Paliatyvioji medicina - tai sveikatos priežiūros sritis, kurios tikslas - kontroliuoti ligos simptomus, lengvinti ligonių kančias, padėti spręsti medicinines, socialines, psichologines ir dvasines jų problemas, laiduoti orią mirtį.
Paliatyviosios medicinos priemones įgyvendina įvairių sričių specialistai: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, psichologai, kunigai. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama namuose, paliatyviosios pagalbos ligoninėse, ligonių specialiuose skyriuose, ambulatorijose, paliatyviosios pagalbos dienos klinikose.
Paliatyviosios Medicinos Istorija Lietuvoje
Nuo seno sunkiai sergantiems ir mirštantiems žmonėms buvo teikiama pagalba. Kai kurios paliatyviosios medicinos paslaugos 1845 buvo teikiamos Liono ligoninėje. Airijoje gailestingosios seserys, vadovaujamos M. Aikehead, 1870 Dubline ir Korke, 1905 Londone atidarė paliatyviosios slaugos ligonines. Iki 20 a. pirmos pusės medicinos mokslas dar nepajėgė veiksmingai malšinti skausmo ir kontroliuoti ligos simptomų.
Paliatyviosios medicinos principai susiformavo ir pradėti taikyti 20 a. antroje pusėje. Pradėta vartoti daug vaistų, tarp jų psichotropines medžiagas, antidepresantus, skausmą malšinančius ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Nauji vaistai teikė veiksmingesnių skausmo ir simptomų valdymo galimybių.
Mirštančių ligonių holistinės priežiūros ir modernių paliatyviosios pagalbos ligoninių pradininkė yra Cicely Saunders (Didžioji Britanija). 1967 Londone ji atidarė Šv. Kristupo paliatyviosios pagalbos ligoninę, mirštantiems ligoniams gydyti ir slaugyti, t. p. teikti psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą ligonio šeimai.
Taip pat skaitykite: Holistinė paliatyvioji slauga
Iki 20 a. pabaigos paliatyviosios medicinos pagalbos teikimo pagrindiniai principai paplito visame pasaulyje, bet metodai įvairiose šalyse skiriasi. 2002 apibendrinus 28 Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalyse atliktus tyrimus buvo nustatyta, kad dažniausia paliatyviosios pagalbos forma yra priežiūra namuose ir paliatyvioji pagalba ligoninėje; daug mažiau yra dienos stacionarų ir specializuotų slaugos namų.
Paliatyvioji Slauga Lietuvoje Iki Nepriklausomybės Atkūrimo
15-16 a. prie bažnyčių atsirado špitolės, kuriose buvo priglaudžiami seni neturtingi vieniši žmones, t. p. slaugomi sunkiai sergantys ligoniai. Špitoles išlaikydavo parapijos didikai, kaimo žmonės atnešdavo maisto. 1715 įsteigtos Šv. Roko (Vilniuje) ir Šv. Lozoriaus (Vilniuje ir Kaune) špitolės. 1744 Vilniuje, Bokšto gatvėje, gailestingosios seserys šaritės įkūrė ligoninę. Kaimuose ligonius prižiūrėjo šeimos nariai. Juos gydydavo žadėtojai, žolininkės. Sunkiai sergančius ligonius lankyti skatino Bažnyčia.
R. Šliūpo ir kitų pastangomis 1919 buvo įkurta Raudonojo Kryžiaus draugija, kuri steigė ligonines Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje (jose buvo teikiamos kai kurios paliatyviosios pagalbos paslaugos), rūpinosi našlaičiais, vienišais seneliais, sunkiais ligoniais. Našlaičiais, neįgaliaisiais ir nepagydomais ligoniais rūpinosi Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914-18), Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija (1925-40), Lietuvių katalikių moterų draugija (1908-40).
1940 sovietams okupavus Lietuvą buvo uždaryti vienuolynai, nacionalizuoti Bažnyčiai priklausę pastatai, senelių, neįgaliųjų ir našlaičių slaugos ir globos namai. Kunigams nebuvo leidžiama ligoninėse lankyti ligonius, teikti Sakramentus.
Lietuvos Paliatyviosios Medicinos Draugijos Įkūrimas Ir Veikla
Mūsų šalyje grupė specialistų, supratusių paliatyvios medicinos svarbą, 1995 metais įsteigė Lietuvos paliatyvios medicinos draugiją. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę medikams atsirado galimybė pasidalyti paliatyviosios medicinos darbo patirtimi. Iš Toronto į Kauną atvykusi I. Lukoševičienė (1924-2006) skaitė paskaitas Kauno medicinos universitete, organizavo konferencijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiems namuose
20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje padidėjus sergamumui lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis, medikams reikėjo plėsti paslaugas, formuoti naują humanistinį požiūrį į sunkiai sergantį ligonį, suteikti jam visavertę priežiūrą. Caritas iniciatyva Kaune 1993 buvo įkurta pirmoji Lietuvoje slaugos ligoninė, 1994 prie Vilniaus universiteto Santariškių klinikų - Skausmo klinika. 1995 Lietuvos onkologijos centre buvo įsteigtas pirmasis paliatyviosios pagalbos konsultacinis kabinetas.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija įkurta 1995 m. Pertvarkius sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje buvo įkurtos 75 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. 2006 Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje įkurtas Paliatyviosios onkologijos skyrius. 2000 Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto slaugos bakalaurams pradėta dėstyti paliatyvioji slauga. Kauno medicinos universitete vyksta paliatyviosios pagalbos podiplominiai kvalifikacijos tobulinimo kursai.
