Darbdavio arba profesinės pensijos kaupimas yra plačiai paplitusi praktika Vakarų valstybėse. Progresyvios įmonės JAV ir Jungtinėje Karalystėje šią naudą savo darbuotojams pasiūlė daugiau nei prieš 100 metų. Taip jos siekė papildomai atsilyginti lojaliems, ilgamečiams darbuotojams bei tuo pačiu užtikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje, kai valstybinės socialinio draudimo sistemos dar tik formavosi. Šiuo metu darbdaviai prie darbuotojų pensijų kaupimo prisideda Danijoje, Islandijoje, Olandijoje, Izraelyje ir kitose šalyse su išvystyta ekonomika. Vienokios ar kitokios formos privačios kaupimo sistemos veikia bent keliose dešimtyse pasaulio šalių.
Privatus kaupimas ir jo skatinimas Vakarų valstybėse aktualus dėl kelių priežasčių - demografinių iššūkių, kuriuos lemia mažėjantis gimstamumas ir darbingo amžiaus žmonių skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė bei augantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius. Senstant visuomenei vis daugiau lėšų tenka nukreipti į sveikatos apsaugos sritį, o pasikeitusi geopolitinė padėtis Europoje diktuoja poreikį kur kas aktyviau finansuoti gynybos sritį.
Šiuos iššūkius valstybės bando spręsti ilgindamos pensinį amžių, peržiūrėdamos mokesčių sistemą, sudarydamos sąlygas atvykti ir dirbti imigrantams. Daugelyje Vakarų šalių ne vieną dešimtmetį veikia ir įvairios privataus kaupimo pensijai schemos, kurios iš dalies padeda sumažinti „naštą“ valstybinei socialinio draudimo sistemai.
Pensijų sistemas analizuojanti konsultacijų įmonė „Mercer“ ir CFA institutas savo indekse „Global Pension Index 2023“ apžvelgia 47 įvairių šalių sistemas, iš kurių geriausiai vertinamos minėtose Danijoje, Islandijoje ir Olandijoje egzistuojančios sistemos. Anot indekso sudarytojų, gerai įvertintos pensijų sistemos išsiskiria užtikrinamu adekvačiu pajamų lygiu senatvėje, plačiu gyventojų įtraukimu ir patikimumu.
Pavyzdžiui, gera pensijų sistema užtikrina ne mažesnę nei 70 proc. ankstesnių pajamų sudarančią pakeitimo normą tiems, kas yra sukaupę pakankamą stažą. Geroje pensijų sistemoje taip pat ne mažiau kaip 80 proc. Juose sukaupto turto vertė viršija 150 proc. metinio BVP santykį (palyginimui, Lietuvoje II ir III pakopos pensijų fonduose esančio turto vertė siekia tik 10 proc. metinio BVP). Todėl minėtose šalyse vidutinė pensija siekia 1,7-3 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Taip pat skaitykite: Papildomos Sodros įmokos: išsamus vadovas
Tiesa, dalyvavimas pensijų kaupime Danijoje ir Islandijoje yra privalomas, nuo atlyginimo pervedamų įmokų dalis sudaro 12-15,5 proc., o didesnę dalį įmokos perveda darbdavys. Olandijoje tokio įpareigojimo nėra, tačiau dėl darbdavių susitarimų su profsąjungomis čia taip pat dauguma gyventojų į savo pensijų fondus gauna darbdavio įmokas.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje pensijų pakeitimo norma 2024 m. pradžioje, „Swedbank“ skaičiavimu, sudarė vidutiniškai apie 46 proc. Tai reiškia, kad į pensiją išėjęs žmogus šiuo metu gali tikėtis gauti maždaug pusę savo iki pensijos buvusio atlyginimo. Aišku, jei žmogus uždirbo mažesnį už vidutinį atlyginimą, minėta pajamų pakeitimo norma bus aukštesnė, o gaunama pensija - santykinai didesnė, palyginti su buvusiu atlyginimu.
Remiantis 2023 m. pavasarį „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, šalies gyventojai norėtų gauti vidutiniškai 900 eurų dydžio pensiją. Realybėje ją praėjusiais metais gavo maždaug 7 proc. pensinio amžiaus šalies gyventojų.
Vis dėlto ateityje net ir dabartinio dydžio pensijos gali atrodyti kaip pakankamai nemažos. 2023 m. pabaigoje paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje apie pensijas prognozuojama, kad dabartiniai dvidešimtmečiai, sulaukę pensinio amžiaus maždaug 2060-aisiais, galės tikėtis tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekiančios pensijos. Be to, čia tuo atveju, jei atlyginimas iki pensijos sudarys pusę vidutinio šalies darbo užmokesčio. Jei atlyginimas sieks šalies vidurkį, jo pakeitimo norma sudarys 18,2 proc., o jei bus 2 kartus didesnis už vidutinį - tik 12,9 proc.
