Pasiruošimas išėjimui į pensiją: psichologiniai ir finansiniai aspektai

Artėjant pensijos amžiui daugelis žmonių pagalvoja, kaip džiaugsis „auksiniais metais“, tačiau išėjimas į pensiją gali turėti ir neigiamą psichologinį bei finansinį poveikį. Išėjimas į pensiją dažnai reiškia tapatybės praradimą. Nesvarbu, ar esate bankininkas, virėjas ar mokytojas, išėjus į pensiją gali kilti toks klausimas: jūs nebedirbate. Išeinant į pensiją darbo santykiai gali būti nutraukiami skirtingais būdais. Dažniausiai tai daroma šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva. Kiekvienas variantas turi savo niuansų, todėl svarbu įvertinti, kuris kelias yra palankiausias konkrečioje situacijoje.

Išėjimas į pensiją daugeliui žmonių tampa vienu reikšmingiausių gyvenimo etapų. Tai ne tik darbo santykių pabaiga, bet ir visos kasdienės rutinos, pajamų struktūros bei gyvenimo tempo pokytis. Vieniems tai laukta ramybės pradžia, kitiems - nerimo kupinas laikotarpis, keliantis klausimų dėl ateities stabilumo. Nors pensija dažnai siejama tik su „Sodros“ mokamomis išmokomis, realybėje perėjimas iš aktyvaus darbo į pensinį amžių apima ir darbo teisės aspektus. Darbuotojai neretai nežino, kokios garantijos jiems priklauso, kaip tinkamai nutraukti darbo santykius ir kokius dokumentus būtina susitvarkyti.

Psichologiniai pokyčiai ir rizikos

Išėjus į pensiją vyksta nemažas emocinis procesas. Iš pradžių juntama euforija dėl laisvės. Ta euforija po truputį sklaidosi, nes gyvenimas lyg sustoja vietoje. Šie jausmai gali sukelti priklausomybę maistui arba alkoholiui. Raskite sveikų būdų, kaip su tuo susidoroti.

Ilgus metus dirbę žmonės neretai susiduria su tapatybės pokyčiu: nebelieka įprasto vaidmens, atsakomybių, kasdienio ritmo. Psichologai pataria pensiją vertinti ne kaip pabaigą, o kaip perėjimą. Nauji pomėgiai, savanorystė, dalinis darbas ar mokymasis padeda išlaikyti prasmingą veiklą ir socialinius ryšius. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sakė, kad į liniją daugiau paskambina tie senjorai, kurie jau išėjo į pensiją ir ieško kitų prasmingų veiklų savo gyvenime: „Ir tiesiog taip ir sako, kad norėtų prisijungti prie mūsų savanorystės bendruomenės ir prisidėti kažkuo naudingu prie kitų senjorų gyvenimo: pakalbinti juos, bendrauti su jais ir galbūt padėti jiems tą pokyti išgyventi kartu.

Neretai skambinantys senjorai pasiguodžia, ko labiausiai ilgisi. „Turbūt išskirčiau du aspektus, kuriuos žmonės dažnai mini, bent jau „Sidabrinėje linijoje“: tai jausmo ir noro būti reikalingiems, nes labai pasijaučia staiga tiesiog niekam nebereikalingi. Ir kitas dalykas, kurį dažnai mini, kad vis dėlto trūksta bendravimo plačiąja prasme“, - kalbėjo K. Čiuželienė.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Čia svarbu paminėti, kad nuo to neveikimo ir neturėjimo su kuo pašnekėti, pensininkams griūna tiek fizinė, tiek emocinė sveikata: „Tai vienareikšmiškai turi tiesioginę įtaką ir emocinei, ir fizinei sveikatai, dėl to, kad tas nerimas, nesaugumas dėl ateities ilgainiui atsiliepia ir visapusei sveikatai.“

