Paliatyvioji pagalba Lietuvoje yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, siekiant užtikrinti orią ir kokybišką gyvenimo pabaigą pacientams, sergantiems nepagydomomis ligomis. Paliatyvioji pagalba Lietuvoje - tai sveikatos priežiūros paslauga, skirta nepagydomai sergantiems žmonėms.
Pagrindinis tikslas - užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę ir orumą, kai liga nebėra pagydoma. Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas.
Pagrindiniai teisiniai aktai ir reguliavimas
Lietuvoje paliatyvioji pagalba yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, kurie nustato paslaugų teikimo tvarką, finansavimą ir kokybės reikalavimus. Svarbiausi iš jų: Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas: Šis įstatymas užtikrina pacientų teises gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, įskaitant paliatyviąją pagalbą. Sveikatos apsaugos ministro įsakymai: Šie įsakymai detalizuoja paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus specialistams ir įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) teisės aktai: VLK nustato paliatyviosios pagalbos paslaugų finansavimo tvarką ir apimtis, užtikrinant, kad pacientai galėtų gauti reikiamą pagalbą.
Ši pagalba yra nemokama, jei ją paskiria gydytojas ir paslauga teikiama per valstybės finansuojamą sveikatos sistemą (PSDF). Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro.
Paliatyviosios pagalbos apibrėžimas ir principai
Paliatyvióji pagálba - tai medicinos mokslo ir praktikos šaka, besirūpinanti pacientais, kurie serga aktyviai progresuojančia liga, kurios prognozė nepalanki. Paliatyviosios pagalbos (PP) apibrėžimas evoliucionavo keletą metų ir priklausė nuo paliatyviosios pagalbos plėtros įvairiose šalyse. PP apibūdinama kaip sritis, kuri nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus, ligos ar patologijos tipo tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius.
Taip pat skaitykite: Holistinė paliatyvioji slauga
Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba suprantama kaip nepagydomų ligonių sveikatos problemų mažinimas.
- Atidžiai išklausyti pacientą.
- Diagnozuoti prieš pradedant gydymą.
- Labai gerai žinoti apie skiriamų vaistų poveikį.
- Jei įmanoma, skirti vaistus, kurie vienu metu veikia keletą simptomų.
- Pacientui pateikiamas vaistų vartojimo planas turi būti kiek galima aiškesnis.
Esminiai paliatyviosios priežiūros principai, kuriuos turi žinoti kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas
Pacientų teisės paliatyviojoje slaugoje
Pacientai, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, turi tam tikras teises, kurios yra ginamos įstatymų. Šios teisės apima: Teisę į informaciją: Pacientai turi teisę gauti išsamią informaciją apie savo ligą, gydymo galimybes ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Teisę dalyvauti sprendimų priėmime: Pacientai turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl savo gydymo ir priežiūros plano. Teisę į orią mirtį: Paliatyvioji pagalba siekia užtikrinti, kad pacientai galėtų oriai ir be skausmo praleisti paskutines savo gyvenimo dienas. Teisę atsisakyti gydymo: Pacientai turi teisę atsisakyti medicininio gydymo, jei tai atitinka jų valią ir įsitikinimus.
Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Paliatyviosios pagalbos komanda ir daugialypė priežiūra
Paliatyvioji pagalba apima psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus, todėl suburiama daugiadisciplinė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius. Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui - ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai.
Komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įtraukiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus. Gali būti įtraukiami šie specialistai: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kiti.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiems namuose
Paslaugų rūšys ir teikimo vietos
Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose. Paliatyvioji pagalba gali būti derinama su aktyviu ligos gydymu arba tapti pagrindiniu tikslu. Lietuvoje paliatyvioji pagalba gali būti teikiama: Ligoninėse ar specializuotuose skyriuose. Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse. Paciento namuose (per mobilias paliatyviosios pagalbos komandas). Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą - tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją.
