Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą.
Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia.
2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).
Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus; SADM duomenimis, daugiau nei 6 iš 10 pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Kliūtys Ir Iššūkiai
„Šia kryptimi judame labai lėtai“, - įsidarbinimo Lietuvoje galimybes komentuoja žmonių su negalia interesams atstovaujantys specialistai. Nors oficiali statistika rodo nedidelį pagerėjimą, realybėje įsidarbinimo kelias žmonėms su negalia virsta maratonu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įdarbinant neįgaliuosius
- Informacijos trūkumas: Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija.
- Paslaugų prieinamumas: 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
- Informuotumo stoka: Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis.
- Darbdavių požiūris: Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė pabrėžia, kad viena didžiausių kliūčių - darbdavių požiūris, ypač privačiame sektoriuje.
- Diskriminacija: SOPA vadovė Jurgita Kuprytė antrina, kad diskriminacijos apraiškų Lietuvoje vis dar gausu, tik pastaruoju metu ji tapo subtilesnė: „Dabar jie atvirai į akis nebesako, kad žmogus su negalia nepageidaujamas. Sako: mes visiems atviri, bet čia yra mūsų reikalavimų sąrašas."
- Investicijos į darbo aplinką: A.Klemenskienės teigimu, darbdaviams dažnai nepatogumų kelia ir papildomos investicijos į patogesnę darbo aplinką darbuotojams.
- Pasitikėjimo savimi stoka: Jeigu žmogus ilgai nedirba rinkoje, kuri keičiasi itin greitai, jo turimi gebėjimai ir kompetencijos pasensta, ir jam gerokai sunkiau pasivyti važiuojantį traukinį, - teigia J.Kuprytė. Jei žmogus ilgai nedalyvauja darbo rinkoje, nukenčia ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir pasitikėjimas savimi. Kai nerandi darbo, ypač jei susiduri su diskriminacija, mažėja savivertė, pasitikėjimas, užtikrintumas.
- Darbo rinkos pokyčiai: Ji pastebi, kad negalią turinčių asmenų galimybėms įtakos turi ir darbo rinkos pokyčiai: „Rinka dinamiška, greitai kinta, vis mažiau lieka tokių darbų, kurių tradiciškai galėjo imtis tam tikrą negalią turintys žmonės, t.y. rutininių, standartizuotų darbų.
- Pagalbos trūkumas: „Valstybės pagalba žmonėms su negalia, ieškantiems darbo, yra nepakankama, - konstatuoja J.Kuprytė. - Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų Lietuvoje trūksta.
- Darbo vietos pritaikymas: „Vis dar tenka girdėti skundų, kad Užimtumo tarnyba pasiūlo darbą, bet netikrina, ar darbo vieta yra pritaikyta asmeniui su negalia, - pasakoja A.Klemanskienė. - Asmuo atvyksta į pokalbį, o ten, pavyzdžiui, yra laiptai - kitų variantų patekti į vidų nėra.
Valstybės Parama Ir Lengvatos
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Pavyzdžiui, teritorinėje darbo biržoje galima sužinoti apie lengvatas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai sistemoje buvo registruota 11,7 tūkst. asmenų su negalia. Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 6 tūkst. - 8,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Dar 1,5 tūkst. asmenų su negalia, t.y. 4 proc. Užimtumo tarnyba patvirtina, kad „daugiausiai registruojama 45-55 proc. darbingumo lygio arba lengvo neįgalumo lygio asmenų, todėl tokių asmenų ir įsidarbina daugiausia“.
„Teikdami paslaugas asmenims su negalia, Užimtumo tarnybos specialistai vadovaujasi tais pačiais poįstatyminiais teisės aktais kaip ir asmenims, kurie negalios neturi, - teigia Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. - Asmuo su negalia gali būti registruotas pas Užimtumo tarnybos įdarbinimo konsultantą, kuris asmeniui suteikia visas informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinat paslaugas. Tačiau, jei susitikimo su specialistu metu išryškėja, kad asmeniui reikalinga individualizuota pagalba, siekiama pašalinti kliūtis užimtumui, asmuo registruojamas pas atvejo vadybininką.
Nors, Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu 193 darbo asistentai padeda darbuotojams su negalia atlikti darbo funkcijas, A.Klemanskienė sako, kad realybėje šių asistentų pagalba nėra pakankama. „Jie pakankamai vangiai įsitraukia į pagalbos sistemą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Teigiami Pavyzdžiai
Tačiau yra ir gerųjų pavyzdžių. „Į mus kreipėsi moteris, turinti autizmo spektro sutrikimą, - pasakoja SOPA vadovė. - Iš pradžių jai buvo nelengva rasti darbą. Bet „Rimi“ specialiai pritaikė darbo pobūdį - „iškirpo“ funkcijas, kurios būtų sudėtingos dėl jos negalios.
Tačiau yra ir tokių, kurie į situaciją žvelgia lanksčiai. Pavyzdžiui, viena įmonė nupirko asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, atsarginius ratus, kad laboratorijoje būtų užtikrinta higiena ir kad asmuo galėtų dirbti tą darbą lygiaverčiai su visais įmonės darbuotojais.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
tags: #neigaliuju #isidarbinimo #galimybes