialinių mokslų centro akcentavo, kad pokyčiai įtvirtins skirtingas sąlygas jau kaupiantiems ir naujai įsitraukiantiems.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gegužės pradžioje išreiškė nuogąstavimą, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, ir daryti spaudimą viešiesiems finansams senstant visuomenei. Pasikeitimai žymi naują etapą - įprastai Lietuvos pensijų sistemoje vyrauja mišrus modelis, kuriame derinami pirmosios ir antrosios pakopos elementai. Konstitucinis Teismas 2020 m. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią discresiją pasirinkti modelį ir gali nustatyti tiek PAYG, tiek kaupimo fonduose modelius arba jų derinius.
Taip pat skaitykite: Kas yra pensijų kaupimas Lietuvoje?
Kodėl svarbus antros pakopos pensijų kaupimas?
Konstitucinio Teismo doktrina teigia, kad pensijų kaupimas nėra tik investavimas - tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios paskirtis užtikrinti senatvės pajamas ir mažinti būsimą viešųjų finansų naštą. 2024 m. kovo 7 d. nutarime Teismas išskyrė, kad kaupimas specialiuose fonduose grindžiamas konstituciškai svarbiu tikslu - kaupti ir investuoti lėšas, kad būtų mokamos senatvės pensijos. Tačiau svarbu pažymėti, kad sukauptos lėšos nėra tapatos būsimoi pensijai, nors jos yra susijusios su nuosavybės teise, o įprastoje socialinės apsaugos sistemoje išlaikyti jų funkciją reikia platesnio konteksto.
Nuo 2026 metų pereinamojo laikotarpio metu, kai vyks pasitraukimo iš II pakopos reformos įgyvendinimas, bus pereinama prie lankstesnio asmeninio taupymo modelio. Jaunimas ir jauni dirbantieji tampa svarbiausiais sektoriais - pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad dažniau pasitraukia jauni iki 35 metų dirbantys gyventojai arba tie, kurių pajamos mažesnės už vidutinę. Tai kelia susirūpinimą, kad atsiranda ilgesnės perspektyvos pensijų sistemos finansavimo iššūkių.
Ką tai reiškia jums asmeniškai
Jei vis dar kaupiate antroje pakopoje, toliau kaupsite prie savo „Sodros“ pensijos, o valstybė papildomai skiria 0, relativiai aiški 1,5 proc. paskatą. Nuo 2026 metų įmokos bus kaupiamos gyvenimo ciklo fonduose, kurie mažina riziką augant laikui ir didina saugesnes investicijas artėjant pensiniam amžiui. Dauguma dalyvių vis dar renkasi maksimaliai kaupiant (3 proc. įmokos) ir gauna didesnę valstybės paskatą, o tai gali sudaryti iki apie 50 proc. susikaupusios pensijos dydžio. Tačiau tie, kurie renkasi minimalų įmokų lygį (1,8 proc. su 0,3 proc. valstybės paskata) - gali turėti mažesnę galimybę pasiekti didesnę galutinę pensiją. Jei norite didinti įmokas, galite tai padaryti SEB interneto banke per Periodiniai pervedimai.
Investiciniai gyvybės draudimai laikosi lankstesne kryptimi: galimos 16 investavimo krypčių, įskaitant žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus. Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, gyvybės draudimas leidžia laisvai disponuoti lėšomis, keisti įmokų dydžius, o iki penkerių metų iki pensijos lėšas galima atsiimti be papildomų mokesčių. Tačiau po 2026 metų pensijų kaupimas prasidės iš naujo, o pereinamuoju laikotarpiu dalis lėšų grįš į Sodrą.
Kaip elgtis finansų svyravimų metu?
Svarbiausia - būti ramiai ir vengti spontaniški sprendimai. Ilgalaikė sumažėjusi vertė nėra nuolatinė: rinka istorijose atsigauna, o kaupiamų lėšų vertė laikui bėgant vėl didėja. Jei kaupiate pagal gimimo metus, jums nereikia keisti fondo visą kaupimo laikotarpį. Atskubinti įmokų didinimą galima iki liepos 31 d. - didesnė įmoka iš karto padidins valstybės paskatą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų reforma: esminiai aspektai
Šiuo metu daugiau nei 1,3 mln. lietuvių pasiruošę didesnėms senatvės pajamoms. Dalis žmonių jau gali tikėtis didesnės pensijos ateityje - šiuo metu Sodros pensija sudaro šiek tiek daugiau nei 40 proc. buvusiojo atlyginimo, o prognozės rodo, jog ji gali sumažėti iki apie 30 proc. Ateityje dauguma įsipareigojimų gaus per II pakopos fondus, o valstybės paskata - per valstybės biudžetą. Pasitraukimas iš II pakopos įtakos turi ir demografiją bei vidutines pajamas, todėl svarbu numatyti savo finansinę ateitį.
Kaip elgtis, jei esate jaunesnis nei 40 metų?
Nuo liepos 1 d. jaunesni nei 40 metų asmenys bus automatiškai įtraukti į kaupimo sistemą, o priskirtas fondas gali būti kito banko, kuriame yra jūsų sąskaita. Net jei kaupimo bendrovė buvo priskirta automatiškai, verta įvertinti kelis aspektus ir priimti savarankišką sprendimą - galbūt patogiau kaupiant naudotis fondo, kuris yra ir jūsų įprasto banko. Jei dar nesate apsisprendę, priimkite sprendimą - tai turi įtakos jūsų ateities finansiniam saugumui.
Pensijų sistema šiuolaikinėje socialinėje valstybėje yra viena svarbiausių socialinės apsaugos sistemos dalių. Jos paskirtis - užtikrinti asmenų pajamas senatvėje ir kartu paskirstyti socialinės apsaugos naštą tarp kartų. Lietuvoje susiformavo mišrus pensijų modelis, kuriame derinami pirmosios ir antrosios pakopos elementai, taip pat veikia trečioji pakopa. Dėl pastarųjų metų reformų, ypač 2025 m., diskutuojama apie teisines ir teisinias šio instituto vietas konstitucinėje teisėje.
< tagimg >Diagram: ką žinoti apie reformas ir jų teisinį pagrindąAteities pokyčiai - tai galimybė sukurti stabilų finansinį saugumą senatvėje, tačiau taip pat ir pareigą sąmoningai planuoti savo lėšas bei priimti informuotus sprendimus dėl kaupimo ir pasitraukimo iš antros pakopos.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
- Apžvelgti reformos pagrindinius akcentus: lankstumo didinimas, pasitraukimo galimybės, išmokų pokyčiai.
- Suprasti teisinį kontekstą: Konstitucinio Teismo doktrina apie pensijų kaupimą kaip socialinės apsaugos dalį.
- Įvertinti asmeninį finansinį planą: ar būtina didinti įmokas, kokios yra galimos paskatos, koks yra rizikos toleravimas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?