Suprantama, kad tai yra prognozė ir ji nebūtinai išsipildys. Situacija gali pasikeisti ir dėl demografinės padėties, ir dėl išaugusio produktyvumo, o galiausiai ir dėl mokesčių reformų. Tačiau šie dalykai labiau priklauso nuo bendros valstybės vystymosi krypties, atskiri subjektai tam didelės įtakos neturi.
Taip pat skaitykite: Kas yra papildomas pensijos draudimas?
Tuo metu papildomas kaupimas pensijų fonduose yra galimybė ir žmogui, ir jo darbdaviui tiesiogiai prisidėti prie geriau finansiškai aprūpintos ateities. Kaupimas II pensijų pakopoje, į kurią gyventojas per „Sodrą“ perveda 3 proc. nuo savo atlyginimo, o dar 1,5 proc. nuo vidutinio atlygio šalyje prideda valstybė, gali būti geras pagrindas.
Tačiau to nepakanka norint užsitikrinti apie 70 proc. pajamų pakeitimo siekiančią normą senatvėje. Remiantis dabartine situacija, išmokos iš II pakopos, kai žmogus kaupė didžiąją dalį savo darbingo amžiaus, turėtų sudaryti apie 15 proc. ankstesnių jo pajamų. Todėl reikalingas didesnis indėlis. Kaip rodo anksčiau minėti pavyzdžiai, privačiam kaupimui lyderiaujančiose šalyse dažnai skiriamas dviženklis procentas nuo atlyginimo. Čia išryškėja kaupimo III pensijų pakopoje aktualumas.
Ar turite pakankamai santaupų pensijai? | Amyr Rocha Lima | TEDxKingstonUponThames
Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos darbdaviams prisidėti prie darbuotojų kaupimo III pakopos pensijų fonduose. Darbdaviui už savo darbuotoją pervedant įmoką į III pakopos fondą nuo jos nėra atskaičiuojami GPM ir „Sodros“ mokesčiai.
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa yra parodžiusi, kad žmonės savarankiškai į III pakopos pensijų fondą norėtų skirti vidutiniškai 24 eurus per mėnesį. Ši suma sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo į rankas, ji yra toli gražu nepakankama norint pasiekti anksčiau minėtą 70 proc. pajamų pakeitimo normą vidutiniškai.
Taip pat skaitykite: Pensijos kaupimas Lietuvoje
Norint sukaupti pakankamai didelę sumą III pensijų pakopoje, kuri užtikrintų trūkstamą pajamų dalį senatvėje, įmoka į fondus turėtų būti 3 kartus didesnė ir sudaryti bent 6 proc. nuo žmogaus pajamų. Su darbdavio prisidėjimu tokio dydžio įmoką pasiekti yra kur kas paprasčiau. Kaip minėta, sutarus su darbdaviu dėl papildomo pensijos kaupimo, į darbuotojo III pensijų pakopos fondą pervedama įmoka neatskaičius GPM ir „Sodros“ mokesčių. Tai reiškia, kad pensijų fondą pasiekia apie 40 proc. didesnė lėšų suma nei tuo atveju, kai darbdavys šias lėšas darbuotojui išmoka „į rankas“.
Lietuvoje daugėja atvejų, kai įmokas į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai moka darbdavys. „Bitė Lietuva“ tokiu būdu savo darbuotojus skatina nuo 2019 m. Šiam tikslui bendrovė pasirinko INVL III pakopos pensijų fondus, kuriuos šiuo metu valdo Šiaulių banko grupė. „Lietuvoje pensijų sistema dažnai kinta, bendras finansinis išprusimas šalyje nėra ypač aukštas, tad tokiu būdu pasirūpindamas darbuotoju darbdavys laimi lojalesnius, įsitraukusius darbuotojus, o darbuotojai gauna didesnes garantijas, kad sulaukę senatvės pensijos amžiaus, šį laikotarpį galės gyventi oriai“, - pažymi E. Valstybė tokius sprendimus remia teikdama mokesčių lengvatas.
Darbdaviui svarstant pakelti atlyginimą ar skirti premiją, nuo šios sumos, kaip ir nuo likusio darbo užmokesčio, būtų mokami mokesčiai. Rūta Stanaitytė, Šiaulių banko Ryšių su verslo klientais vadovė, pastebi, jog prisidėti prie darbuotojų būsimos pensijos nusprendžia vis daugiau darbdavių. Šiuo metų tokią galimybę darbuotojams siūlo 10-15 proc. bendrovių, kurios siūlo papildomas naudas darbuotojams. „Mes vis dar linkę atidėlioti sprendimus dėl mūsų pensijų. Einamieji reikalai, šios dienos pirkiniai dažnai atrodo svarbesni - galvojama, kad pasirūpinti pensija dar bus laiko. Vis dėlto pradėti kaupti svarbu kuo anksčiau“, - pažymi R. Stanaitytė.