Pagrindinis jos tikslas - skatinti paliatyviosios medicinos, kaip atskiros specialybės, sistemingą ir nuoseklų paliatyviosios pagalbos teikimo plėtrą Lietuvoje. Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija yra nacionalinis iniciatorius, skatinantis kurti paliatyviosios pagalbos sistemą, politiką ir plėtojantis visuomenėje paliatyviosios pagalbos sampratą. Inicijuoja Vyriausybę leisti teisinius dokumentus, įteisinančius paliatyviąją pagalbą kaip atskirą medicinos sritį. Draugija kartu su universitetais bei kolegijomis vykdo daugiadisciplininį paliatyviosios pagalbos specialistų mokymą, atlieka mokslinius tyrimus.
Per 17 draugijos egzistavimo metų, žingsnis po žingsnio, paliatyvioji pagalba tapo pripažinta: įkurtos slaugos ligoninėse paliatyviosios pagalbos skyriai, teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos į namus, ambulatorinės konsultacijos, įkurta paliatyviosios pagalbos ligoninė (angl. Pasaulinės paliatyviosios pagalbos dienos minėjimu spalio 13-14 dienomis siekiama skleisti visuomenėje žinią apie vieną sudėtingiausių medicinos sričių, padedančią sunkiai sergantiems, reikalaujančią ne tik išminties, kantrybės, bet ir žmogiškos atjautos. Geltona spalva yra simbolinė paliatyviosios pagalbos spalva. Pastatai ir svarbūs objektai visoje šalyje apšviečiami geltonai.
Vilniaus rajono savivaldybė taip pat prisijungia prie iniciatyvos, spalio 13 d. nuo 18 val. Šių metų šūkis - „Užjaučiančios bendruomenės: drauge kartu už Paliatyviąją pagalbą“. Paliatyviosios pagalbos tikslas - paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimas, pasitelkiant priemones lengvinančias fizines ir psichologines kančias, padedančias spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Lietuvos Paliatyviosios medicinos draugijos prezidentė gydytoja Rasa Dagienė pasakoja, jog ši pagalba yra unikali ir tarpdisciplininė, nes ji apima ne tik pacientą, bet ir jo šeimos narius ir visą bendruomenę. Svarbu, kad į paliatyviosios pagalbos veiklą įsitrauktų ir bendruomenė, itin svarbus ir būtinas yra savanorių, kurie padeda užtikrinti geresnę pacientų gyvenimo kokybę, dalyvavimas.
Taip pat skaitykite: Paliatyviosios pagalbos paslaugos Jonavoje
Vilniaus rajone stacionarines slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikia šios įstaigos: Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Vaikams ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos, jei vaikas serga progresuojančia ir pavojinga gyvybei liga, kai reikalinga simptomų terapija, t. y. Pasak Paliatyviosios medicinos draugijos prezidentės Rasos Dagienės, šiuo metu daugiausiai - beveik 70 proc. - paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje yra teikiama stacionare. Ambulatoriškai teikiamos paslaugos sudaro beveik 30 proc., o dienos stacionaro - vos 1 proc.
Teigiama, kad Lietuvai išliekant viena sparčiausiai senėjančių valstybių Europos Sąjungoje, toliau slaugos palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis tik didės. Sveikatos apsaugos ministerijos prognozėmis, 2030 m. Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką. Jos iniciatyva, visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose. Taip pat, dėl augančio onkologinių susirgimų skaičiaus bei visuomenės senėjimo tendencijų yra dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas - 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų.
Siekiama, kad 70 proc. Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija pristato Kęstučio Mieliausko nuotraukų parodą, kurioje užfiksuota sergančių žmonių kasdienybė. Draugija kviečia visuomenę įsileisti į save gerumą, padėti vienas kitam būti. Su kitu ir dėl kito. Būti vilties žmonėmis.
Jeigu Lietuvoje būtų pakankamai išplėtota paliatyvioji pagalba ir slauga, politikams greičiausiai netektų ginčytis, ar reikia šalyje įteisinti eutanaziją. Tokia pagalba padeda kontroliuoti skausmą ir suteikia žmogui galimybę oriai išeiti iš šio gyvenimo.Jeigu Lietuvoje būtų pakankamai išplėtota paliatyvioji pagalba ir slauga, politikams greičiausiai netektų ginčytis, ar reikia šalyje įteisinti eutanaziją.
