Dvasingumo ir paliatyviosios pagalbos sąsajos: moksliniai tyrimai ir praktiniai apmąstymai

Paliatyvioji pagalba ir dvasingumas yra glaudžiai susiję/susiję konceptai, kurie kartu formuoja paciento ir šeimos gyvenimo kokybę bei gydymo tikslų įgyvendinimą. Straipsnyje apžvelgiama, kaip moksliniai tyrimai tyrinėja šių dviejų sričių sąsajas, kokios atsakomybės tenka sveikatos priežiūros specialistams, šeimai ir bendruomenei, bei kaip praktiniai įgūdžiai ir etinės nuostatos gali paveikti pacientų, auginamų ar gydomų paliatyviąja pagalba, gyvenimo kokybę.

1. Paliatyviosios pagalbos tikslai ir dvasingumas kaip veiksnys gerinant gyvenimo kokybę

Be sąvokos paliatyvioji priežiūra, dar vartojama sąvoka paliatyvioji medicina, kuri apibrėžiama kaip specialus gydymo būdas jungiantis įvairias medicinos disciplines: farmakoterapiją, chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją, imuninę terapiją, siekiant užtikrinti paciento fizinę, psichologinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Ji nesiekia išgydyti, bet siekia pagerinti paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę [3]. Mokslininkų teigimu, dvasingumas yra svarbus senstantiems pacientams ir dvasingumas gali būti susijęs su lengvesniu simptomų reguliavimu, geresne psichine būsena ir didesniu pasitikėjimu gydymo procesu [4].

2. Etimologija, koncepcijos ir skirtingi požiūriai į paliatyviąją priežiūrą

Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba suprantama kaip nepagydomų ligonių sveikatos problemų mažinimas, teikiama pagalba tiems, kuriems gydomoji medicina negali padėti, siekiant sumažinti simptomus ir kentėjimą [5]. Mokslininkai D. Clark ir J. Seymur nagrinėja skausmo malšinimą per dviejų pamatų perspektyvas: pasyvumo įspūdžio ir apsauginio „skydelio“ įvaizdžio. Pritaikant dvasiškai orientuotą požiūrį, paliatyvioji pagalba laikoma universalia priemone, užtikrinančia pacientų ir jų šeimų apsaugą nuo intensyvių simptomų ir kentėjimo.

3. Dvasingumo tyrimai ir jų išvados apie sveikatos bei gyvenimo kokybę

  1. K. I. Pargament, H. G. Koenig, N. Tarakeshwar ir J. Hahn atliktas tyrimas parodė, kad religinguose vyresnio amžiaus pacientuose gali prognozuoti fizinės sveikatos pagerėjimą, ypač esant lėtinėms ligoms [7].

  2. L. W. Lowry ir D. Conco tyrime dalyvavo 40 suaugusiųjų su įvairiais sveikatos sutrikimais. Iš laikomų interviu duomenų išryškintos keturios dvasingumo kategorijos: (1) įsitikinimas Dievo egzistavimu ir veikimu asmenyje; (2) dvasingumo įtrauktis į veiksmus, tokius kaip meilė ir rūpinimasis kitais; (3) jausmų ryšio ir gerovės praradimas; (4) būtinybė, kad sveikatos priežiūros darbuotojai atsižvelgtų į dvasinius poreikius. Tyrėjai darys išvadą, kad dvasingumas yra svarbus senstantiems pacientams ir kad dvasiškai tikėdamiesi žmonėms gali būti didesnis pasitikėjimas sveikatos priežiūra [4].

    Taip pat skaitykite: Atjauta ir viltis paliatyvioje pagalboje

  3. J. Knestrick ir B. Lohri-Posey nagrinėjo vyresnių nei 65 metų moterų dvasingumo ir sveikatos suvokimą. Išanalizuotos trys kategorijos: (1) dvasingumas suteikia jausmų vientisumą ir gerą fizinę sveikatą; (2) dvasingumas kaip asmeninis ryšys su didesne Dievo jėga; (3) mirties priėmimas kaip natūralus procesas. Tyrėjai padarė išvadą, kad dvasingumas - svarbus aspektas tyrimų dalyvių gyvenime, padėjęs sutikti sunkesnes gyvenimo situacijas ir sielvartą [3].

4. Šeimos vaidmuo ir bendruomenės įtraukimas į paliatyvąją priežiūrą

Šeima laikoma esmine neurologinės, psichologinės ir dvasinės palaikymo sistemos dalimi. Tyrimai rodo, kad dvasingumas gali būti įtrauktas į pacientų priežiūrą per šeimos ir bendruomenės išteklių koordinavimą, skatinant anksčiau planavimo ir įtraukties procesus, kurie pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina kentėjimą. Didėjant skaičiui žmonių, kuriems reikalinga paliatyvioji priežiūra, šios paslaugos vis dažniau persikelia į pacientų namus ar ilgalaikes globos įstaigas, todėl bendruomenė turi būti įtraukta į paslaugų teikimo planavimą ir įgyvendinimą.