Kokią programą siūlyti darbuotojams, sprendžia darbdavys. Kai kuriais atvejais tam nereikia papildomo biudžeto, kai darbuotojui kaupimas siūlomas darbo užmokesčio kėlimo etape ar numatant premijas. Darbdaviui gali reikėti papildomo biudžeto, kai darbuotojams pagal papildomo skatinimo programą periodiškai mokamas nustatytas procentas ar fiksuota suma. Populiaru įmokos dydį sieti su darbo stažu įmonėje. Taip pat dažnai taikoma darbuotojo ir darbdavio kaupimo programa, kai darbdavys įmokas moka su sąlyga, kad ir darbuotojas sutinka prie pensijos kaupimo prisidėti asmeninėmis lėšomis - tam tikru procentu nuo savo atlygio.
„Darbdaviai gali laisvai pasirinkti įmokų mokėjimo periodiškumą, ar tai darys kas mėnesį, kas ketvirtį, ar kartą per metus. Pasikeitus įmonės finansinei situacijai įmokų mokėjimą galima stabdyti. Suteikiame informaciją apie tai, ką reikia atlikti prieš darbdaviui pradedant mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondų sąskaitas darbuotojams“, - apie produkto lankstumą ir paprastą įgyvendinimą kalba Šiaulių banko Ryšių su verslo klientais vadovė R. Jeigu įmokas moka tik darbdavys, tokioje programoje paprastai dalyvauja apie 80 proc. darbuotojų, jeigu reikia prisidėti ir darbuotojui, dalyvauja apie 30-50 proc.
„Visos lėšos pensijų fonde yra darbuotojo turtas. Pakeitus darbovietę, iš jos išėjus ar darbdaviui nutarus įmokų nebemokėti, darbuotojas pats sprendžia, ką daryti toliau. Pavyzdžiui, jis gali toliau kaupti savarankiškai arba su nauju darbdaviu“, - aiškina R.
Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos ir visos jos svarbios. Skaičiuojama, kad pasiekę pensinį amžių darbuotojai iš „Sodros“ gaus tik apie 30 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu asmuo be „Sodros“ dar moka įmokas ir į II pensijų pakopos pensijų fondą, jis gali tikėtis iki 50 proc. buvusio atlyginimo. Kaupiant senatvės pensijai privačiuose II pakopos pensijų fonduose, į juos pervedama 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybė dar paskatina 1,5 proc. Šiaulių banko grupės finansų ekspertai pabrėžia, kad žmogaus pajamos senatvėje turėtų siekti 70-80 proc. prieš pensiją buvusių pajamų. Dalyvaujant III pakopos pensijų fonduose, reikia mokėti pasirinkto pensijų fondo taisyklėse nustatytus mokesčius.
Lėšos, kaupiamos pensijų fonde, yra investuojamos vadovaujantis pensijų fondo taisyklėse nustatyta investavimo strategija. Kaupiant pensijų fonduose dalyvis prisiima investavimo ir su investavimu susijusią riziką. Pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, gali būti, kad dalyvis atgaus mažiau nei investavo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Prieš priimant sprendimą investuoti, reikia patiems ar padedant investicijų konsultantams įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su pensijų fondų taisyklėmis, kurios yra neatsiejama papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarties dalis.
Kiekvienas asmuo gali kaupti pensijai bet kuriame pensijų kaupimo bendrovės valdomame II pakopos pensijų fonde. Dalis asmenų, kurie buvo automatiškai įtraukti į II pakopą ir per pereinamąjį laikotarpį neatsisakė kaupimo, to padaryti nebegali ir liko sistemoje užstigę.
Grįžtant prie Lietuvos, pagal dabartinį reguliavimą, tikėtina, jog daugumai asmenų teks privalomai pirkti anuitetus, nes dauguma asmenų sukaups daugiau kaip ~10 tūkst. eurų. Remiantis Sodra anuitetų skaičiuokle, asmeniui, kuriam yra 65 metai ir šiuo metu įsigytų anuitetą už 100 000 eurų sumą, standartinio pensijų anuiteto išmoka būtų 452,85 EUR per mėnesį.
Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc. Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus. Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių.
Pagrindinis jų - negalima dabartinio atlyginimo susimažinti ir dalį skirti III pakopos fondams. Laikantis šių sąlygų pasiimant lėšas iš III pakopos fondų nereikės mokėti jokių mokesčių !
Ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų, t.y.
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc.1 to, ką uždirbate šiandien.
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Šaltiniai: Mercer CFA Institute Global Pension Index 2023, EBPO, Eurostat, Swedbank, Šiaulių bankas.
tags: #papildomas #pensijos #kaupimas #1proc