Taip pat skaitykite: Paliatyviosios pagalbos paslaugos Jonavoje
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
Prieinamumas ir sistemos iššūkiai
Paliatyviosios pagalbos prieinamumas Lietuvoje vis dar yra iššūkis. Nors pastaraisiais metais padaryta pažanga, tačiau vis dar trūksta šių paslaugų prieinamumo regionuose ir specializuotų paliatyviosios pagalbos centrų. Finansavimo trūkumas: Nepakankamas finansavimas riboja paslaugų apimtis ir prieinamumą. Specialistų trūkumas: Trūksta apmokytų specialistų, galinčių teikti kokybišką paliatyviąją pagalbą. Informacijos stoka: Daugelis pacientų ir jų artimųjų nežino apie paliatyviosios pagalbos galimybes ir teikiamas paslaugas.
Siekiant pagerinti situaciją, būtina didinti finansavimą, plėsti specialistų apmokymą ir didinti visuomenės informuotumą apie paliatyviąją pagalbą.
Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga?
Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.“
Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu.
Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Psichologiniai aspektai ir artimųjų įtraukimas
Kiekvienas žmogus, kuriam gydytojas diagnozavo nepagydomą ligą, patiria didžiulį šoką, jo sukeliamos reakcijos gali būti labai skirtingos. Vieni pradeda blaškytis, panikuoti, protestuoti, jaučia nerimą ir baimę, pyksta ant viso pasaulio, kiti nuolat verkia. Dar kitus apima apatija, jie į nieką nereaguoja.
Kai kuriuos pacientus persekioja kaltės jausmas, apima įvairios baimės - mirties, negalios, kūno subjaurojimo, priklausomybės ir artimų santykių nutrūkimo. Daliai pacientų tokios ligos diagnozė sukelia depresiją, jiems gali sutrikti kognityvinė veikla, pasireikšti delyras, adaptacijos ar nerimo sutrikimai.
Sergančio žmogaus ateitis dažnai tampa neapibrėžta, žmogus praranda džiaugsmą ir teigiamas gyvenimo nuostatas. Tokių žmonių psichologinį pažeidžiamumą gali lemti ir pati liga, ir jos gydymas. Įvairiuose diagnozės nustatymo, gydymo, sveikimo etapuose jiems periodiškai pasikartoja liūdesio ir gedėjimo būsenos. Labai svarbu laiku nustatyti ir gydyti psichiatrinius simptomus.
Svarbiausi depresijos požymiai: liūdna nuotaika, ašarojimas, prislėgtumas, atsiribojimas, nenoras bendrauti, pesimizmas, kaltės, menkavertiškumo jausmai bei suicidinės mintys. Somatiniai depresijos požymiai (apetito ir svorio pasikeitimas, sutrikęs miegas, nuovargis, energijos stoka, sumažėjusi dėmesio koncentracija ir sumenkęs gebėjimas priimti sprendimus) gali atsirasti ne tik dėl depresijos, bet ir dėl somatinių ligų ar paciento vartojamų vaistų.
Terminalinėse stadijose depresija yra gydoma palaikomąją ir kognityvinę / elgesio psichoterapiją derinant su antidepresantų skyrimu. Terminalinių stadijų delyras paprastai būna polietiologinis, todėl pirmiausia siekiama nepabloginti paciento gyvenimo kokybės ir vengti bereikalingų diagnostinių procedūrų, sukurti palaikančią aplinką.
Nepagydoma liga žmogų tarsi izoliuoja nuo aplinkinių, nes draugai ir šeimos nariai dažnai nenori kalbėti su sergančiu žmogumi apie jo ligą. Toks žmogus vis labiau atitrūksta nuo aplinkinių, jis vis daugiau laiko praleidžia gydymo įstaigose. Tokiais atvejais žmogui yra svarbi draugų, šeimos narių ar psichoterapinės grupės teikiama socialinė pagalba. Jam būtina pasidalyti susikaupusiais jausmais.
Nepagydoma liga visada kelia daugybę jausmų (baimę, pyktį, liūdesį), juos svarbu atvirai išsakyti, bet nemažiau svarbu yra pripažinti kylančią mirties baimę. Ją jaučia visi žmonės, bet susirgus nepagydoma liga mirtis tarsi priartėja.
