Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba yra pagalba pacientui, kuriam diagnozuota sunki liga, teikiama daugiadisciplininės sveikatos priežiūros specialistų komandos. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Paliatyvioji pagalba skirta pagerinti pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę susidūrus su problemomis, kurios susijusios su gyvybei grėsmingomis ligomis. Siekiama pacientą apsaugoti nuo kančių arba jas sumažinti, anksti nustatyti, įvertinti ir gydyti skausmą, kitas fizines, psichologines, socialines ir dvasines problemas. Paliatyvioji pagalba yra aktuali sergant įvairiomis ligomis visų amžiaus grupių pacientams, įskaitant ir tuos, kurie turi sunkių sveikatos sutrikimų, neigiamai veikiančių kasdienę veiklą ar trumpinančių gyvenimo trukmę.
Kada ir kam reikalinga paliatyvioji pagalba namuose
Namuose teikiama paliatyvioji pagalba dažniausiai naudinga sergantiems progresuojančiomis nepagydomomis ligomis pacientams, kuriems diagnozuoti gyvenimo trukmę ribojantys organizmo sutrikimai. Dažniausiai tokie ligoniai - vieni iš vis gausėjančio būrio senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos pacientų, kurie neišeina iš namų dėl daugybinių lėtinių ligų, įskaitant pažintinius sąmonės sutrikimus, riboja gyvenimo trukmę ir blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių.
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Kas sudaro paliatyviosios pagalbos komandą?
Paliatyviosios pagalbos komandos nariai palengvina skausmą ir kitus fizinius simptomus, užtikrina tinkamą bendravimą, padeda priimti sprendimus bei koordinuoja pagalbą atsižvelgdami į įvairias situacijas ligos eigos metu. Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji pagalba: kas tai?
Ambulatotinės paliatyviosios pagalbos komanda: gydytojai - paliatyviosios pagalbos specialistai; bendrosios praktikos slaugytojos; slaugytojų padėjėjai; kineziterapijos, masažo specialistai; socialiniai darbuotojai; medicinos psichologai; sielovados specialistai. Specialistų komanda, ar jos nariai, vyksta į paciento gyvenamąją vietą; sudaro individualų gydymo ir priežiūros planą; malšina skausmą ir kitus simptomus; teikia profesionalias slaugos paslaugas; rūpinasi pacientų higiene, asmeniniais poreikiais; identifikuoja ir sprendžia socialines, psichologines ir dvasines problemas.
Psichologinė ir dvasinė pagalba
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Paliatyvioji priežiūra siekia skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Paliatyviosios pagalbos paslaugų formos Lietuvoje
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie paliatyviąją terapiją
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba ir paslaugos namuose
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba - tai širdies šiluma, atnešama į namus, į pačią artimiausią ir brangiausią aplinką. Tai galimybė likti tarp savų, apsuptam pažįstamų sienų, jausti artimųjų meilę ir kartu sulaukti kvalifikuotos medicininės, socialinės ir psichologinės pagalbos, švelnios slaugos ir reikalingo palaikymo. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.) yra reglamentuota teisės aktais.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos vaikams, sergantiems gyvybei grėsminga liga. Komandos nariai pacientui teikia neribotą paslaugų kiekį, pagal esamą poreikį ir sveikatos būklę. Pagal poreikį pacientai nemokamai aprūpinami deguonies koncentratoriais; gleivių atsiurbėjais; pragulų pagalvėlėmis; ramentais ir kt. kita reikalinga kompensacine technika.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
Kaip sprendžiamas perėjimas nuo aktyvaus gydymo prie paliatyvios priežiūros?
Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga Lietuvoje: apžvalga
Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suprasti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Praktiniai žingsniai organizuojant paliatyviąją pagalbą namuose
- Kreipimasis pas šeimos arba gydantį gydytoją - poliklinika ar šeimos klinika privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
- Gydytojas, remdamasis tiek profesine, tiek asmenine patirtimi, sudaro paciento priežiūros ir gydymo planą. Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą.
- Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą (siuntimą) konsultacijai ar paslaugoms gauti.
- PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa.
- Specialistų komanda pradeda teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo, skubūs vizitai - per pirmas 24 valandas.
- Pacientams ir šeimai siūloma psichologinė ir dvasinė pagalba, o artimųjų palaikymas prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Slaugos paslaugos namuose ir jų ribos
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose - tai sveikatos priežiūros pagalba, teikiama tiesiog paciento namuose. Jų tikslas - užtikrinti nepertraukiamą slaugą ir stiprinti paciento gebėjimus pasirūpinti savimi. Šias paslaugas namuose teikia bendruomenės arba bendrosios praktikos slaugytojai, glaudžiai bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais, socialiniais darbuotojais, slaugytojų padėjėjais ir kineziterapeutais.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Nauda pacientui ir artimiesiems
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai: tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.
Paliatyvioji pagalba taip pat padeda priimti geresnius gydymo sprendimus. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia. Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra sumažina simptomų „krizes“, rečiau prireikia skubios pagalbos ar intensyviosios terapijos, rečiau taikomas agresyvus gydymas paskutinėmis gyvenimo savaitėmis.
Nauda juntama ir artimiesiems. Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Tyrimai rodo, kad artimieji, kurių šeimos nariams buvo taikoma ankstyva paliatyvioji priežiūra, rečiau patiria komplikuotą gedėjimą, labiau pasitiki sveikatos sistema ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Mokymas ir praktiniai patarimai šeimai
Tinkamai pasiruošti ligonio slaugymui namuose yra labai svarbu - reikia suplanuoti ir apgalvoti, kaip pastatyti lovą, parinkti čiužinį, patalynę ir vykdyti slaugomo asmens pragulų profilaktiką. Sužinosite, kokia turi būti slaugančiojo asmens apranga, avalynė, kaip tinkamai naudotis vienkartinėmis pirštinėmis, kaip taisyklingai, netraumuojant savo nugaros patraukti pasislinkusį ligonį link galvūgalio ir daug kitų naudingų patarimų. Sužinosite, į ką labiausiai atkreipti dėmesį rūpinantis probleminėmis ligonio kūno vietomis, kokias pagalbines priemones pasitelkti, siekiant apsaugoti ligonį nuo pragulų.
Prieiga prie informacijos, pagalbos telefonai ir savanorių pagalba
Jeigu turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. +370 606 07257 arba parašius el. pašto adresu galite gauti daugiau informacijos.
Pastaba apie įrangą
Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. Pagal poreikį pacientai nemokamai aprūpinami deguonies koncentratoriais, gleivių atsiurbėjais, pragulų pagalvėlėmis, ramentais ir kita reikalinga kompensacine technika.
Etika, orumas ir vaidmuo bendruomenėje
Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Profesoriaus pabrėžtai, paliatyvioji pagalba turi būti teikiama pagal poreikį ir nereiškia, kad pacientui būtinai turi būti nebetaikomas aktyvus gydymas.
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti; ji neturėtų būti priešpastatoma aktyviajam gydymui. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas - tai rūpinimasis žmogumi visapusiškai.
Kaip sužinoti, kur kreiptis?
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba arba Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
tags: #paliatyvioji #pagalba #namuose #gruzdziuose