Paliatyvioji pagalba paprastai apibrėžiama kaip ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonė. Teisė į paliatyviąją pagalbą yra pripažinta Jungtinių Tautų konvencijomis. „Mes dar tik mokomės iš Vakarų šalių, kaip padėti žmogui, kuris nepajėgia be medikų pagalbos išgyventi ir kurio dienos, o galbūt ir valandos suskaičiuotos. Paliatyvioji priežiūra labai brangi, todėl džiaugiamės, kai ligoninėse atsiranda dar nors viena kita šiai slaugai skirta lova. Panaudojant ir ES paramos lėšas, padėtis mūsų šalyje pamažu keičiasi.
Stacionarioms paliatyviosios pagalbos paslaugoms 2008 metais vidutiniškai vienam gyventojui išleista tik 0,56 Lt, o 2011 m. - jau 2,28 lito. 2007-2013 m. ES finansinės paramos laikotarpiu kelioms dešimtims ligoninių skirta pinigų ne tik palaikomojo gydymo ar slaugos sąlygų gerinimui, bet ir paliatyviosios pagalbos įrangai įsigyti. Bendra projekto vertė siekė daugiau nei 3 mln. litų, iš kurių 2,8 mln. Paliatyviajai slaugai skirtos 2 lovos, įgyvendinus projektą „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas“ (iš beveik 4 mln. litų ES lėšos sudarė 3,2 mln. litų), atsirado ir VšĮ Kretingos ligoninėje. „Kretingos ligoninėje moderniai įrengtos 73 kv. Panašus projektas įgyvendintas ir VšĮ Jurbarko ligoninėje - buvo suremontuotos ligoninės patalpos, įsigyta modernios aparatūros, taip pat ir paliatyviosios pagalbos padaliniui. Pernai baigtam projektui įgyvendinti išmokėta 4,1 mln. Lt ES lėšų.
2013 m. Paliatyviosios priežiūros, skirtingai nei slaugos, kurios trukmė negali viršyti keturių mėnesių, laikotarpis nėra ribojamas. „Mes taip pat praėjusį finansinį laikotarpį gavome europinių lėšų slaugos paslaugoms gerinti. Suremontavome palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpas, įsigijome stebėjimo aparatūros, narkotikų pompų ir kitos medicinos įrangos. Pasak ligoninės vadovės, tiek lovų Panevėžiui visiškai užtenka. Juolab kad pagal teisės aktus aktyviai gydyti paliatyvių ligonių negalima - dializės, chemoterapija ar panašus gydymas jiems nebeteikiamas.
2007-2013 m. laikotarpiu slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtrai ir paliatyviosios pagalbos įsteigimui, kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, priežiūros įstaigose iš viso skirta 65,15 mln. litų (iš jų iki 55,38 mln. litų - ES struktūrinių fondų paramos lėšos). Vis dėlto šios srities pokyčiai akivaizdūs. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, 1 milijonui gyventojų paliatyviajai pagalbai užtikrinti reikėtų 60 stacionarių lovų. „Pagal stacionarių vietų ligoninėse arba, paprasčiau sakant, lovų skaičių mes jau artėjame prie europinių standartų. Todėl norėtųsi, kad prasidėjusio naujo finansinio laikotarpiu didesnis dėmesys būtų skiriamas pagalbai, teikiamai į namus.
Tai, kad kol kas neatitinkame rekomendacijų, nieko keisto - apie paliatyviosios pagalbos organizavimą pradėta kalbėti nelabai seniai. Lietuva viena paskutinių Europos Sąjungoje įteisino paliatyviosios pagalbos paslaugas. Vakarų Europoje modernių paliatyviosios pagalbos paslaugų pradžia laikomi 1967-ieji, kai Londone buvo įsteigta Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninė (iki tol mirštantys ligoniai įvairiose Europos šalyse, pvz., Prancūzijoje, Airijoje, dažniausiai būdavo prižiūrimi prieglaudose). Profesoriaus A. Šeškevičiaus teigimu, Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, jog tinkamos paliatyvios pagalbos negaunantys žmonės pradeda kalbėti apie eutanaziją.
Visavertiškai teikiant paliatyvios pagalbos paslaugą, turėtų dalyvauti ne vien gydytojas ar slaugytoja, bet ir psichologas, kineziterapeutas, dvasininkas bei kt. paliatyvióji medicinà (lot. palio - pridengiu), sveikatos priežiūros sritis, ieškanti būdų kontroliuoti ligos simptomus, lengvinti ligonių kančias, padėti spręsti medicinines, socialines, psichologines ir dvasines jų problemas, laiduoti orią mirtį.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1993 | Kaune įkurta pirmoji slaugos ligoninė Caritas iniciatyva. |
| 1994 | Prie Vilniaus universiteto Santariškių klinikų įkurta Skausmo klinika. |
| 1995 | Lietuvos onkologijos centre įsteigtas pirmasis paliatyviosios pagalbos konsultacinis kabinetas ir įkurta Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija. |
| 2006 | Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje įkurtas Paliatyviosios onkologijos skyrius. |