Kaip sumažinti izoliacijos ir identiteto krizės riziką

• Susikurkite dienotvarkę: rytinė kava, laikraščio ar knygos skaitymas, pasivaikščiojimas, bendravimas su vaikais ir anūkais.
• Įtraukite fizinę veiklą: nepamirškite įrašyti punkto apie mankštą.
• Išsikelkite tikslus: pagalvokite apie svarbiausius dalykus, kuriuos norėsite padaryti per pirmąjį mėnesį, šešis mėnesius ar vienerius metus, ir juos užsirašykite.
• Imkitės iniciatyvos socialiniam gyvenimui: jei manote, kad nėra tiek žmonių, susiraskite naujų draugų ar kvieskite iš anksto pažįstamus žmones vakarienei.
• Apsvarstykite dalinį darbą ar savanorystę: nemažai žmonių, palikę buvusias darbovietes, susiranda tokį darbą, kai nereikia dirbti visą darbo dieną, bet vis tiek jaučiatės pilnaverčiai ir laimingi.

Finansiniai pasiruošimo aspektai

Pensija reiškia dažnai daugiau laiko, bet mažiau pinigų. Pavyzdžiui, tai, kad turite daugiau laiko, bet mažiau pinigų. Prieš pirkdami daiktą, rinkdamiesi pramogą, pagalvokite. Gerai apgalvokite, kiek pinigų reikėtų skirti maistui, drabužiams, pramogoms. Jei norite išvykti pailsėti ar į pažintinę kelionę, susiskaičiuokite, kiek galite atidėti tam pinigų iš kiekvienos pensijos.

Planuoti, kas bus, kai sulauksiu pensijos amžiaus, verta pradėti dar tuomet, kai žmogus yra sveikas ir turi darbo pajamų. Praktika rodo, kad likus keleriems metams verta peržiūrėti savo darbo stažą, sukauptas socialinio draudimo įmokas ir pasitikrinti, ar visi duomenys yra teisingi. Kartais paaiškėja, kad dalis laikotarpių neįskaityta arba reikia pateikti papildomus dokumentus.

Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, iš pradžių sunku susivokti, ką daryti, kad pensijoje būtumėte pilnaverčiai ir laimingi. Tikriausiai prireiks nemažai eksperimentų, kad rastumėte sau tinkamiausią laiko praleidimo formą. Išėjimo į pensiją privalumas yra tai, kad turėsite daug galimybių eksperimentuoti.

Praktiniai finansų valdymo patarimai

1. Pabandykite išsikelti didesnį tikslą ir jam sutaupyti: tai gali būti kelionė ar koks nors svarbus, svajotas dalykas.
2. Būtinas tikslas, prasmė, sąmoningas ir racionalus paaiškinimas sau, dėl ko taupau.
3. Ugdykite savistabą: stebėdami išlaidas galėsite nustatyti, kur dingsta pinigai ir kokias išlaidas galima sumažinti.
4. Kai įmanoma, kalbėkitės šeimoje apie pinigus ir susitarkite dėl bendrų taisyklių.
5. Supraskite, kad taupymas nėra savęs skriaudimas; atidėjus kai kuriuos poreikius vėliau galima patirti didesnį pasitenkinimą.
6. Planuokite biudžetą: paskirstykite išlaidas į neišvengiamas, būtinus ir nenumatytus.
7. Prieš pirkdami, paklauskite savęs, ar daiktas būtinas ar tik elgiuosi kaip visi.
8. Nevertinkite savęs ir kitų pagal daiktus: turto demonstravimas dažnai išduoda vidinį nerimą.

Psichologiniai veiksniai, lemiantys pasirengimą

Disertacijos tikslas buvo įvertinti ikipensinio amžiaus asmenų karjera ir finansais grindžiamo pasirengimo pensijai psichologinius veiksnius bei išanalizuoti išėjusių į pensiją asmenų pasirengimo pensijai ir psichologinės gerovės sąsajas. Ikipensinio amžiaus asmenų tyrimas (N = 382) atskleidė, kad svarbiausiais psichologiniais karjera grindžiamo pasirengimo veiksniais galima laikyti karjeros saviveiksmingumą ir šiuos asmenybės bruožus: ekstravertiškumą, sutarumą, sąmoningumą, neurotiškumą, atvirumą patyrimui bei dvi laiko perspektyvas - pozityvios praeities ir pozityvios ateities.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Svarbiausi psichologiniai finansais grindžiamo pasirengimo pensijai veiksniai - finansinės rizikos tolerancija ir šie asmenybės bruožai: ekstravertiškumas, sąmoningumas, neurotiškumas, bei šios laiko perspektyvos - negatyvios praeities, pozityvios praeities, fatalistinės dabarties, pozityvios ateities ir negatyvios ateities.