5. Praktiniai įgūdžiai: odos, žaizdų priežiūra, stomų rinktuvų parinkimas ir slaugos planavimas

  • Pratybų metu kursantai išmoks pritaikyti odos priežiūros priemones priklausomai nuo odos vientisumo laipsnio;
  • gebės parinkti žaizdoms ir praguloms tvarsčius, priklausomai nuo žaizdos ir pragulos kategorijos;
  • gebės parinkti ir pakeisti stomų rinktuvus;
  • slaugytojo sudaromas paciento priežiūros planas apima fizinių poreikių vertinimą, skausmo kontrolę, pykinimo ir vėmimo simptomų valdymą bei kvėpavimo sutrikimų korekciją.

Praktinių užsiėmimų metu bus kalbama apie pompų užpildymą vaistiniais preparatais ir jų programavimą, parentinio maitinimo būdus ir priemones, centrinės venos kateterių priežiūrą ir naudojimą. Įgytos žinios padės užtikrinti sistemingą palatosiojo gydymo proceso įgyvendinimą bei sklandų sveikatos priežiūros komandos darbą.

6. Komandos darbas ir dviejų tipų komandos narių vaidmenys paliatyviosios pagalbos teikime

Komandos nariai ir darbas komandoje yra esminiai veiksniai užtikrinant kokybišką paliatyviosios pagalbos teikimą. Slaugytojas atsakingas už paciento priežiūros plano sudarymą, įskaitant fizinių poreikių vertinimą, skausmo terapijos planavimą ir simptomų kontrolę. Taip pat svarbu įtraukti psichologinę pagalbą ir psichologinių poreikių vertinimą, šeimos įtraukimą, bendruomenės resursų koordinavimą ir komandos bendradarbiavimą.

7. Psichologinė pagalba ir psichologinių poreikių vertinimas

Psichologinė pagalba - svarbi paliatyviosios priežiūros dalis. Psichologinių poreikių įvertinimas gali apimti paciento ir šeimos emocinį kuriamąjį poreikį, nerimą, baimę, pyktį ir sielvartą. Tinkama psichologinė pagalba gali pagerinti tiek priežiūros kokybę, tiek bendrą paciento ir šeimos savijautą, padėti įveikti sunkumus tiek namuose, tiek klinikoje.

Taip pat skaitykite: EPAP veikla

8. Palaikomosios priemonės ir praktiniai įrankiai

Praktiniai užsiėmimai apima odos priežiūros priemonių parinkimą, žaizdoms ir praguloms tvarsčių parinkimą bei stomų rinktuvų keitimą. Taip pat aptariama centrinės venos kateterių priežiūra, pompų užpildymas vaistiniais preparatais ir jų programavimas, taip pat parentinio maitinimo priemonės ir taikymas.

9. Palaikomoji programos įvairovė ir šaltiniai

Programa yra parengta atsižvelgiant į „Paliatyvios pagalbos teikimo pagrindų mokymo programos reikalavimus“ bei tarptautinius dokumentus: White Paper on standards and norms for hospice and palliative care in Europe: part 1. Paliatyviosios pagalbos (PP) apibrėžimas evoliucionavo keliuose vystymosi etapuose ir priklausė nuo paliatyviosios pagalbos plėtotės įvairiose šalyse. PP apibūdinama kaip sritis, kuri nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus, ligos ar patologijos tipo tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius [10].

Šiek tiek etimologijos ir koncepcijų apžvalga padeda suvokti, kodėl dvasingumas gali būti aktualus paliatyviojo gydymo kontekste: dvasingumas iš pradžių buvo suvoktas kaip apsiausto ar skydas, saugantis nuo simptomų agresyvumo (pirmasis požiūris), o vėliau kaip platus holistinis požiūris į žmogų - kūną, sielą ir bendrą savijautą [4].

10. Išvados ir praktiniai pritaikymai

Didėjant paliatyviosios pagalbos poreikiui visuomenėje, svarbu plėtoti bendruomeninį požiūrį ir tinkamai integruoti šeimos, bendruomenės ir profesionalų resursus į priežiūros procesą. Moksliniai tyrimai rodo, kad dvasingumas gali būti svarbus gerinant pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę, ypač senstant ir sergant lėtinėmis ligomis. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad gydymo komandose turi būti atkreiptas dėmesys į dvasinius poreikius, skatinamas atviras pokalbis su pacientais ir šeimomis bei integruotos psichologinės pagalbos teikimas.

Kampos (poreikiai) Pagalbos kryptys Priežiūros tikslai
Fiziniai poreikiai Slausymo skausmo valdymas, pykinimo kontrole, kvėpavimo pagalba Palengvinti simptomus, pagerinti komfortą
Psichologiniai poreikiai Psichologinė pagalba, pokalbiai, įtraukimas į planavimą Mažinti nerimą, baimę, pagerinti psichologinę gerovę
Dvasingumo poreikiai Dvasinio įsitraukimo skatinimas, religinė ar kultūrinė pagalba Užtikrinti dvasinį atsipalaidavimą, sielvartą valdyti
Šeimos poreikiai Įtrauktis į priežiūrą, informavimas, palaikomosios priemonės Stiprinti šeimos gebėjimą rūpintis pacientu
< tagimg>Infografika: paliatyviosios pagalbos planavimo žingsniai

Taip pat skaitykite: Svarba, tikslai ir iniciatyvos

tags: #paliatyviosios #pagalbos #mokslo #dvasingumo #tyrimai