Artimieji, gydytojas, slaugytoja, psichoterapeutas ir kiekvienas, kuriuo pacientas pasitiki, turi nebijoti kalbėti apie paciento nerimą dėl mirties, padėti jam išsiaiškinti gyvenimo prioritetus, atsisakyti nebūtinų įsipareigojimų ir pasirinkti tai, kas teikia džiaugsmą. Itin aktualu sustiprinti šeimos ryšius, būtina išnaudoti turimą laiką džiaugsmingai bendraujant su mylimais žmonėmis.
Svarbu padėti ligoniui kontroliuoti pojūčius įvairiais savitaigos ir relaksacijos būdais - tokiais kaip progresyvinė raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, dėmesingas įsisąmoninimas, joga ir kiti. Reikia skatinti atrasti būdų pasidžiaugti gyvenimu (pvz., pasivaikščiojimai, skaitymas, filmai, gėlių auginimas, savanoriška pagalba kitiems), vengti izoliacijos. Apie savo ligą žmogus turėtų kalbėti paprastai, planuoti ateitį, nebijoti kreiptis psichoterapinės pagalbos.
Skausmo valdymo teisiniai ir klinikiniai aspektai
Ūminis skausmas prasideda staiga, kai kuri nors kūno dalis pažeidžiama: nudeginama, įpjaunama, sumušama ir pan. Šis skausmas žmogui naudingas, nes atkreipia dėmesį į pažeidimą. Ūminis skausmas gali atsirasti ir dėl šalutinių onkologinės ligos gydymo poveikių, kaip antai: burnos gleivinė pasidaro skausminga dėl taikomos chemoterapijos.
Lėtinis skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Poilsis paprastai nepalengvina situacijos. Kartais skauda kūno vietą, esančią toli nuo naviko, nors metastazių ten ir nėra. Šio tipo skausmas vadinamas refrakteriniu skausmu. Jei kilo naujas skausmo protrūkis, dažniausiai imama nerimauti, kad liga atsinaujino.
Neigiamos emocijos: baimė, nerimas, pyktis, pagieža, depresija, netikėta bloga žinia ar kitoks stresas skausmo pojūtį padidina. Daugelio ligų (astmos, širdies ligų, skrandžio opaligės) simptomai sustiprėja (suaktyvėja), kai nuotaika prislėgta.
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui: Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose? Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus? Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio? Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui? Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti? Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego?
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo. Jei tik galite, vaistus vartokite per burną. Tam tikrais lėtinio skausmo atvejais gali būti taikomas kasdienybėje vadinamas invazinis skausmo gydymo būdas, kai skausmui malšinti atliekamos įvairios sudėtingos invazinės procedūros.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų.
- Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų.
- Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
- Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai. Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų. Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti.
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų. Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų. Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti. Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio.
Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant. Priprasti prie nuskausminamųjų, kai vaistai vartojami fiziniam skausmui mažinti neįmanoma. Stipriesiems opioidams maksimalios dozės nenustatomos. Tačiau staigiai didinti jų dozes yra pavojinga.
Teikimo tvarka, siuntimai ir finansavimo pagrindai
Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą - tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ši pagalba yra nemokama, jei ją paskiria gydytojas ir paslauga teikiama per valstybės finansuojamą sveikatos sistemą (PSDF).
Šeimos vaidmuo ir komunikacija
Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos. Paliatyvioji pagalba - tai rūpestis ir pagalba. Paliatyvioji pagalba šeimai.
Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.
Trumpa palyginamoji paslaugų apžvalga
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama | Komanda | Finansavimas |
|---|---|---|---|
| Stacionarinė | Ligoninės/skyrius | Gydytojas, slaugytojas ir kt. | PSDF kompensuojama |
| Ambulatorinė | Poliklinika/namuose | Specialistų komanda | PSDF kompensuojama |
| Dienos stacionaras | Dienos skyrius | Slaugytojas, socialinis darbuotojas, psichologas ir kt. | PSDF kompensuojama |
Paliatyvioji pagalba Lietuvoje yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, siekiant užtikrinti orią ir kokybišką gyvenimo pabaigą pacientams, sergantiems nepagydomomis ligomis. Pagrindinis tikslas - užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę ir orumą, kai liga nebėra pagydoma.