Išėjusių į pensiją asmenų tyrimas (naudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo duomenys, N = 926) atskleidė, kad karjera ir finansais grindžiamas pasirengimas pensijai prognozuoja psichologinę gerovę, net ir atsižvelgus į kitus svarbius gerovės veiksnius.

Kultūriniai ir socialiniai veiksniai Lietuvoje

Senatvė Lietuvoje siejama su pabaiga, nors tai gali būti laisvės metas. Psichologas Antanas Mockus sako, kad viena priežasčių, kodėl žmonės vengia atsidėti pinigų senatvei arba tik pasyviai dalyvauja valstybės remiamame kaupime, yra natūrali, žmogiška baimė ne tik kalbėti, bet ir galvoti apie savo gyvenimo baigtinumą. Jauno žmogaus sąmonėje išėjimas į pensiją asocijuojasi su senatve, ligomis, kartu ir artėjančia mirtimi.

Mūsų aplinka bei reklama skatina savo poreikius tenkinti čia ir dabar. „Tačiau ne visi vengia planuoti savo senatvę tik todėl, kad jos bijo. Kai kuriems žmonėms yra labai svarbu patirti malonumą čia ir dabar, o ne jį atidėti rytojui. Tik labai brandus žmogus gali atidėti savo poreikius vardan rytojaus“, - aiškina psichologas.

Taupymo vengimą skatina reklama ir vartotojiškas požiūris. Žmonės besivadovaudami emocijomis išleidžia nemažas pinigų sumas, tačiau tos pačios emocijos jiems trukdo kiekvieną mėnesį atsidėti pinigų senatvei, nes atrodo, kaip galimybių ribojimas.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Valstybės ir asmeniniai sprendimai

Planuoti, kas bus, kai sulauksiu pensijos amžiaus, verta pradėti dar tuomet, kai žmogus yra sveikas ir turi darbo pajamų - iš esmės visi pagrindiniai sprendimai, susiję su pensijų kaupimu, turėtų būti priimami iki 40 metų amžiaus. Dėl šios priežasties, šio amžiaus nesulaukę dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė, nuo 2019 m. yra įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti kaupti. Jeigu jaunas dirbantis žmogus nori kaupti pensijai, jam nereikia atlikti jokių aktyvių veiksmų - nuo šių metų liepos mėnesio antroje pensijų pakopoje bus kaupiama po 1,8 proc. nuo atlyginimo, o valstybė į šio asmens „kaupimo sąskaitą“ kas mėnesį perves po 0,3 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Per penkerius metus kaupimo įmoka padidės iki 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybės parama išaugs iki 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Praktiniai žingsniai prieš išeinant į pensiją

• Peržiūrėkite darbo stažą ir socialinio draudimo įmokas bei pasitikrinkite, ar visi duomenys yra teisingi.
• Susidarykite dokumentų sąrašą: prašymas dėl pensijos, asmens dokumentai, darbo stažą patvirtinantys įrašai, banko sąskaitos duomenys.
• Apsvarstykite, kaip pasikeis kasdienis gyvenimas ir kokias garantijas turite dėl išeitinės išmokos ar kitų socialinių garantijų.
• Sudarykite biudžetą ateinantiems mėnesiams: įvertinkite galimus „tarpus“ tarp darbo pabaigos ir pensijos sąskaitos pradžios.
• Planuokite veiklas, kurios suteiks prasmę ir socialinį kontaktą: savanorystė, dalinis darbas, mokslai ar hobiai.

Išėjimas į pensiją gali būti daug paprastesnis, kai jis pagrįstas aiškiu planu ir realiais lūkesčiais. Žinojimas, kaip tvarkomi darbo santykiai, kokios pajamos laukia ir kaip pasiruošti kasdienybės pokyčiams, suteikia saugumo jausmą.

tags: #pamastymai #apie #isejima #i #pensija